Lenkų ekspertas: tai yra Rusijos energetinės supergalybės pabaiga

ŠaltinisDIE WELT

Lenkijos geopolitikos ekspertas Marcin’as Kedzierskis daro prielaidą, kad Rusija jau pralaimėjo karą ir tai turės rimtų pasekmių ir Vokietijai. Maskvos kariuomenė vis dar kovoja, ji vis dar gali sulyginti su žeme Ukrainos miestus ir užimti teritoriją, tačiau D. Kedzierskis tiki, kad Rusijos imperijai, kuri 500 metų buvo Europos politikos konstanta, atėjo galas. Tai ekspertas vadina „epochiniais pokyčiais”.

„Trys mitai apie imperinę Rusiją išblėso”, – interviu WELT sako Kedzierskis. Tai Maskvos karinė galia, jos panslavistinės pretenzijos stačiatikių bažnyčios pavidalu ir, galiausiai, jos žaliavų eksporto svarba. „Vidutinės trukmės laikotarpiu Europa visiškai apsieis be naftos ir dujų iš Rusijos, o Kinija ir Indija negali to kompensuoti Rusijai. Tai Rusijos, kaip energetinės supervalstybės, pabaiga”, – sako M. Kedzierskis. Ir ką tai dabar reiškia Vokietijai?

Kedzierski rašo, kokią naudą Berlynui davė 2004 m. įvykusi ES plėtra į rytus. Nors dešimtajame dešimtmetyje Vokietija vis dar buvo „sergantis Europos žmogus”, ji greitai tapo „pasaulio eksporto čempione”. Rytų Europa Vokietijos ekonomikai tapo pelninga pardavimo rinka, o Vokietijos pramonei pasiūlė pigios ir kvalifikuotos darbo jėgos.

Pasak Kedzierskio, ES centras politiniu požiūriu taip pat pasislinko į rytus, į Vokietiją. „Berlynas, anksčiau buvęs provincialus, Europos sostine tapo tik po 2004 m.”, – sako Vokietijoje studijavęs mokslininkas.

Panašus svarstyklių pasiskirstymas ES taip pat yra dabar, tačiau tai priklauso nuo karo baigties. „Anksčiau ar vėliau Ukraina taps Vakarų valstybe”, – sako M. Kedzierskis. Tai reiškia, kad Lenkija praras savo poziciją Vakarų pakraštyje ir pasislinks toliau į centrą. „Lenkijos greitkeliai, kurie iki šiol vedė Berlyno link, ateityje tikriausiai ves į Varšuvą”, – sako ekspertas.

Tai reiškia, kad Lenkija praras savo poziciją Vakarų pakraštyje ir pasislinks toliau į centrą. „Lenkijos greitkeliai, kurie iki šiol vedė Berlyno link, ateityje tikriausiai ves į Varšuvą

Tai nenaudinga Vokietijai, todėl, kaip įtaria M. Kedzierskis, kai kurie Vokietijos politikai nenori padėti Ukrainai. Ekspertas aiškina, kad išsiplėtusi ES politiškai taip pat reikalauja nuolaidų iš didžiųjų narių. Todėl Berlyno požiūriu tolesnė bendruomenės plėtra Rytuose už Lenkijos ribų niekada nebuvo pageidautina.

Ukraina, Baltarusija ir Rusija buvo Vokietijos ekonominės partnerės, tačiau politiniu požiūriu Berlynui nereikėjo vykdyti nepatogios kompromisinės politikos su šiomis valstybėmis, kaip tai buvo daroma su Lenkija, kuri 2004 m. tapo ES nare. „Rytinė ES, kartu su Ukraina turėtų 130 mln. gyventojų, būtų rimta politinė ir ekonominė konkurentė Prancūzijos ir Vokietijos ES”, – sako M. Kedzierskis. „Prancūzija taptų beveik Europos periferija, o Vokietijai tektų ieškoti naujo vaidmens, todėl ji dabar taip keistai svyruoja”, – teigia jis.

Anot M. Kedzierskio, europiečiai sutinka, kad Rusija neturi laimėti karo, tačiau strateginis požiūris labai skiriasi. Vokietijos požiūriu nėra naudinga kuo ilgiau silpninti Rusiją, tačiau Lenkijos požiūriu yra kitaip. „Jaučiuosi saugesnis nei bet kada anksčiau ir tai sakau savo vaikams”, – sako M. Kedzierskis. „Esame NATO, o Rusija kitoje sienos pusėje yra silpnesnė nei bet kada.”

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte
Exit mobile version