Klaipėdos apygardos prokuratūra antradienį pranešė atliekanti ikiteisminį tyrimą dėl įtariamų korupcinių veikų, dėl kurių iš Valstybinės ligonių kasos (VLK) galėjo būti apgaule įgyta daugiau kaip 350 tūkst. eurų.
Kaip antradienį spaudos konferencijoje sakė Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Donatas Blinstrubis, Finansinių nusikaltimų ir Specialiųjų tyrimų tarnybos tiria stambaus masto sukčiavimą, piktnaudžiavimą, kyšininkavimą, papirkimą.
„Sukčiavimas, kaip įtariama, pasireiškė tuo, kad gydytojai išrašydavo receptus tam tikriems preparatams, dalis jų pacientų nepasiekė, nors buvo sumokėta valstybės lėšomis“, – sakė D. Blinstrubis.
„Pacientams medicinos priemonės nebuvo reikalingos“, – pridūrė jis.
Toks sukčiavimas, anot prokuroro, galėjo trukti mažiausiai dvejus metus, šiuo metu įtarimai pareikšti dešimčiai asmenų
Toks sukčiavimas, anot prokuroro, galėjo trukti mažiausiai dvejus metus, šiuo metu įtarimai pareikšti dešimčiai asmenų, tarp jų – bendrosios praktikos gydytoja, dirbanti Klaipėdos pavaldumo valstybinėje įstaigoje.
„Schema buvo tokia, kada šeimos gydytojas kartu su vienos farmacijos įstaigos vadybininku išrašydavo receptus be pagrindo arba fiktyvius. Išrašius receptą, vadybininkas pranešdavo arba paskambindavo vienos Klaipėdos vaistinės direktorei, kuri iš šito vadybininko gaudavo duomenis apie šitą asmenį, paprastai tariant, vaistininkė iš karto išrašydavo pardavimą ir įformindavo e.sveikatoje – „užgesindavo“ receptą“, – kalbėjo D. Blinstrubis.
„Vaistai buvo šimtu procentu kompensuojami, nereikėjo pinigų įnešti į kasą, tokiu būdu asmuo nežinodavo, kad receptas išrašytas, būdavo suforminta, kad pleistrai parduoti. Po to pateikiama kompensuojamų vaistų sąskaitą ir už tai gaunamos tas pajamos“, – pridūrė jis.
Anot prokuroro, didžiausia nauda iš sukčiavimo – įmonei, kuri prekiaudavo pleistrais. Vis dėlto jis pabrėžė, kad „visos grandys“ iš to turėjo naudos.
