Kaip ir kasmet, rugsėjo 7–15 dienomis Šiluvos šventovėje vyko didieji Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidai, dar žinomi Šilinių vardu. Kiekviena diena buvo kupina džiaugsmo ir prasmės, švenčiama atspindint šiandienos pasaulio ir Bažnyčios dialogą.
Todėl nenuostabu, jog į atlaidų programą buvo įtrauktos akcijos drauge su Kauno klinikų Kraujo donorystės centru, kurių metu visi apsilankiusieji Šilinėse buvo kviečiami duoti kraujo tiems, kuriems labiausiai reikia, taip pat pranešama apie organų donorystės galimybes. Rugsėjo 10-ąją dieną buvo kviečiama pasiskiepyti nuo koronaviruso infekcijos. Šia galimybe Šiluvoje pasinaudojo bemaž 200 žmonių.
Vykstant Šilinėms daug dėmesio buvo skiriama kultūros bei kūrybos sklaidai, todėl, be tarptautinės Šiluvos meno bienalės objektų, atlaidų išvakarėse Šiluvos piligrimų centre esančiame muziejuje buvo pristatytas restauruotas kontūrinis „Nukryžiuotojo“ paveikslas, taip pat Antano Vivulskio Apsireiškimo koplyčios restauracijos brėžiniai. Itin džiugu, jog Rūtos Onos Čigriejūtės parodos uždarymą „Adelė Dirsytė“ simultaniškai papildė vykęs vyskupo Algirdo Jurevičiaus sudarytos knygos „Elena Spirgevičiūtė. Kai žemė dangų bučiavo. Dienoraštis“ pristatymas.
Po jų, rugsėjo 12 d., Piligrimų centre buvo atverta unikali paroda „15 iliustracijų Romos Mišiolui lietuvių kalba“ (veiks iki lapkričio 13 d.). Aikštėje ir Bazilikoje skambėjo koncertai kiekvieno skoniui ir emocijai – tai akustinis kun. Vincento Lizdenio koncertas, vakaro malda su muzika, kuriame giedojo solistai Živilė ir Jonas Lamauskai, vargonavo Renata Marcinkute-Lesieur, muzikos valanda aikštėje su vyrų ansambliu „Popule meus“ (vad. Ramūnas Baranauskas) ir kiti renginiai.
Atlaidai pirmiausia yra skirti dvasiniam susibūrimui ir maldai, tad per visą aštuondienį buvo švenčiamos net 45-erios šv. Mišios, kuriose apsilankė tūkstantinės minios. Žmonėms kelis kartus per dieną prabildavo skirtingi vyskupai, kunigai, broliai vienuoliai, kurie pasakė 18 katechezių skirtingomis temomis. Bazilikoje nuolat vyko Švenčiausiojo Sakramento adoracija (taip pat ir naktinė), Šviesos koplytėlė nušvito nuo žvakių gausos piligrimų intencijomis. Mainytuvių palapinėje devocionalijos ir kita religinė atributika buvo prikelta naujam gyvenimui surastuose naujuose namuose.
Apmąstydami meilės kasdienybėje intenciją (plg. apaštalo Pauliaus Himną meilei) rugsėjo 11 d. vakarą Šiluvos miestelį apjuosė Žiburių procesijos su Švenčiausiuoju Sakramentu dalyviai, vakarėjančioje šventovėje išgyvendami ypatingą mylinčio Dievo, Jo šviesos vaikų bendrumą – visi kartu – ir ganytojai, ir jaunuoliai. Šiluvos aikštės grindinys nebuvo per kietas jauniems keliams, kurie čia suklupo prieš slėpinį – ir šiais laikais šioje žemėje Dievas kalbina jaunas širdis.
Pagrindinę atlaidų dieną – rugsėjo 12-ąją buvo švenčiama Šeimų diena. Draugystės ir krikščionių vienybės ženklu tapo Bazilikoje vykusios Ekumeninės pamaldos. O pagrindinėje Eucharistijoje buvo raginama drauge švęsti meilės džiaugsmą (plg. popiežiaus Pranciškaus paskelbtus Šeimos-Amoris Laetitia-Meilės džiaugsmo metus).
Į šį kvietimą didžiosiose Šilinėse atsiliepė sutuoktiniai, tėčiai ir mamos, močiutės ir seneliai, vaikai ir vaikaičiai! Šeimų tėčiai ir mamos buvo kviečiami aktyviai dalyvauti Žodžio liturgijoje, o jai pasibaigus diakono pakviesti sutuoktiniai aikštėje atnaujino Santuokos sakramento pasižadėjimus, rankų susikabinimu ir žvilgsnių švelnumu padėkojo vienas kitam už ištikimą gyvenimo bendrakeleivystę.
Eucharistiją užbaigiant buvo paskelbta Šiluvos deklaracija apie būtinumą gerbti ir saugoti prigimtinius bei pamatinius žmogaus ir visuomenės gėrius. Jos tekstą šeimų sielovados bendradarbiai nešė Atnašų procesijoje, kurioje Viešpačiui paaukoti ir kamuoliai – dovana pabėgėlių vaikams.
Vilties bei dvasinės bendrystės poreikį per atlaidus atskleidė ir netuštėjančios, eiles žmonių sutraukusios palapinės „Turiu tau laiko“, kuriose kiekvieno laukdavo kunigas arba seminaristas dvasinio pokalbio. Mūsų socialinė būtis yra neatsiejama nuo bendravimo vienas su kitu, nuo laiko, skirto vienas kitam.
Šiais metais Šiluvoje per visas atlaidų dienas kasdien giedodavo po 5–6 chorus, išdalyta per 24 tūkst. komunikantų, nuolat tarnavo dešimtys kunigų, seminaristų, atlaiduose apsilankė visi vyskupai, abu Lietuvos kardinolai, o papuoštais altoriais ir gėlėmis pražydusia šventove pasirūpino Karaliaus Mindaugo profesinio rengimo centro floristai. Džiugu, jog 2021 m. atlaidai buvo kupini tęsiamos draugystės, jaunimo juoko, bendrystės bei šiandienos pasaulio refleksijos ir dvasinės brandos dialogo.
