Artilerinių sviedinių gamyklai Lietuvoje prireiks ir valstybės investicijų ir neurbanizuotos vietos

ŠaltinisBNS

Lietuvai derantis su Vokietijos gynybos pramonės milžine „Rheinmetall“ dėl artilerijos sviedinių gamyklos įkūrimo Lietuvoje, gynybos pramonės atstovai ir ekspertai sako, jog būtinas ir valstybės finansinis indėlis bei griežti kriterijai būsimai jos vietai.

„Rheinmetall“ praėjusią savaitę oficialiai patvirtino apie ketinimus Lietuvoje statyti 155 mm artilerijos amunicijos gamyklą.

Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos direktorius Vaidas Sabaliauskas spėja, kad į projektą valstybė turėtų investuoti bent 250 mln. eurų.

„Investicija į gamyklą turėtų būti 250 milijonų ir plius. Šnekėčiau apie tokią valstybės investiciją, bet nesu susipažinęs su projektu ir jo apimtimis. Visiškai jokios informacijos dar neturime“, – BNS sakė V. Sabaliauskas.

„Kadangi esame kalbinę kitus gamintojus ateiti į Lietuvą, šis skaičius nėra atsitiktinis, jis yra šiek tiek pagrįstas“, – pridūrė jis.

Premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį informavo, kad šiuo metu vyksta darbinės „Rheinmetall“ ir valstybės institucijų diskusijos, kurių rezultatų tikimasi po kelių savaičių. Pasak jos, derybose kyla iššūkių sprendžiant dėl veiklos finansavimo bei vietos, kur gamykla galėtų būti pastatyta.

V. Sabaliauskas mano, kad „Rheinmetall“ prašys Lietuvos valstybės investuoti, nes koncernas, tikėtina, nesiryš gamyklos statyti vien savo kapitalu.

BNS šaltinių žiniomis, projektui svarstoma įkurti valstybės valdomą įmonę.

Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos direktorius Vaidas Sabaliauskas spėja, kad į projektą valstybė turėtų investuoti bent 250 mln. eurų

Finansų ministerijos valdomos šaudmenų gamintojos – Giraitės ginkluotės gamyklos direktorius Aleksandras Nikonovas BNS sakė, kad valstybės įmonės steigimas – vienas iš galimų būdų, kaip valstybė galėtų investuoti į artilerijos šaudmenų gamyklą.

„Yra pasaulyje visokių pavyzdžių ir toje pačioje Europos Sąjungoje, ir NATO šalyse. Visokių gali būti modelių, gali būti mišrus modelis, gali būti biržoje kotiruojama, gali būti valstybės valdoma. Visi modeliai įmanomi“, – kalbėjo A. Nikonovas.

Gynybos apžvalgininko Aleksandro Matonio teigimu, būsimai gamybai būtina „maksimaliai neurbanizuota“ teritorija, kurioje gerai išplėtotas susisiekimas, elektros ir kitos komunikacijos, kita infrastruktūra

„Lokacijos parinkimas būtų tam tikras iššūkis, nes tokio pobūdžio įmonėms kyla tam tikri reikalavimai: nuotolis nuo gyvenamųjų teritorijų, pageidautina transporto ir energetikos infrastruktūra“, – BNS sakė A. Matonis.

A. Nikonovas savo ruožtu teigė, kad vietų gamyklai yra, pavyzdžiui, centrinėje šalies dalyje.

Gamykla galėtų atsirasti po 1,5-3 metų

Ekspertų vertinimu, „Rheinmetall“ artilerijos gamykla Lietuvoje galėtų būti pastatyta per 1,5–3 metus.

V. Sabaliausko teigimu, valstybė turėtų užtikrinti, jog institucijos greitai priimtų statyboms būtinus sprendimus, sklandžiai suderintų projektą su vietos bendruomenėmis.

Gynybos pramonės atstovas tikina, kad Lietuva galėtų imtis panašių skatinamųjų priemonių, kokių ėmėsi Vokietija kviesdama į šalį gamybą perkelti elektromobilių gamintoją „Tesla“.

„Su vienu gamintoju esame šnekėję, jo atstovai minėjo, kad jie tikisi tokios Lietuvos reakcijos, kokia buvo Vokietijos dėl „Teslos“ (gamyklos – BNS): buvo sudarytas žalias koridorius, visos durys atidarytos, visur jų laukė, viską geranoriškai padėjo“, – BNS kalbėjo V. Sabaliauskas.

„Tuomet (iš „Rheinmetall“ gamyklos Lietuvoje – BNS) pirmas produktas galėtų išvažiuoti net ir po dvejų – dvejų su puse metų. Paprastai po dvejų su puse metų (nuo susitarimo – BNS) tik prasideda gamyklų statybos. Bet jei tikrai norime ne po karo turėti gamyklą, ji turėtų atsirasti per 2,5 metų“, – sakė Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos vadovas.

Anot A. Matonio, artilerijos sviedinių gamyba Lietuvoje anksčiausiai galėtų prasidėti vėliausiai po trejų metų – priklausomai nuo investicijų apimties.

„Šiuo atveju tai būtų jau žinomos technologijos perkėlimas – konkreti konkrečių pastatų statyba, visa tai paprasta ir įgyvendinama. Čia nereikėtų nieko nei papildomai vystyti, nei galvoti iš naujo, nei tobulinti. Manau, kad tokių gamybinių projektų statymas gali trukti nuo pusantrų iki trejų metų“, – sakė A. Matonis.

Gamykla būtų postūmis vietinei gynybos pramonei

Pasak V. Sabaliausko, tokia gamykla Lietuvoje būtų didelis postūmis vietinei gynybos pramonei – sutrumpėtų tiekimo grandinės, atsirastų veiklos galimybių Lietuvos logistikos, metalo apdirbimo, elektronikos ir kitų komponentų gamybos įmonėms.

„Bus pasiektas ir kitas Lietuvos saugumo lygmuo, nes vokiečių kapitalas tikrai suteiks didesnes saugumo garantijas Lietuvai“, – kalbėjo V. Sabaliauskas.

Tuo metu A. Matonis teigė, kad Lietuvoje pradėjus artilerijos šaudmenų gamybą būtų galima užtikrinti ne tik Ukrainai itin reikalingų 155 mm kalibro, bet ir kitų tipų amunicijos poreikį.

V. Sabaliauskas vylėsi, jog į derybas su „Rheinmetall“ bus įtrauktas ir vietos verslas.

„Reikia būtinai tęsti kalbas su įmone, kad ji nepersigalvotų. Ir spausti, kad kuo daugiau gamybos perkeltų į Lietuvą. Nes šiuo metu Ukrainoje poreikiai yra neišsemiami“, – sakė Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos vadovas.

„Tai istorinė galimybė prisitraukti tokį gamintoją. Ir įtraukti į derybas vietinį verslą, kad vietinis verslas galėtų siūlyti savo vietines kompentencijas, turimas patalpas, žemės sklypus, darbo jėgą, specialistus“, – pridūrė jis.

Apie „Rheinmetall“ planus Lietuvoje statyti 155 mm artilerijos amunicijos gamyklą praėjusią savaitę patvirtino įmonės vadovas Arminas Pappergeris (Arminas Papergeris). Pasak jo, dar viena nauja gamykla bus pastatyta Ukrainoje. 

„Rheinmetall“ atstovai sausio pabaigoje investicijų planus buvo aptarę su ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite, pernai lapkritį – su ministre pirmininke I. Šimonyte, tačiau tuomet savo ketinimų viešai nekomentavo.

„Rheinmetall“ ir ir kita Vokietijos gynybos pramonės įmonė „Krauss-Maffei Wegmann“ 2022 metais Lietuvoje įsteigė bendrą įmonę „Lithuania Defense Services“ (LDS). Ji skirta Baltijos jūros šalių regione dislokuotų NATO sąjungininkų pajėgų ir į Ukrainą siunčiamus vokiškos technikos priežiūrai ir remontui.

Artilerijos amunicijos gamyklą svarstoma statyti smarkiai gilėjant Lietuvos ir Vokietijos ryšiams gynybos srityje. Vokietija pernai pažadėjo Lietuvoje iki 2027 metų dislokuoti karinę brigadą, Lietuva iš Vokietijos perka įvairią ginkluotę, o neseniai paskelbė ketinanti pirkti vokiškus tankus „Leopard 2“.

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte
Exit mobile version