Gitanas Nausėda: kultūros sektorius – vienas labiausiai nukentėjusių pandemijos laikotarpiu

ŠaltinisBNS

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad svarstant naujus karantino atlaisvinimus, svarbu nenustumti kultūros įstaigų į šalį bei įvertinti jų indėlį į visuomenės psichologinę ir emocinę sveikatą.

Kaip pranešė Prezidentūra, šalies vadovas kultūros įstaigų atvėrimą penktadienį aptarė su kultūros ministru Simonu Kairiu.

„Kultūros sektorius – vienas labiausiai nukentėjusių pandemijos laikotarpiu. Tačiau svarbu ne tik tai – aktualu įvertinti kultūros galią ir išnaudoti jos teikiamas galimybes gerinti visuomenės psichologinę ir emocinę sveikatą“, – pranešime sakė G. Nausėda.

Jo teigimu, šiuo metu svarbu pagalvoti ir apie ilgalaikes investicijas į kultūros sektorių.  

„Būtina pradėti planuoti priemones, kurios padėtų kultūros įstaigoms ne tik atsigauti po ilgalaikės prastovos, ir geriausias tam skirtas būdas – galimybė joms veikti ir kurti. Dabar svarbu išmokti pamokas ir galvoti apie ilgalaikes investicijas į kultūrą“, – teigė prezidentas.

Prezidentūra teigia, kad kultūros ministras informavo prezidentą, jog kultūros įstaigos yra pasirengusios užtikrinti lankytojų saugumą, o ministerija šiuo metu apmoka kultūros įstaigų darbuotojų testavimo kaštus.

Vyriausybė šią savaitę nuo ateinančio pirmadienio leido atidaryti muziejus, galerijas ir kitas ekspozicines erdves, tačiau su tam tikrais ribojimais.

Bilietai juose galės būti platinami tik elektroniniu būdu. Vienam lankytojui turės tekti ne mažesnis nei 30 kv. metrų plotas, lankytojai galės ateiti ne daugiau kaip po du, nebent yra iš vienos šeimos.

Problema dėl valstybei svarbių minėjimų

Susitikime taip pat buvo aptartas pasirengimas minėti artėjančias valstybei reikšmingas istorines datas ir sukaktis, dėl kurių, anot šalies vadovo, reikalinga aiški tvarka.

„Prezidentas mato problemą, kad valstybėje nėra aiškios tvarkos ir modelio, kaip sistemiškai ir iš anksto ruoštis svarbių sukakčių minėjimui“, – rašoma pranešime.

Prezidentūros teigimu, 2023 metais vyksiančiai Vilniaus 700 metų paminėjimo sukakčiai kol kas planuojamos tik miesto biudžeto lėšos, o 2025 metais laukiančioms Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms valstybės lygiu dar nepradėta ruoštis.

„Šiuo metu Seimas nutarimais sprendžia dėl atmintinų metų, bet tai vyksta labai vėlai. Norint tinkamai planuoti tvarias veiklas, tarptautines konferencijas, parodas, leidinius, reikia tai daryti gerokai anksčiau“, – teigia Prezidentūra.

„Prezidentas paragino kuo skubiau nustatyti valstybės mastu organizuojamų svarbių šaliai sukakčių paminėjimo – planavimo, koordinavimo ir finansavimo – tvarką“, – rašoma pranešime.

Be kita ko, pokalbio metu aptartos ir istorinės atminties įprasminimo aktualijos, daugelio konkursų paminklams nesėkmės ir reglamentavimo trūkumai.

„Prezidento nuomone, svarbu įgyvendinti jau priimtus sprendimus dėl istorinių asmenybių atminties įamžinimo. Kartu turime rasti naujų diskusijos formų, išgrynindami mūsų visų santykį su praeitimi ir jos gyvybingą įprasminimą dabartyje“, – teigia Prezidentūra.

Jos teigimu, taip pat svarbu užtikrinti ir ant Tauro kalno sostinėje planuojamos koncertų salės „didžiausią galimą grąžą visuomenei“.

„Koncertų salė – viena didžiausių pastarojo meto valstybės investicijų į kultūros sritį. Svarbu užtikrinti, kad šis didelės apimties projektas sugeneruotų didžiausią galimą grąžą visuomenei. „Tautos namai“ turėtų tapti kultūrine, pažintine socialinės komunikacijos erdve, kurią galėtume išnaudoti mūsų pilietinei galiai stiprinti“, – sakė G. Nausėda.

Prezidento teigimu, taip pat svarbus kultūros ir švietimo sektorių bendradarbiavimas, kuriam nepakanka kultūros paso – tam būtina, kad kultūros edukatorių iniciatyvos ir kultūros integravimas į formalųjį ir neformalųjį ugdymą būtų nuoseklus ir grįstas ilgalaike investicija.

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte
Exit mobile version