Afrikos katalikų vyskupai pristatė šešių punktų pastoracinį požiūrį, kaip lydėti asmenis ir šeimas, gyvenančias poligaminėse situacijose, nesumenkindami Bažnyčios mokymo apie santuoką. Angoloje kyla susirūpinimas dėl tikėjimo raganavimu paplitimo.
Neseniai patvirtintuose pasiūlymuose numatyta: priimti poligaminėse santuokose gyvenančius žmones į Bažnyčios bendruomenes, užtikrinant, kad jie jaustųsi įtraukti; teikti ypatingą paramą našlėms; pabrėžti atsivertimą kaip pagrindinį tikslą; plėsti vaisingumo sampratą už biologinės tėvystės ribų, įtraukiant artimo meilės darbus; ir įgyvendinti šeimai skirtą katechezę.
Sesuo Esther Lucas Jose Maria DC, plenarinėje Afrikos ir Madagaskaro vyskupų konferencijų simpoziumo sesijoje pristačiusi dokumentą, pabrėžė, kad šie siūlymai skirti sukurti erdvę susitikimui su Kristumi, o ne primesti greitus sprendimus.
„Pasakėme vyskupams, kad turime daug žmonių, gyvenančių poligaminėje situacijoje, kurie ateina prašyti Krikšto ar kitų sakramentų, ir kartais mes neturime jiems atsakymo“, – sakė ji pristatydama dokumentą „Asmenų lydėjimas poligaminėse situacijose“.
Ji paaiškino: „Kaip teologai turime apie tai mąstyti, apsvarstyti ir pasiūlyti pastoracinius būdus, padėti šiems žmonėms.“
Pasak sesers, toks požiūris leidžia vyrams, gyvenantiems poligaminėje situacijoje, atrasti savo kelią per Šventojo Rašto pažinimą ir dalyvavimą liturginiame gyvenime, užuot juos vertus rinktis tarp žmonų kaip sąlygą dalyvauti Bažnyčios gyvenime.
Tikėjimas raganavimu – grėsmė krikščionių tikėjimui
Tuo tarpu Ondživės (Angola) vyskupas Pio Hipunyati išsakė įspėjimą dėl tikėjimo raganavimu, jį pavadindamas „blogio dvasia ir įsikūnijimu“, tiesiogiai keliančiu grėsmę krikščionių tikėjimui.
Baigdamas dviejų dienų seminarą pastoracijos darbuotojams Angoloje, vyskupas pabrėžė, kad „tikėjimas raganavimu yra jo stoka“, o pasidavimas raganių įtakai reiškia tikėjimo išsižadėjimą.
„Raganavimas sukelia skausmą ir neapykantą šeimose, griauna šeiminius santykius ir kenkia bendruomeniniam gyvenimui“, – sakė jis. – „Kiek šeimų buvo sugriauta dėl tikėjimo raganavimu?“
Vyskupas Hipunyati teigė, kad kaltinimai raganavimu paprastai kyla iš pavydo ir nepagrįsto įtarumo.
„Kaltinamieji raganavimu visada būna sėkmingi žmonės. Ar kada matėte, kad vargšas žmogus būtų apkaltintas raganavimu?“ – klausė jis. – „Išliekantis tikėjimas raganavimu rodo, kad daugelis krikščionių dar nėra išsiugdę tvirto ir saugaus tikėjimo. Toks nusistatymas silpnina krikščionišką liudijimą.“
Tikėjimas raganavimu Angoloje jau seniai yra visuomeninė problema. Praėjusiais metais apie 50 žmonių mirė priversti išgerti žolelių nuovirą, kad įrodytų nesantys burtininkai.
Vyskupas Hipunyati paragino krikščionis bėgti nuo nuodėmės ir blogio, įskaitant raganavimą, ir stiprinti pasitikėjimą Kristumi.
„Sakramentai stiprina tikėjimą – jie nėra vien socialiniai ritualai. Juos priimti reiškia įsipareigoti gyventi pagal tikėjimą. Švenčiami ir išgyvenami tikint sakramentai yra tikėjimo veiksmai“, – pabrėžė jis.
