Kuo ypatingi kinui buvo 2021-ieji?

ŠaltinisVALSTIETIS

Kino avangardistas Peteris Greenaway, paklaustas apie kino ateitį, ima savo pašnekovą už parankės ir žiūrėdamas į akis paklausia: „Jūs tikriausiai žinote, kad kinas mirė? Jeigu ne, tuomet esate visiškas kvailys.“

Šiandien žinau, ką jam reikėtų atsakyti. Miršta jūsų kinas. Taip pat ir daugelio XX amžiaus klasikų. Galima guostis – kinas nenumirs rytoj ar poryt. Tik keisis. Kino forma ne itin. Jo tradicinis kadras patinka žmonėms. Dviejų matmenų paveiksliukas baltame ekrane. 3D kartais pasirodo kino istorijoje, bet niekada neįsitvirtina. Labiau keičiasi filmų platinimo būdai.

Daug franšizių ir kino serialų

Franšizių filmai būdavo retas reiškinys. „Nasrai“, „Egzorcistas“, „Krikštatėvis“, „Psycho“ – visi šie populiariausi XX amžiaus filmai ir daugelis kitų susilaukdavo tęsinių. Tačiau šalia jų Holivudas nuolat kūrė originalius filmus. Dabar didelės pinigų sumos dažniausiai skiriamos iš anksto sugalvotoms franšizėms. Pirmiausia „Marvel“ studijos filmams apie superdidvyrius. Lietuvoje gruodžio mėnesį startavęs „Žmogus-voras: nėra kelio atgal“ pasaulyje jau surinko pusę milijardo dolerių. Jis sėkmingai pritraukia žiūrovus ir Lietuvoje.

2002 metais pažiūrėjau Samo Raimi „Žmogų vorą“. Jis man patiko. Dinamiškas ir smagus filmas pramogai. Turėjau daugeliui aiškintis, kad nesuvaikėjau, kad filmas tikrai nėra vien blizgutis vaikams. Prabėgo beveik 20 metų ir padėtis pasikeitė. Filmai apie superdidvyrius ėmė dominuoti ir nusibosti.

Populiariausių filmų gretose šiemet atsidūrė „Venomas 2“, „Mirtis palauks“, „Greiti ir įsiutę 9“. Kai kurie filmai formaliai nėra franšizių arba serialų dalys, bet jie pasakoja apie jau išreklamuotus personažus, tęsia jų nuotykius: „Juodoji našlė“, „Godzilla prieš Kongą“, „Vaiduoklių medžiotojai: iš anapus“. Patyręs Kanados režisierius Denis Villeneuve pradėjo naują fantastinę trilogiją „Kopa“. Pirma trilogijos dalis pasiteisino, galėsime laukti dviejų jos tęsinių.

Prancūzų režisierė J.Ducournau – geriausio Kanų filmo „Titanė“ autorė / Valstietis.lt nuotr.

Kino studijos ir prodiuseriai saugiau jaučiasi tęsdami jau finansiškai patikrintus projektus, negu kurdami naujas istorijas. Skaudžią finansinę nesėkmę patyrė Ridley Scotto drama apie viduramžius „Paskutinė dvikova“. 84-erių režisierius priklauso XX amžiaus kino kartai. Jis leido sau sukurti brangų autorinį reginį apie riterių gyvenimą moterų akimis. „Paskutinė dvikova“ patyrė fiasko. Žmonės tarpusavyje dalijosi įspūdžiais, pasakojo, kad filmas yra ilgas, jame kartojami tie patys kadrai apie seksualinę prievartą. Ir nustojo žiūrėti šį filmą.

Populiariausi 2021-ųjų kino aktoriai

Tomas Hollandas

Jaunas šokėjas iš Anglijos T.Hollandas tapo trečiuoju aktoriumi, kuris komiksuose apie žmogų-vorą vaidina Peterį Parkerį. 2002 metais vaidinęs Tobey Maguire greitai švęs 47 metus ir jau veteranas tokiame žanre. 2009 metais mačiau T.Hollandą Londono teatre vaidinantį pagrindinį vaidmenį Eltono Džono miuzikle „Bilis Eliotas“ pagal to paties pavadinimo Stepheno Daldrio filmą. Tuomet Tomui tebuvo 13. Jo tėvai yra meno pasaulio profesionalai: tėvas stand-up komikas, mama fotografė. Nieko keisto, kad sūnus pateko į teatro elitą. Jam teko mokytis daug šokių ir dainavimo. Be viso to, Tomas turėjo dėkingą išvaizdą ir pavydėtiną darbštumą. Labiausiai jam trūko aktorystės mokyklos.

2011 metais ispanų režisierius Juan Antonio Bayona pasirinko T. Hollandą katastrofų dramai apie cunamį „Neįmanoma“ („The Impossible“). Fiziškai stiprus ir plastiškas jaunasis šokėjas puikiai tiko nelengvam vaidmeniui, kuriam reikėjo daug plaukioti, susidoroti su sportiniais iššūkiais. Čia jis vaidino šalia Naomi Watts ir Ewano McGregoro ir iškart atsidūrė populiarių aktorių kartotekoje. „Žmogaus-voro“ vaidmuo jam galutinai užtvirtino superžvaigždės statusą. Komiksuose reikia daug plastikos, choreografijos. Visa tai turi T. Hollandas. Kol kas jam nuostabiai sekasi, bet teks tobulinti aktorystės studijas, norint išsaugoti esamą statusą.

Timothée Chalamet

Panašiu keliu eina ir T. Chalamet, antras pagal populiarumą kino jaunuolis. Jam taip pat 25-eri. Jo mama amerikietė, tėvas prancūzas. Timothée išaugo dviejų kultūrų pasaulyje, tad vienodai gerai moka anglų ir prancūzų kalbas. Jis mokėsi La Guardia muzikos ir meno mokykloje Niujorke, vaidino jaunimo miuzikluose. Sportas jam irgi nesvetimas. Jis net norėjo tapti futbolo žaidėju, lankydamas tėvą Prancūzijoje. Lemtingu posūkiu jam tapo Christopherio Nolano fantastinis filmas „Interstellar“. Timothée galvojo, kad vaidmuo šiame filme taps proveržiu jo aktoriaus karjeroje. Apsiriko. Teko nesėkmingai bandytis daugeliui „rolių“, kurioms jo taip ir nepatvirtindavo. Timothée pasinėrė į aktorystės studijas ir vaidino antraplanius vaidmenis.

Skirtingai nuo T. Hollando, T. Chalamet ne kartą buvo paskatintas už aktorystės meistriškumą, bet ekrane jam trūksta Tomo raumenų ir tvirto sudėjimo. Pagrindiniu laipteliu į sėkmę tapo vaidmuo italo Luca Guadagnino dramoje „Vadink mane savo vardu“. Pasisekė. Ten reikėjo suaugusio aktoriaus, kuris atrodo kaip 17-os. Timothée jau suvaidino pripažintų režisierių Weso Andersono, Woody Alleno, Gretos Gerwig filmuose. Megažvaigždės statusą jam įtvirtino šiemet pasirodęs kanadiečio Dennis Villaneuve fantastinis epas „Kopa“.

Populiariausi metų aktoriai T. Holland ir T. Chalamet / Valstietis.lt nuotr.

Moterų pergalės

Šie metai pirmiausia išsiskiria tuo, kad moterys įsitvirtino režisūros amate. „Oskarų“ teikimo ceremonijoje JAV jauna kinietė Chloe Zhao laimėjo statulėlę už geriausią praėjusių 2020 metų filmą „Klajoklių žemė“. Iki šiol tai buvo pavykę tik vienai režisierei – Kathryn Bigelow.

Kanų festivalyje šiemet triumfavo prancūzė Julia Ducournau su filmu „Titanė“. Venecijos festivalyje nugalėjo prancūzė Audrey Diwan su drama „Įvykis“. Daug faktų sąlygoja vis gausesnius moterų debiutus fiziškai sunkiame kino režisūros darbe. Spartus technikos progresas leidžia dirbti su lengvesne filmavimo technika.

Feminizmo banga visose gyvenimo srityse nori matyti daugiau moterų, ypač kino pasaulyje. Dažnai kino renginiai persistengia atradinėdami naujus talentus. Vis dėlto faktų nuvertinti negalima. 2021-ieji yra istorinio lūžio metai. Niekada iki šiol tiek svarbiausių kino apdovanojimų moterims neteko.

Lietuvių kino triumfas

Ryškiausiu šių metų Lietuvos dokumentiniu filmu tapo Giedrės Žickytės „Šuolis“. Režisierė patvirtina pasaulines tendencijas, įsitvirtindama pasaulyje, kuris ligi šiol labiau priklausė vyrams. Vaidybiniame lietuvių kine pasirodė nemažai įdomių skirtingos tematikos filmų: „Izaokas“, „Sinefilija“, „Bėgikė“.

Viską vainikavo Lauryno Bareišos drama „Piligrimai“, kuri laimėjo geriausio filmo titulą Venecijos kino festivalyje, antrame pagal svarbą „Horizontų“ konkurse. Lietuvių kinas panašių laimėjimų neturėjo per visą savo istoriją. Formaliai yra keletas A klasės kino festivalių pasaulyje. Tik du iš jų laikomi solidžiausiais tarp kino kritikų ir profesionalų. Tai Kanų ir Venecijos festivaliai.

Almanto Grikevičiaus filmas „Faktas“ pagal Vytauto Žalakevičiaus scenarijų 1981 metais buvo palankiai sutiktas pagrindiniame Kanų festivalio konkurse. Aktorė Jelena Solovej laimėjo prizą už geriausią antraplanį moters vaidmenį. Turime gerų lietuvių dokumentinio kino laimėjimų. 2007 metais Arūno Matelio „Prieš parskrendant į žemę“ laimėjo Amerikos režisierių gildijos prizą. Tai buvo dokumentinio kino pergalė. Vaidybiniam lietuvių kinui nieko panašaus nepavyko pasiekti nei sovietmečiu, nei XXI amžiuje, nepriklausomos Lietuvos epochoje.

L. Bareišos „Piligrimai“ Lietuvos kino teatruose pasirodys jau 2022 metais.

Pramogų parkas ir muziejus

Karantinas pagreitino kino meno santuoką su televizija. Net labai kaprizingi menininkai ir prodiuseriai sutinka dirbti su stambiomis namų kino platformomis: HBO, „Netflix“, „Apple“. Jų dabar tik daugės. Realesnė atrodo Steveno Spielbergo, George Lucaso vizija, kad į kiną eisime kaip kadaise į teatrą. Bilietai kainuos po 100 dolerių. Kino teatras bus didesnė prabanga, kurios neleisime sau dažnai.

Gera prisiminti, kad kinuose būdavo antraktas – pertrauka parūkyti, nueiti į tualetą, suvalgyti pyragėlį prie kavos puodelio. Ilgi, brangūs filmai Londone ir Niujorke buvo rodomi taip. Reikia grąžinti šią seną Vakarų tradiciją.

Pigesni autoriniai filmai toliau bus kuriami festivaliams. Iš jų keliaus rodytis specializuotuose arthauso kino teatruose, paskiau televizijai, namų kinui. Žmogui reikia cirko ir muziejaus. Kine cirko ir pramogų parko funkcijas pavaduoja brangūs pramoginiai filmai, komiksai. Muziejaus paskirtį kine atlieka arthausiniai festivaliai („Scanorama“, „Kino pavasaris“), rimto kino seansai mažuose kino teatruose (Vilniaus „Skalvija“, Kauno „Romuva“), specialiose namų kino platformose, LRT Plius TV kanale. Aš vienodai mėgstu ir pramogų parką, ir muziejų.

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte
Exit mobile version