Prancūzijos „Cezario“ apdovanojimų metu – nepasitenkinimas kovos su pandemija priemonėmis

ŠaltinisAFP-BNS

Prancūzijos kino meno akademijos skiriamų, prancūziškais “Oskarais” vadinamų „Cezario“ apdovanojimų įteikimo ceremonijoje penktadienį prasiveržė nepasitenkinimas kovos su pandemija priemonėmis, dėl kurių jau kelis mėnesius negali dirbti šalies kino teatrai.

Pastarosiomis dienomis Prancūzijoje vis labiau protestuojama prieš kultūros įstaigų uždarymą, aktyvistai ir studentai užėmė kelis teatrus.

Šis nusivylimas buvo pagrindinė tema ir per penktadienio „Cezarių“ ceremoniją. Aktorė Corinne Masiero (Korin Masjero), teikdama apdovanojimą už geriausius kostiumus, scenoje išsirengė nuoga ir pademonstravo užrašą ant pilvo „Nėra kultūros, nėra ateities“.

Ir kiti užlipę į sceną naudojosi proga pareikšti prieštaravimą vyriausybės politikai nuo spalio neleisti dirbti kino teatrams, nors dauguma kitų kompanijų jau galėjo vėl atsidaryti.

„Mano vaikai gali eiti į „Zara“, bet ne į kiną… Tai nesuvokiama“, – sakė Stephane’as Demoustier (Stefanas Demustjė), atsiimdamas geriausio scenarijaus „Cezarį“ už „Merginą su apyranke“ (La fille au bracelet).

Tonas buvo nustatytas jau per ceremonijos pradžios monologą, kai vedėja Marina Fois (Marina Fua) užsipuolė kultūros ministrę Roselyne Bachelot (Rozlin Bašlo).

„Ministrė nepadarė nieko… Madam Bachelot, jūs išleidot knygą su savo makaronų ir gorgoncolos receptu“, – pajuokavo aktorė, o paskui liūdnai pridūrė: „Pasiilgstame to, kas mus vienija – drauge išgyvenamų emocijų.“

Ceremoniją taip pat temdė prisiminimai apie praėjusių metų renginį, kai sprendimas apdovanoti lenkų režisierių veteraną Romaną Polanski (Romaną Polanskį), kaltinamą lytiniais užpuolimais ir lytiniais santykiais su 13-mete, paskatino žvaigždes išeiti iš ceremonijos, o policijai lauke teko ašarinėmis dujomis tramdyti protestuotojus.

Kilus triukšmui dėl R. Polanski nominacijų už filmą „Pareigūnas ir šnipas (pranc. „J’accuse“, angl. „An Officer and a Spy“), prieš 2020-ųjų „Cezarių“ įteikimo ceremoniją atsistatydino visa Akademijos valdyba. R. Polanski nominacijas daug kas laikė įrodymu, kad Prancūzijos kino industrija nereaguoja į moterų teisių judėjimą „#MeToo“.

„Žaisti sąžiningai“

Pirmieji šių metų apdovanojimai parodė, kad Akademija nori paisyti raginimų dėl didesnės etninės įvairovės. Perspektyviausių aktoriaus ir aktorės apdovanojimai buvo paskirti Jeanui-Pascaliui Zadi (Žanui Paskaliui Zadi) ir Fathiai Youssouf (Fatijai Jusuf).

J.-P. Zadi filmas „Tout simplement noir“ vaizduoja rasistines klišes apie juodaodžius Prancūzijoje, o 14-metė F. Youssouf vaidino prieštaringai vertinamame srautinio transliavimo paslaugų milžinės „Netflix“ filme „Mignonnes“ apie paaugles, jaučiančias spaudimą iš Senegalo visuomenės ir socialinės žiniasklaidos.

„Žaidimo taisyklės keičiasi; ne taip, kad žaidimas baigtųsi, bet taip, kad šįkart būtų galima žaisti sąžiningai“, – prasidedant vakarui sakė vedėjas Roschdy Zemas (Rošdi Zemas).

Tačiau vakaro triumfas laukė komiškos dramos „Sudie, kvailiai!“ (Adieu les cons) apie sunkiai sergančią moterį, ieškančią seniai prarasto vaiko. Filmas gavo septynis apdovanojimus, tarp jų geriausio filmo ir geriausio režisieriaus – Albert’ui Duponteliui (Alberui Diuponteliui).

Komiškos dramos „Sudie, kvailiai!“ (Adieu les cons) treileris

Užsienio filmo apdovanojimas atiteko danui Thomas Vinterbergui (Tomui Vinterbergui) už filmą „Dar po vieną“ (Druk) su Madsu Mikkelsenu (Madsu Mikelsenu), vaidinančiu girtuokliaujantį mokytoją.

Tokių kontroversijų, kurios prilygtų pernykščiam triukšmui dėl R. Polanski, nebuvo, tačiau kai kas atkreipė dėmesį, kad dar reikia nemažai pasistengti dėl lygybės, nes geriausio filmo ir geriausio režisieriaus kategorijose buvo nominuota tik po vieną moterį.

Didelė dramos dalis šiemet vyko užkulisiuose, Akademijai stengiantis atsigauti ir atgauti savo reputaciją su nauja valdyba, vadovaujama buvusios kultūros televizijos „Arte“ vadovės Veronique Cayla (Veronik Kaila) ir režisieriaus Erico Toledano (Eriko Toledano).

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte
Exit mobile version