Jei Dievas yra meilės ir gailestingumo Tėvas, kuris visada mūsų laukia, tai kodėl Jėzus sako, kad vartai į išgelbėjimą yra siauri? Šiuo klausimu popiežius Leonas XIV pradėjo trumpą sekmadienio vidudienio katechezę.
Šio sekmadienio Evangelijoje nuskambėjusiais žodžiais Viešpats tikrai nenori mūsų išgąsdinti ar atimti iš mūsų drąsos, kalbėjo popiežius prieš sekmadienio vidudienio „Viešpaties angelo“ maldą. Šiais žodžiais jis nori supurtyti visų pirma tuos, kurie mano, kad jau yra išgelbėti, tuos, kurie praktikuoja religiją ir todėl jaučiasi geresniais už kitus. Iš tiesų jie nesupranta, kad religinės praktikos yra bevaisės, jei jos nepakeičia žmogaus širdies.
Viešpačiui nereikia šlovinimo, atskirto nuo gyvenimo. Jis nemėgsta aukų ir maldų, jei jos neskatina mūsų mylėti brolių ir seserų ir gyventi teisingai. Todėl tie, kurie atsidūrę Viešpaties akivaizdoje girsis, kad valgė ir gėrė su juo, kad klausėsi jo žodžių, išgirs griežtą atsakymą: „Aš nežinau, iš kur jūs. Eikite šalin nuo manęs, visi piktadariai!“ (Lk 13, 27).
Šios dienos Evangelija mus provokuoja, tęsė popiežius. Mes kartais teisiame tuos, kurie yra nutolę nuo tikėjimo, o štai Jėzus supurto tikinčiųjų saugumą. Jis mums sako, kad negana tik žodžiais išpažinti tikėjimą, valgyti ir gerti su juo švenčiant Eucharistiją ar gerai žinoti visus įsakymus.
Mūsų tikėjimas yra tikras tik tuomet, kai jis atsispindi visame mūsų gyvenime.
Mūsų tikėjimas yra tikras tik tuomet, kai jis atsispindi visame mūsų gyvenime, kai tampa mūsų pasirinkimų kriterijumi, kai daro mus žmonėmis, įsipareigojusiais daryti gera ir rizikuoti iš meilės, kaip tai darė Jėzus. Jis nepasirinko sėkmės ar galios kelio, bet, norėdamas mus išgelbėti, iš meilės mums žengė pro Kryžiaus „ankštus vartus“. Jis yra mūsų tikėjimo pagrindas, jis yra vartai, pro kuriuos turime pereiti, kad būtume išgelbėti. Turime gyventi jo meile ir savo gyvenimu kurti teisingumą ir taiką.
Įsipareigojimas taip gyventi neretai verčia priimti sunkius ir nepopuliarius sprendimus, kovoti su savo egoizmu ir aukotis dėl kitų, kantriai daryti gera ten, kur atrodo, kad vyrauja blogio logika. Tačiau, kai žengiame pro šiuos ankštus vartus, prieš mus atsiveria naujo gyvenimo grožis, prisiliečiame prie meilės kupinos Dievo širdies, pradedame ragauti amžinosios laimės džiaugsmo, kurį jis mums parengė.
Galiausiai popiežius prašė melsti Mergelę Mariją, kad ji padėtų mums drąsiai žengti per Evangelijos „ankštus vartus“, kad galėtume su džiaugsmu atsiverti beribei Dievo Tėvo meilės platybei.
