Seime bus siekiama pratęsti galimybę algas mokėti grynaisiais

ŠaltinisBNS

Seimui siūloma dar beveik dvejus metus – iki 2024 metų – leisti darbo užmokestį darbuotojams mokėti grynaisiais. Nuo šių metų pradžios mokėti algas grynaisiais draudžiama. 

Seimas antradienį spręs, ar imsis tokios Darbo kodekso pataisos, kurią teikia Seimo narys Remigijus Žemaitaitis. 

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas sako nematąs priežasčių atšaukti dabartinę tvarką, kuria  ginamos darbuotojų teisės ir užtikrinamos jiems priklausančios socialinės garantijos.

„Įstatymo pataisoms pritarė ne tik Seimas, bet ir Lietuvos bankas, Vyriausybė, Valstybinė mokesčių inspekcija, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba ir Valstybinė darbo inspekcija“, – BNS teigė jis.

Oponentai tikino, kad daug žmonių negalės patogiai išsigryninti pinigų, nes arti nėra bankomatų

Praėjusių metų birželį priimant dabar galiojančias Darbo kodekso pataisas buvo aiškinama, kad algų mokėjimas grynaisiais sudaro sąlygas išnaudoti darbuotojus, vengti mokesčių ir plisti šešėliui. Oponentai tikino, kad daug žmonių negalės patogiai išsigryninti pinigų, nes arti nėra bankomatų, be to, kai kurie darbdaviai įspėjo, kad Lietuvoje dirbantys trečiųjų šalių piliečiai patirs nemažų išlaidų.      

M. Majauskas tada žadėjo, kad smulkiam verslui bus kompensuojamas atsiskaitymo aparatų įsigijimas, kad žmonės galėtų susimokėti kortelėmis bet kuriose prekybos vietose. 

Finansų ministerija BNS informavo, kad 2022 metams tam lėšų biudžete nenumatyta. 

Komerciniai bankai yra įsipareigoję iki šių metų liepos įrengti maždaug 100 naujų bankomatų visoje šalyje. 

Šiuo metu šalyje veikia 1044 bankomatai, per 2200 „Perlo“ terminalų, grynųjų pinigų išdavimo paslauga teikiama ir bankų partnerių „Maxima“, „Iki“, „Rimi“ ir kitų parduotuvių kasose bei „Narvesen“, „Lietuvos spaudos“ kioskuose, iš viso – apie 4 tūkst. taškų.   

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte
Exit mobile version