Veiviržėnų šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios 250 metų jubiliejus pažymėtas atlaiduose

Tradiciniai šv. Marijos Magdalenos atlaidai Veiviržėnuose kasmet sutraukia nemažą būrį dalyvių, kurie čia renkasi maldos ir susitikimo bendrystei. Šiemet atlaidus vedė iš Kauno atvykęs monsinjoras, teologijos mokslų daktaras Artūras Jagelavičius.

Atlaiduose paminėta, kad Veiviržėnų šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje Dievo prieglobsčio parapijos žmonės ieško jau 250 metų.

„Marija Magdalena – apaštalų bičiulė, ji lydėjo Jėzų kartu su Mergele Marija ir kitomis moterimis Golgotos keliu ir stovėjo po Viešpaties kryžiumi. Jai Jėzus apsireiškė pirmą kartą prisikėlęs iš numirusiųjų, būtent ją atsiuntė pas apaštalus skelbti jo Prisikėlimo. Todėl tiek stačiatikių bažnyčioje, tiek anglikonų ir katalikų Marija Magdalena yra laikoma didžia šventąja ir turi specialų vardą – apaštalų apaštalė”, – homilijoje tikintiesiems priminė monsinjoro dr. A. Jagelavičius.

Jis akcentavo, kad Veiviržėnų šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia per tuos 250 metų išugdė daug kilnių žmonių. „Prieš 33 m. mano klebonu buvo šioje parapijoje gimęs monsinjoras Pranciškus Juozapavičius. Jis padarė rankdarbinį albumą, kuriame surašė įžymius žmones, kunigus, kilusius iš Veiviržėnų parapijos. Mes galime džiaugtis, kad Veiviržėnuose gimė žemaičių vyskupas, profesorius,visomis išgalėmis rėmęs lietuvių kalbą, lietuviškas katalikiškas draugijas, vyskupavęs Kauno arikatedroje ir ten palaidotas Kasparas Cirtautas“, – pagarbiai apie kilnius kraštiečius kabėjo monsinjoras.

Visus šv. Mišių ir atlaidų procesijos dalyvius ypatingai sužavėjo Veiviržėnų kultūros centro mišraus vokalinio ansamblio „Viržis“ (vadovai Žibutė Sukackienė ir Regimantas Šilinskas) giedamos giesmės, kurioms pritarė Žemaitijos pučiamųjų kvintetas (vadovas Vidmantas Budreckis). Turbūt ne vienas klausydamasis harmoningai aidinčios giesmės pajuto, kad lyg naujai suspindi visa Veiviržėnų šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia, kurioje Dievo prieglobsčio parapijos žmonės ieško jau 250 metų.

Džiugu, kad parapijos nariai ne tik dalyvauja atlaiduose, bet ir padeda jiems ruoštis. Kaip ir kasmet iš anksto buvo pinami vainikai, valoma ir puošiama bažnyčia. Napaprastai gražu matyti, kad šiems darbams renkasi žmonės, kurių jau kelios kartos negailėdamos savo laisvo laiko prisideda prie šventės kūrimo.

Gražu ir prasminga, kad atlaidų šv. Mišių dalyviai gausiai dalyvavo atlaidų procesijoje Veiviržėnų miestelio centrinėmis gatvėmis. Klebonas Vidmantas Gricius ypatingai dėkoja, kad šiemet primusieji Šv. Komunijos sakramentą vaikai ir jų tėvai išgirdo kvietimą dalyvauti šioje procesijoje. Gausus procesijos dalyvių skaičius liudija, kad Veiviržėnų parapija gali didžiuotis savo nariais, puoselėjančiais gyvo tikėjimo tradiciją. Padėkota ir atlaidų svečiams dekanui-kanauninkui Jonui Paulauskui, kanauninkui Valiui Zubavičiui, monsinjorui Arvydui Ramonui.

Po šv. Mišių atlaidų dalyviai rinkosi į tradicinę koncertinę programą klebonijos kiemelyje. Susirinkusiųjų laukė svarbus Veiviržėnų bažnyčios istoriją primenantis akcentas – 1775 m. naujai pastatyta Veiviržėnų šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia buvo konsekruota, o atlaidų šventinės programos dalyviai galėjo išgirsti, kaip skambėjo šis iškilmingai perskaitytas konsekracijos aktas. Šio akto kopiją parapijai padovanojo šventės svečias istrikas Egidijus Miltakis.

Programoje taip pat buvo pagerbti šiemet pristatyto filmo apie šv. Marijos Magdalenos atlaidus kūrėjai ir dalyviai. Sveikinimo žodį tarė Klaipėdos rajono savivaldybės vicemerai Vytautas Butkus, Violeta Riaukienė, rajono Tarybos Kultūros, švietimo ir sporto komiteto pirmininkė dr. Loreta Piaulokaitė-Motuzienė, J.Lankučio viešosios bibliotekos direktorė Aurelija Norkevičienė ir kt. Šventę vainikavo operos solisto Liudo Mikalausko koncertas, sukūręs įsimintiną šv. Marijos Magdalenos atlaidų dalyvių bendrystės nuotaiką.

2023 m. šv. Marijos Magdalenos atlaidai Veiviržėnuose buvo įtraukti į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo sąvadą. Prie šios ypatingos tradicijos puoselėjimo prisideda ir Klaipėdos rajono savivaldybė, kuri jai skiria lėšų iš Etninės kultūros puoselėjimo ir plėtros Klaipėdos rajone programos.

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte
Exit mobile version