Keliasdešimt parlamentarų siūlo pataisą, kuria būtų užkirsta Konstitucinio Teismo (KT) dabar suteikta galimybė Lietuvoje per teismus registruoti partnerystę, iki kol detaliai tokius santykius reglamentuojančio įstatymo nepriims Seimas.
Jie siūlo skubos tvarka į Civilinį kodeksą įrašyti, kad partnerystės institutas neįsigalioja iki 2026 liepos 1-osios.
„Ši pataisa numatytų, kad neįsigalioja partnerystės institutas iki 2026 metų liepos 1 dienos, tokiu būdu faktiškai Seimui sakant, kad mes norime metų laiko šitam klausimui išspręsti“, – ketvirtadienį parlamente surengtoje spaudos konferencijoje sakė Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Nacionalinio susivienijimo atstovas Vytautas Sinica.
Projektą pasirašė 47 Seimo nariai.
Perspėja dėl „didelio teisinio chaoso“
Balandį KT paskelbė, kad Civiliniame kodekse numatytas partnerystės institutas prieštarauja Konstitucijai, nes jame įrašyta tik sąjunga tarp vyro ir moters, o tos pačios lyties asmenų santykiai nėra įtvirtinti.
Be to, prieštaraujančiu pagrindiniam įstatymui pripažinta Civilinio kodekso nuostata, jog normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos įsigalioja nuo atskiro įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimą, įsigaliojimo momento.
KT savo sprendimu atvėrė galimybę lyčiai neutralią partnerystę Lietuvoje registruoti per teismus, kol Seimas nepatvirtins detalesnės tvarkos, kaip turi būti reglamentuojami kartu gyvenančių nesusituokusių porų santykiai.
V. Sinicos nuomone, tokia situacija šalyje sukūrė „didelį teisinį chaosą“.
„Šiandien jei Seimas nieko nesiims, labai tikėtina, (…) turėtume labai skirtingas praktikas ir po to galbūt situaciją, kada įstatymų leidėjas yra varžomas to, kokias praktikas sukūrė bendrosios kompetencijos teismai“, – siūlymą motyvavo politikas.
„Norime tikėti ir panašu kol kas, kad yra pakankamai daug suprantančių, kad yra principinis demokratinis ir konstitucinis klausimas, kad tokios svarbos klausimai būtų sprendžiami Seime, o ne teismuose“, – pažymėjo V. Sinica.
Iki Seimo sprendimų galioja ne visas bendro gyvenimo sritis apimančios Civilinio kodekso nuostatos, į teisės aktą įrašytos dar šio šimtmečio pradžioje. Jų įsigaliojimą pataisomis ir siūlo koreguoti parlamentarai.
Pasak „valstietės“ Ligitos Girskienės, didžiąją dalį KT nutarimo sudaro Europos Sąjungos šalių teismų sprendimų, Europos Tarybos rekomendacijų interpretavimas, o tai, politikės manymu, rodo, kad teisėjai rėmėsi savo pasaulėžiūra, ne pamatinėmis KT nuostatomis.
„Mano nuomone, tendencingai atsirinkdamas, teismas iš anksto žinomam sprendimui pasirinko atitinkamų sprendimų analizę, o visa kita praktika, kuri būtų reikalinga ir galbūt paranki kitokiam sprendimui suformuoti, buvo palikta nuošaly, nors jos taip pat yra gausu“, – teigė politikė.
Mato poreikį keisti Konstituciją
Anot konservatoriaus Kazio Starkevičiaus, minėtą Civilinio kodekso pataisą parengę parlamentarai taip pat mano, kad reglamentuojant partnerystę reikės Konstitucijos pataisų.
„Paskutinis ir galutinis žingsnis turėtų būti, aš nematau išeities praktiškai be Konstitucijos peržiūrėjimo ir pataisų, o tai galima padaryti tik visuotiniu referendumu“, – ketvirtadienį kalbėjo K. Starkevičius.
V. Sinicos teigimu, priežastis keisti pagrindinį šalies įstatymą yra visuomenės nuostatų neatitikimas su KT aiškinimu ir „Seimui užmetamais pančiais“.
„Ryškėja horizonte, kad jeigu KT užėmęs tokią politizuotą poziciją toliau taip „išradingai“ aiškins Konstitucijos tekstą tuo klausimu, kur santuoka apibrėžiama tik tarp vyro ir moters, o partnerystė apskritai nėra minima kaip tokia, labai tikėtina, kad įstatymų leidėjas galiausiai bus priverstas inicijuoti tikslinimą Konstitucijos tekste, kad būtų galima išspręsti šitą klausimą suderinamai su visuomenės nuostatomis“, – sakė politikas.
Kaip gegužę rašė BNS, naujienų agentūros užsakyta reprezentatyvi visuomenės apklausa parodė, kad didesnė dalis visuomenės nepalankiai vertina KT sprendimą, kuriuo konstatuota, kad partnerystė turi būti registruojama ir tarp skirtingos, ir tarp tos pačios lyties porų, o Seimas įpareigotas šią sritį detaliai sureglamentuoti.
Nepalankiai KT sprendimą įvertino 38,5 proc., o labiau nepalankiai – 15,5 proc. apklaustųjų. Tuo metu palankiai tokį KT išaiškinimą vertino 10,5 proc., labiau palankiai – 16,1 proc. respondentų.
Lyčiai neutralią partnerystę parlamente mėginta įteisinti ne kartą, bet nesėkmingai.
Praėjusią kadenciją Seime pradėti svarstyti du įstatymų projektai, susiję su skirtingų ir vienos lyties porų santykių reguliavimu – Civilinės sąjungos įstatymas ir Civilinio kodekso pataisos, įvedančios „artimojo ryšio“ sąvoką, tačiau pakeitimai nebuvo priimti.
