Po premjero Gintauto Palucko pasitraukimo iš pareigų, valdančiųjų ateitis miglose

Po premjero Gintauto Palucko pasitraukimo iš pareigų šalies politinėje arenoje ėmė ryškėti didėjanti įtampa ir neapibrėžtumas dėl valdančiosios koalicijos ateities.

Laikinuoju Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) vadovu tapęs Mindaugas Sinkevičius pareiškė, kad premjero pareigų siekti neketina, tačiau žada, kad naujas kandidatas bus pasiūlytas dar vasarą.

„Aš kol kas tokių ambicijų nedemonstruoju“, – BNS sakė Jonavos meras M. Sinkevičius, – „rasime kitą ar kitus tinkamus kandidatus.“

Koalicija formaliai galioja, bet tvyro įtampa

M. Sinkevičius tvirtino, kad nepaisant Palucko pasitraukimo, koalicinė sutartis išlieka galioti, nes buvo sudaryta kolegialių partijų sprendimu, o ne asmenine trijų lyderių iniciatyva. Vis dėlto neatmetama, kad socialdemokratai ar kiti partneriai ateityje gali inicijuoti permainas.

Tuo metu buvęs premjeras Saulius Skvernelis iš Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pareiškė, jog koalicijos sutartis turėtų būti peržiūrėta, nes premjero pavardė (Paluckas) joje buvo įrašyta aiškiai.

Liberalai sugrįžimo nemato

Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen patikino, kad liberalai nesvarsto prisijungimo prie naujos valdančiosios daugumos. Pasak jos, pagrindinės kliūtys yra ideologiniai skirtumai, „Nemuno aušros“ dalyvavimas koalicijoje ir socialdemokratų vykdyta mokesčių politika.

„Pirmas darbas, jei būtume valdžioje, būtų kairiųjų sprendimų atšaukimas“, – pareiškė V. Čmilytė-Nielsen.

„Nemuno aušra“ laukia naujo premjero pavardės

Koalicijos partnerė „Nemuno aušra“, vadovaujama Remigijaus Žemaitaičio, šiuo metu nepriėmė sprendimo dėl tolesnio dalyvavimo koalicijoje. Sprendimą esą nulems būsimo premjero kandidatūra ir jo požiūris į partijos prioritetus, tarp jų – LRT ir „Ignitis“ auditai bei buvusių KGB agentų paviešinimas.

„Jeigu vizija bus tokia, kad toliau „Ignitis“ siautės viešuosiuose pirkimuose, mūsų koalicijoje nebus“, – sakė R. Žemaitaitis.

Jis taip pat neatmetė mažumos Vyriausybės galimybės, perspėdamas apie galimą konservatorių interesą išnaudoti situaciją savo naudai.

„Valstiečiai“ valdžioje savęs nemato

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) kategoriškai atmeta galimybę dirbti su socialdemokratais. Partijos vicepirmininkas Dainius Gaižauskas pabrėžė nepasitenkinimą mokesčių reforma, gynybos finansavimu bei kai kurių ministrų darbu.

„Vienas užkūrė gaisrą, pasitraukė, o kiti ateina, kad žmonės sakytų – jūs padegėt“, – emocingai komentavo D. Gaižauskas.

Partijos pirmininko rinkimai – ne anksčiau kaip metų pabaigoje

M. Sinkevičius teigė, kad naujo LSDP pirmininko rinkimai gali užtrukti iki metų pabaigos, nes procedūros reikalauja visuotinio, slapto balsavimo. Jis neatskleidė, ar pats ketins dalyvauti rinkimuose, tačiau neatmetė šios galimybės ateityje.

Atsiprašymas rinkėjams

Sinkevičius pabrėžė, kad socialdemokratai privalo išanalizuoti susiklosčiusią padėtį ir atsiprašė visuomenės už nesėkmingą startą:

„Norime atsiprašyt žmonių, visuomenės, kad nepateisinom lūkesčių“, – sakė laikinasis LSDP vadovas.

Nors formaliai valdančioji koalicija tebėra gyvybinga, jos stabilumas aiškiai priklausys nuo artimiausių savaičių sprendimų: kas taps nauju premjeru ir ar pavyks suvaldyti vidinius bei tarpkoalicinius nesutarimus. Šiuo metu realiausia alternatyva – pasikeitusi, galbūt net mažumos Vyriausybė, tačiau tam prireiks didelio politinio susitarimo ir kompromisų.

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte
Exit mobile version