Išskirtiniame interviu EWTN naujienų tarnybai Ukrainos Graikų Apeigų Katalikų Bažnyčios vadovas arkivyskupas metropolitas Sviatoslavas Ševčiukas kalbėjo apie nuolatinį humanitarinės pagalbos poreikį savo šalyje ir aptarė popiežiaus Pranciškaus pastangas siekti taikos bei neseniai kilusius nesutarimus dėl tos pačios lyties asmenų palaiminimo.
Ukrainos patriarchas buvo atvykęs į JAV, kur savaitę leido su valstybės pareigūnais ir Bažnyčios vadovais, kad paskatintų atnaujinti paramą Ukrainai. Su EWTN jis kalbėjosi Ukrainos katalikų nacionalinėje Šventosios Šeimos šventovėje Vašingtone.
Ševčiukas pabrėžė esąs dėkingas Amerikos žmonėms už paramą, tačiau išreiškė susirūpinimą, kad JAV gali pavargti padėti Ukrainai. Jis prašė: „Prašau, neišsižadėkite Ukrainos”.
Nors ir perduodamas „padėkos žinią” Amerikos žmonėms, Ševčiukas išreiškė susirūpinimą, kad paprasti Ukrainos žmonės yra pamiršti, nes užsitęsusios politinės diskusijos dėl paramos Ukrainai uždelsė veiksmus.
Pasak jo, šiuo metu, kai Ukrainos ir Rusijos karui sukanka dveji metai, 14,6 mln. ukrainiečių skubiai reikia humanitarinės pagalbos.
„Negalime sakyti, gerai, pavalgysiu kitą savaitę”, – sakė jis ir pridūrė, kad Ukrainos Katalikų Bažnyčia „yra pagrindinė šios humanitarinės pagalbos Ukrainos žmonėms akcijos dalyvė, ir galiu paliudyti, kad pagalbos negalima atidėlioti”.
Užuot galvojęs apie karą politiniais terminais, Ševčiukas ragino amerikiečius galvoti apie Ukrainą, atsižvelgiant į jos „paprastus, kenčiančius žmones”.
„Kiekvieną dieną žūsta maždaug 200 ukrainiečių, ir bet koks delsimas suteikti galimybę tiems žmonėms gauti pagalbą būti apsaugomiems yra apmokamas jų krauju.”
Apmąstydamas savo asmeninę karo patirtį, Ševčiukas sakė, kad nors „Ukrainoje niekas nėra saugus”, žvalgybos ataskaitose nurodoma, kad jis yra vienas iš dešimties pagrindinių Rusijos taikinių, kuriuos siekiama sunaikinti.
„Taigi, tai pavojinga. Tačiau kiekvieno vyskupo misija tuo metu keliauti su savo kaimenėmis, – sakė jis. – Nuo pat pradžių visiškai patikėjau save, savo gyvenimą, į Dievo rankas. Viešpatie, tebūnie tavo valia. Jei nori, kad būčiau gyvas, vadinasi, turiu tarnauti Tavo žmonėms. Aš vis dar esu gyvas, o tai reiškia, kad turiu misiją”.
„Jėzus Kristus šiandien yra nukryžiuotas nukryžiuotame Ukrainos kūne. Ir mes jį garbiname paprastų žmonių žaizdose”, – sakė jis.
Ševčiukas sakė, kad Ukrainos žmonės labai trokšta, jog popiežius Pranciškus aplankytų šalį, ir kad jie „meldžiasi”, kad pontifikas netrukus atvyktų.
Nepaisant to, jis pripažino, kad Vatikano neutralumas karo akivaizdoje „iš pradžių Ukrainoje nebuvo labai palankiai sutiktas, nes kaip galima būti neutraliam, kai yra agresorius, kuris kiekvieną dieną mus žudo?”
Jis paminėjo 2023 m. Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizitą į Vatikaną, sakydamas, kad dėl prezidento įsitikinimo, jog jo šaliai „reikia ne tarpininkų, o sąjungininkų”, tai buvo „nelengvas momentas oficialaus Kijevo ir Vatikano santykiuose”.
Vis dėlto Ševčiukas gyrė popiežių už tai, kad jis pasinaudojo savo neutralumu ir padėjo surinkti humanitarinę pagalbą bei siekti taikos tarp Rusijos ir Ukrainos. Jis sakė, kad kalbėdamas su ukrainiečiais apie Vatikano sprendimą išlikti neutraliam jis skiria diplomatinį ir moralinį neutralumą.
„Šventasis Tėvas nėra neutralus moraliniu lygmeniu. Jis yra su mumis ir tai patvirtino daugybę kartų”, – kalbėjo jis.
Ševčiukas gyrė popiežių už tai, kad jis pasinaudojo savo neutralumu ir padėjo surinkti humanitarinę pagalbą bei siekti taikos tarp Rusijos ir Ukrainos. Jis sakė, kad kalbėdamas su ukrainiečiais apie Vatikano sprendimą išlikti neutraliam jis skiria diplomatinį ir moralinį neutralumą.
„Šis neutralumas buvo suteiktas kaip priemonė ieškoti būdų, kaip palengvinti žmonių kančias, o ateityje tikriausiai ir tam tikrų ryšių kanalų galimam taikos susitarimui, – pridūrė jis. – Taigi, tam tikra prasme mes turime gerą sąjungininką.”
Ševčiukas sakė, kad Ukrainos Graikų Apeigų Katalikų Bažnyčia neketina įgyvendinti ar toliau svarstyti Vatikano dokumento „Fiducia Supplicans”, kuriuo leidžiama homoseksualioms poroms teikti „neliturginius palaiminimus”.
Ukrainos Bažnyčia buvo pirmoji Romai pavaldi Rytų Bažnyčia, pareiškusi, kad šis dokumentas nebus įgyvendinamas jos jurisdikcijoje.
Netrukus po dokumento išleidimo Ševčiukas paskelbė pareiškimą, kuriame teigė, kad, kadangi dokumente „nenagrinėjami katalikų tikėjimo ar moralės klausimai, nėra jokių nuorodų į Rytų Bažnyčių kanonų kodekso nurodymus ir neminimi Rytų krikščionys”, jis „taikomas tik Lotynų Bažnyčiai ir neturi jokios teisinės galios Ukrainos Graikų Apeigų Katalikų Bažnyčios tikintiesiems”.
„Kiekvienas Vatikano dokumentas mūsų Bažnyčioje turi specialų priėmimo procesą”, – EWTN aiškino Ševčiukas.
„Turime savo būdą, kaip būti atviri visiems, bet taip pat kaip teikti Bažnyčios palaiminimus, -teigė jis. – Mūsų tradicijoje niekada negalime atskirti liturginių ir neliturginių palaiminimų.”
„Kai augau, visada šventa erdvė neapsiribodavo bažnyčios pastatu, – tęsė dvasininkas. – Buvome mokomi, kad krikščionys turi nešti tą šviesos liturgiją už bažnyčios ribų. Taigi mums labai sunku atskirti neliturginius palaiminimus”.
Jis pažymėjo, kad jei į jį kreipiasi žmogus, prašydamas palaiminimo, jis jį suteikia, neklausdamas, ar žmogus yra nusidėjęs, ar buvo išpažinties.
„Žinoma, jei kas nors prieis prie manęs ir paprašys palaiminimo, aš jį suteiksiu, – kalbėjo Ševčiukas. – Tai ne momentas klausinėti apie jo, kaip krikščionio, asmeninę situaciją. Tačiau taip griežtai atskirti liturginį ir neliturginį palaiminimą mums gana sunku.”
