Konferencija „Kaip nesunaikinti laisvės ir demokratijos: Šiluvos deklaraciją apmąstant?, vyks rugsėjo 4 d., ketvirtadienį, Šiluvos kultūros centre, Jono Pauliaus II g. 12.
Konferencijos data: rugsėjo 4 d., ketvirtadienis, 10:00-17:00.
Konferencijos vieta: Šiluva, Jono Pauliaus II g. 12, Kultūros centro salė (RRKC)
Laisvė ir demokratija yra pamatinės vakarietiškos valstybės vertybės. Joms išsaugoti ir puoselėti skirta šiuolaikinė valstybės institucinė bei teisinė sistema. Šiandien ji žada visuomenės sugyvenimo tvarką, grindžiamą taisyklėmis, kurios užtikrina žmogaus teises ir nepriklauso nuo atskirų visuomenės narių moralinių įsitikinimų. Tačiau vis daugiau sričių, kurios anksčiau priklausė moralės normų laukui, yra reglamentuojamos valdžios nustatomomis taisyklėmis. Šiuolaikinė valstybė ne tik plečia įstatymais įtvirtinamų individo teisių sferą, bet ir žada padėti jam išsilaisvinti nuo pareigos vadovautis moraline tiesa. Moralinis reliatyvizmas tampa ne tik socialinio gyvenimo reiškiniu, bet ir valstybės įtvirtinamu bei ginamu principu.
Tačiau ar tokia nuo moralinės tiesos atskirta teisinė sistema gali išlikti tvari bei tesėti laisvos visuomenės pažadus? Ar, priešingai, ji tampa demokratijos kontrolės bei laisvės ribojimo įrankiu? Garsusis Böckenförde paradoksas skelbia, kad sekuliari valstybė gyvena remdamasi prielaidomis, kurių negali pati sau užtikrinti. Šiluvos deklaracija primena, kad „žmogaus prigimtis, šeima ir asmens laisvė yra ankstesnės už valstybę. Valstybės įstatymai turėtų atitikti tiesą apie žmogaus prigimtį. Šią tiesą jie turi saugoti, o ne keisti“.
Pasaulyje stebimas vis didesnis įvairių gyvenimo sričių pajungimas teisinei tvarkai bei kontrolei koreliuoja su visuomenėje plintančiu suvokimu, kad lieka vis mažiau sričių, kuriose demokratinis piliečių pasirinkimas lemtų jų sugyvenimo tvarką. Visuomenėse kyla nerimas, kad teisinė valstybės sistema, užuot gynusi laisvę bei demokratiją, vis labiau tampa institucijose pastaruoju metu vyraujančio „mokslu grįsto“ progresyvistinio gyvenimo modelio primetimo visuomenei įrankiu, kai visi yra verčiami tapti tos sistemos kolaborantais demokratijos bei laisvės vadovautis pažinta moraline tiesa sąskaita.
Tad šį nerimą ir kviečiame aptarti šių metų Šiluvos konferencijoje, keliant ir kartu ieškant atsakymų į tokius ir panašius klausimus:
– kokie veiksniai ir kokiais būdais šiandienos Lietuvoje ardo demokratiją ir/ar riboja jos piliečių laisvę?
– kaip kurti šiuolaikinę valstybė bei visuomenę, kuri nenaikintų jos pačios išlikimui būtinų prielaidų?
– kaip visuomenėje atkurti pamatinį pasitikėjimą moraline tiesa?
– kaip suderinti laisvę vadovautis pažinta moraline tiesa su pareiga laikytis įstatymų, kuriuos nustato demokratinė dauguma?
– kaip išvengti žmogaus teisių infliacijos, „žmogaus teisėmis“ paverčiančios ideologinių grupių interesus?
– kaip valstybė gali padėti laisvei jos neuzurpuodama?
– kaip išvengti Konstitucijos pavertimo instituciniu demokratijos bei laisvės varžymo instrumentu?
Daugiau informacijos apie konferenciją rasite čia.
Konferencijos prelegentai:
Apaštalinis nuncijus arkivysk. dr. Georg Gänswein,
prof. habil. dr. Egidijus Aleksandravičius,
prof. dr. Alvydas Jokubaitis,
prof. dr. Birutė Obelenienė,
dr. prof. Rasa Čepaitienė,
dr. Vygantas Malinauskas,
Mindaugas Kubilius,
Ignas Kriaučiūnas ir kt.
Diskutantai:
J. E. dr. Kęstutis Kėvalas, Kauno arkivyskupas metropolitas
Asta Skaisgirytė, LR Prezidento vyr. patarėja
Linas Kontrimas, Vilniaus universitetas
Moderatorius – Virginijus Savukynas, žurnalistas, kultūros antropologas
Konferencijos globėjai:
Kauno arkivyskupas metropolitas J. E. Kęstutis Kėvalas
Vilniaus arkivyskupas metropolitas J. E. Gintaras Grušas
Organizatoriai:
Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinė sąjunga
Vytauto Didžiojo universitetas
Laisvos visuomenės institutas
