Dominykas Vanhara. Konservatorių partija jaučiasi nebaudžiama

Sulaukiu daug klausimų iš serijos „tai prie ko čia partija Bartoševičiaus istorijoje, juk ne partija nusikalstamas veikas darė?“ Ir tokių klausimų sulaukiu ne tik aš, tokį naratyvą į viešumą transliuoja ir partijai prijaučiantys žurnalistai. Kad, maždaug, nusikalstamas veikas daro ne partija, o daro konkretūs žmonės. Tik įdomu, kur toks „atlaidumas“ buvo, kai į kokį skandalą pakliūdavo kitų partijų politikai…

Gerai, pavyzdys iš gyvenimo. Prisiminkim prieš keliolika metų Skuodo rajone nutikusią tragediją, kai girtas vairavęs policijos pareigūnas partrenkė tris vaikus, kurie dėl to mirė. Tą pačią dieną tuometinis vidaus reikalų ministras Raimondas Šukys parašė atsistatydinimo pareiškimą ir pasitraukė iš ministro pareigų.

Irgi, galima būtų kelti klausimą, prie ko čia ministras, jei nusikalstamą veiką padarė policijos pareigūnas, kuris ją padarė net ne tarnybos metu. Dar daugiau, ne ministras šį pareigūną priėmė į tarnybą, šis pareigūnas jam net nebuvo pavaldus. Bet ministras iš karto dėjo atsistatydinimo pareiškimą ir traukėsi iš pareigų. Nors atsimenu, tuo metu žiniasklaidoje dėl tokio ministro poelgio netgi buvo keliami antakiai, kad ar tikrai ministrui reikėjo taip pasielgti….

Tačiau esmė tokia, kad aš šiuo metu turiu klientų, kurie su Raimondu Šukiu buvo susidūrę labai senai, kai jis dar praktikavo kaip advokatas. Ir apibūdino jį kaip turintį itin aukštą sąžiningumo ir vidinio padorumo lygį. To jam ir užteko, kad jis dėl nelaimės prisiimtų asmeninę politinę atsakomybę ir trauktųsi iš pareigų. Kadangi sąžiningumas ir vidinis padorumas konservatorių partijoje neegzistuoja, todėl tai, kas buvo savaime suprantama tuometiniam vidaus reikalų ministrui Raimondui Šukiui, yra visiškai nesuprantama TS-LKD ir jai prijaučiantiems žurnalistams ar viešosios erdvės įtakotojams.

Gerai, suprantu, kad konservatorius kabinti su sąžiningumo ir vidinio padorumo reikalavimais yra reikalas beviltiškas, pakalbėkime apie kitą aspektą, dėl kurio partija, jei bus išsiaiškinta, kad nusikalstamos veikos tikrai buvo padarytos, privalo dėl to nešti tiesioginę bent jau politinę atsakomybę, o gal būt ir teisinę. Vakar prokuratūra išplatino esminę informaciją – kad nukentėjusių vaikų gali būti bent 4, ir kad galimai padarytos nusikalstamos veikos galimai buvo padarytos tuomet, kai K. Bartoševičius jau buvo Seimo nariu.

Aš suprantu pirminę partijos gynybinę poziciją, kad, įrašydami K. Bartoševičių į rinkiminį sąrašą, jo praeities nežinojome ir iš kur galėjome žinoti, todėl kodėl mus dėl to kaltinate? Tas argumentas gal būt iš dalies ir būtų suveikęs, jei įtarimai K. Bartoševičių būtų pasiviję iš tuomet, kai jis Seimo nariu dar nebuvo. Bet vakar prokuratūra nurodė, kad galimai padarytos nusikalstamos veikos buvo padarytos, kai jau buvo.

Tai palaukite, K. Bartoševičius iki tol turėjo ilgametę patirtį tiesioginio darbo su vaikais. Ir iš to jo biografijos etapo mes apie jokias galimai padarytas nusikalstamas veikas prieš vaikus nežinome, bent jau šiuo metu. O va, tik tampa Seimo nariu – ir jau įtarimai galimai nuskriaudus 4 vaikus ar nepilnamečius asmenis. Tai kas nutiko?

nebaudžiamumo jausmas ten yra pasiekęs tokį lygį, kad dangų remia.

Aš jau ilgą laiką gaunu žinių iš Seimo kuluarų, kad konservatorių partija elementariai jaučiasi nebaudžiama. Ir tas nebaudžiamumo jausmas ten yra pasiekęs tokį lygį, kad dangų remia. Prisiminkite, prieš praeitus rinkimus LVŽS platino žurnalą „Neliečiamieji“ apie konservatorių partiją. Pasirodo, šio žurnalo pavadinimas turėjo pagrindą net ir tada, kai konservatoriai buvo opozicijoje. Nes su tuometine prezidente jie dirbo ranka rankon, žiniasklaida jiems maksimaliai buvo palanki, teisėsaugos institucijos kaip tai įtartinai prieš kiekvienus rinkimus keldavo bylas jų politiniams oponentams ir t.t.

O kai tapo valdžia, iš viso suįžūlėjo. Žiniasklaidoje ir viešojoje erdvėje yra tik juos šlovinantys straipsniai, bet kokia kritika jiems iš karto gesinama išvadinant kritikuotojus „kremliniais, vatnikais, kremliaus projektais, marginalais, antivakseriais ar net gimdyvių žudikais“. O žiniasklaida visa tai su mielu noru aidu atkartoja.

Ir tas visiško nebaudžiamumo jausmas konservatorių partijoje elementariai persidavė net ir eiliniams jos nariams. Prisiminkite, kaip efektyviai partija sutvarkydavo ir užgesindavo bet kokius kilusius skandalus, kurie tik būdavo susiję su ja ar jos nariais. Prisiminkite Mykolo Majausko istoriją, kaip partija efektyviai šį skandalą sutvarkė. Prisiminkite visus skandalus su Bilotaite, kurie parusendavo kelias dienas ir iš karto gesdavo, nedavus jiems eigos. Krūva kitų skandalų, kurie būdavo iš karto gesinami.

Todėl, jei galiausiai teismas galutiniu ir įsiteisėjusiu nuosprendžiu nuspręstų, kad K. Bartoševičius yra kaltas ir kad jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvo padarytos tuo metu, kai jis buvo Seimo nariu, už tai TS-LKD partijos atsakomybė būtų tiesioginė ne tik politinė, bet galimai ir teisinė. Jei ne baudžiamosios, tai bent civilinės teisės apimtyje.

11 KOMENTARAI

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte
Exit mobile version