Gegužės 8 -ąją, savo išrinkimo popiežiumi dieną, Leonas XIV dėvėjo pektoralinį kryžių su relikvijomis, susijusiomis su Šv. Augustino ordinu. Tarp jų – ir šventojo Augustino bei jo motinos Monikos palaikų dalelės.
Pirmą kartą pasirodęs pasauliui iš Šv. Petro bazilikos centrinio balkono, popiežius Leonas XIV dėvėjo kuklų, bet ypatingą ženklą – pektoralinį kryžių, kuriame saugomos penkių šventųjų relikvijos. Tai ne tik istorinė dovana, bet ir dvasinis palydovas, įkūnijantis ištikimybę, reformą, tarnystę ir net kankinystę – vertybes, lydinčias naująjį popiežių jo tarnystėje.
Centrinėje vietoje įdėta šv. Augustino relikvija – šio Bažnyčios mokytojo, kurio „pažinti Dievą – tai pažvelgti į vidų“ teiginys tapo pagrindu augustinijonų dvasingumui. Šalia jos – šv. Monikos, jo motinos, šv. Tomo iš Viljanovos, palaimintojo Anselmo Polanko ir garbingojo Giuseppe Bartolomeo Menochio relikvijos.
Nuoširdi ordino dovana
Relikvijas parinko ir įteikė augustinijonų ordino postuliatorius kun. Josefas Sciberras kaip dovana tuometiniam kardinolui Robertui Prevostui 2023 m. rugsėjo 30 d., kai šis buvo paskirtas kardinolu. Toks gestas gimė iš broliškos bendrystės – kaip dvasinė parama ir ženklas iš ordino generalinės kurijos.
„Dieną prieš konklavą išsiunčiau jam žinutę, primindamas apie tą kryžių. Paskatinau jį užsidėti – kaip šventųjų Augustino ir Monikos globą. Kai pamačiau, kad jis yra su juo tiek duodamas priesaiką, tiek pasirodydamas iš balkono – mane tai giliai sujaudino“, – prisiminė kun. Sciberras.
Tikėjimo ženklas, ne papuošalas
Kryžius, kuriame įdėtos relikvijos, buvo sukurtas Antonino Cottone – relikvijų meno meistro – iš specialios lipsanotekos, priklausančios augustinijonų postuliacijai. Kun. Sciberras pabrėžia: „Šis kryžius – ne dekoracija. Tai matomas tikėjimo ženklas ir aiškus pastoracinio įsipareigojimo atspindys. Kiekviena relikvija atstovauja vieną iš esminių Evangelijos dorybių: ištikimybę, atsinaujinimą, tarnystę ar kankinystę.“
Pirmasis istorijoje popiežius augustinijonas ant savo krūtinės nešiojasi ne tik simbolinį, bet ir realų bendrystės su savo šventaisiais pirmtakais ženklą. Šventųjų kaulų relikvijos jame – kaip tylus, bet galingas liudijimas, kad Šventosios Dvasios vedimas eina per ištikimybės, maldos, tarnystės ir aukos kelią.
