Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis anksčiau laiko ir ar grąžinti žmonėms valstybės dalį, Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus sako, kad leidus nutraukti sutartį nepagydomos ligos ar sunkios negalios atveju šią dalį žmonėms reikėtų išmokėti.
„Mūsų akimis, tokiu atveju atsiėmimas turėtų būti visos sumos, nes iš principo, kad ir kaip tai blogai beskambėtų, jeigu žmogus numiršta, tai jo visą (sukauptą – BNS) sumą paveldėtų palikuonys, paveldėtojai“, – žurnalistams pirmadienį sakė G. Šimkus.
Tačiau, jo teigimu, jeigu dalis iš pensijų fondų anksčiau laiko atsiimtų lėšų būtų panaudota vartojimui, tuomet valstybės įnašas neturėtų būti išmokamas arba jis turėtų būti perduotas „Sodrai“.
„Tačiau jeigu atsiėmimo galimybės būtų atveriamos plačiau negu įvardytas apsunkintas arba betikslis (kaupimas – BNS) ir kažkokia to dalis būtų skirta vartojimui, mūsų galva, atsiranda sudėtingoji dalis, nes vis tik valstybės ištekliai buvo skirti senatvės pensijai. (…) Todėl žmogus neturėtų galėti tos sumos atsiimti ir suvartoti“, – aiškino G. Šimkus.
Jis pabrėžė, kad svarbių priežasčių, dėl kurių būtų galima nutraukti pensijų kaupimą ir atsiimti visas sukauptas lėšas, taip pat ir iš valstybės biudžeto, sąrašas turėtų būti baigtinis.
„Tai yra senatvės pensijoms kaupti sukurta sistema. Ji turėtų būti orientuota į tikslą, kad ta senatvės pensijos dalis iš kaupiamosios sistemos būtų kiek galima didesnė, o ne priešingai. Arba tada pasakyti, kad kažkas su ta sistema yra negerai ir tada spręsti“, – teigė G. Šimkus.
Konstituciniam Teismui kovą paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, LB vadovas teigė, kad nutraukus sutartį anksčiau nei žmogui sukaks pensijos amžius, jam neturėtų būti išmokėtas valstybės įnašas.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus anksčiau BNS teigė, jog ministerija laikosi pozicijos, kad valstybės įnašas turėtų likti „Sodroje“, tačiau žmogus turėtų atgauti už jas sukauptą investicinę grąžą.
Šiuo metu valstybė į antros pakopos pensijų fondą perveda 1,5 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio įmoką, o pats darbuotojas – 3 proc. savo atlyginimo (prieš mokesčius).
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė anksčiau teigė, kad svarbios priežastys galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, nepilnamečio vaiko liga ar sunki negalia.
Ministerija žada galutinį pataisų variantą pateikti balandžio pabaigoje, tuomet jį svarstys Vyriausybė, o vėliau – Seimas.
