Popiežius pasveikino lietuvius

ŠaltinisVATICAN NEWS

Popiežius pasveikino lietuvius, sekmadienį, kovo 5 d., dalyvavusius tradiciniame sekmadienio vidudienio maldos susitikime Šv. Petro aikštėje.

„Sveikinu piligrimus iš Lietuvos, taip pat Romos lietuvių bendruomenės narius, mininčius šv. Kazimiero šventę“, – sakė sekmadienį popiežius Pranciškus.  

Ne Lietuvoje gyvenantys lietuviai sekmadienį, kovo 5-ąją, mini Maldos už lietuvius pasaulyje dieną. Šia proga Lietuvos vyskupų konferencijos delegatas užsienio lietuvių katalikų sielovadai arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ pakvietė užsienio lietuvius pajusti ryšį su Tėvyne ir tarpusavio bendrystę, išlaikyti viltį, įsipareigojimą tiesai ir melsti Dievo palaimos sau ir Lietuvai.

Maldos už lietuvius pasaulyje diena minima sekmadienį prieš ar po Lietuvos globėjo Šv. Kazimiero liturginės šventės. 

Meilės veidas

Sekmadienio Mišių Evangelijos skaitinys pasakojo apie Jėzaus atsimainymą – jo veidas sužibo kaip saulė, o drabužiai tapo balti kaip šviesa. Anot popiežiaus, kalbėjusio sekmadienio vidudienį Šv. Petro aikštėje, Jėzaus mokiniams jo atsimanymas buvo staigmena: jie ilgą laiką matė mokytojo Meilės veidą, bet tik dabar pastebėjo, koks jis gražus!

Atsimainymo įvykiu Jėzus iš tikrųjų rengė mokinius dar svarbesniam žingsniui: kad jame atpažintų grožį ir tuomet, kai bus iškeltas ant kryžiaus, kai jo veidas buvo subjaurotas. Anot Pranciškaus, apaštalui Petrui sunku visa tai suprasti: jis norėtų sustabdyti laiką, prailginti tą nuostabią Jėzaus atsimanymo patirtį, kurios liudininkas buvo su kartu buvusiais apaštalais Jokūbu ir Jonu.

Tačiau Jėzus neleidžia. Mat Jėzaus šviesos negalima paversti magiška akimirka. Tuomet ji būtų dirbtinė, išgaruotų praeinančių jausmų rūke. Priešingai: Jėzus yra mūsų kelią orientuojanti šviesa, kaip ugnies stulpas žydų tautai, klajojančiai naktį dykumoje. Jėzaus grožis neatitolina mokinių nuo tikrovės, o suteikia jiems jėgų sekti paskui jį į Jeruzalę, iki pat kryžiaus.

Sekmadienio Mišių Evangelijos skaitinys ir mums nubrėžia kelią: pamoko kaip svarbu sekti Jėzumi net tada, kai nelengva suprasti tai, ką jis mums sako ir dėl mūsų daro.

Būdami su juo išmokstame atpažinti tą patį grožį kasdien su mumis keliaujančių kitų žmonių veiduose: artimųjų, draugų, kolegų, – visų, kurie įvairiausiais būdais rūpinasi mumis.

Mokykimės juos atpažinti, ragino Pranciškus: kiek daug šviesių, besišypsančių veidų, bet ir raukšlėtų, su ašaromis ir žaizdomis, kalbančių apie mus supančią meilę. Pripildykime jais savo širdis ir keliaukime, konkrečiais meilės darbais neškime kitiems gautą šviesą, dar dosniau pasinerkime į kasdienius rūpesčius su dideliu pasiryžimu ir noru mylėti, tarnauti ir atleisti.

Galime savęs klausti, tęsė Pranciškus, ar gebame atpažinti Dievo meilės šviesą savo gyvenime? Ar ją atpažįstame su džiaugsmu ir dėkingumu veiduose tų, kurie mums trokšta gero? Ar stengiamės savo aplinkoje ieškoti Jėzaus šviesos ženklų, pripildančių širdį ir atveriančių meilei ir tarnystei? O gal mieliau renkamės degančius šiaudinius stabus, kurie mus atstumia ir uždaro savyje?

Marija, savo širdyje išsaugojusi savo Sūnaus šviesą net Kalvarijos tamsoje, visuomet telydi mus meilės kelyje, meldė sekmadienį prieš vidudienio palaiminimą popiežius Pranciškus.

Popiežius pavedė Ukrainos taiką šv. Juozapato užtarimui

Sekmadienį, kovo 5d., pasveikinęs grupę ukrainiečių piligrimų iš Milano, popiežius Ukrainos tautai meldė Dievo taikos malonės šv. Juozapato užtarimu. Popiežius kalbėjo per sekmadienio vidudienio maldos susitikimą Šv. Petro aikštėje.

„Sveikinu Milano ukrainiečių bendruomenę, apsilankiusią Romoje kankinio ir vyskupo šv. Juozapato, už krikščionių vienybę paaukojusio gyvybę, mirties 400 metų jubiliejaus proga“, – sakė Romos vyskupas.

Pranciškus kreipimesi į ukrainiečius tęsė: „Mylimieji, sveikinu jūsų įsipareigojimą priimti nuo karo pabėgusius savo tautiečius. Viešpats, šv. Juozapato užtarimu, tepadovanoja taiką kenčiančiai Ukrainos tautai“.

Bažnyčios kankinio, vyskupo šv. Juozapato Kuncevičiaus žemiškieji palaikai palaidoti Šv. Bazilijaus Didžiojo altoriuje Šv. Petro bazilikoje. Kankinys už Bažnyčios vienybę, Polocko graikų apeigų katalikų arkivyskupas, nukankintas Vitebske, Romoje 1867 m. birželio 29 d. kanonizuotas Bažnyčios šventuoju. Šventojo kankinio atvaizdas yra ir Vatikano bazilikos Lietuvių koplyčioje.

Šiemet taip pat Lietuvoje minimas Vilniuje gyvenusio šv. arkivyskupo Juozapato Kuncevičiaus mirties 400 metų jubiliejus. 

Popiežius meldėsi už Graikijos geležinkelio ir Italijos pajūrio tragedijų aukas

Popiežius Pranciškus sekmadienį pasveikino ne tik lietuvius, ukrainiečius, bet ir kitas piligrimų grupes, įskaitant Ispanijos rumunų bendruomenę, maldininkus iš Sakartvelo sostinės Tbilisio, Romos vyskupijos ir visos Italijos. Po vidudienio maldos palaminimo Pranciškus taip pat paminėjo Graikijos geležinkelio ir Italijos pajūryje žuvusių pabėgėlių tragedijas, kvietė melstis už žuvusius.

Popiežius pažymėjo, kad pastarosiomis dienomis dažnai prisiminė šių tragedijų aukas. Daugelis Graikijos geležinkelio nelaimės aukų buvo studentai, sakė Romos vyskupas užtikrindamas savo maldas sužeistiesiems, aukų artimiesiems, visus pavesdamas Dievo motinai Marijai.

Paminėjęs pabėgėlių, paskendusių Kutro pajūryje, Krotonės provincijoje, tragediją, popiežius užtikrino maldą už žuvusius ir išgyvenusius nelaimę, dėkojo vietiniams gyventojams ir institucijų atstovams už paliudytą solidarumą. Pranciškus meldė, kad tokios tragedijos daugiau nesikartotų, prekiaujantys žmonėmis būtų sustabdyti ir migruojančių asmenų vilties kelionės niekuomet nepavirstų mirties kelionėmis.

„Viduržemio jūra tenebūna paženklinta kitų panašių dramatiškų nelaimių krauju. Viešpats tesuteikia stiprybės suprasti ir verkti“, – pažymėjo popiežius.

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte
Exit mobile version