A. Lukašenka teisina „Ryanair“ lėktuvo nutupdymą, užsipuola kritikus

ŠaltinisAFP-BNS

Autoritarinis Baltarusijos lyderis trečiadienį nepaisydamas kilusio pasipiktinimo teisino priverstinį Europos keleivinio lėktuvo nutupdymą Minske ir lėktuve buvusio disidento areštą, be to, užsipuolė savo kritikus Baltarusijoje ir užsienyje.

Darydamas pirmą viešą pareiškimą po sekmadienio incidento, kai Minske buvo priverstinai nutupdytas iš Atėnų į Vilnių skridęs „Ryanair“ laineris ir areštuotas opozicijos žurnalistas Ramanas Pratasevičius, A. Lukašenka atmetė šio incidento išprovokuotą tarptautinį pasipiktinimą.

„Aš veikiau teisėtai, gindamas žmones, pagal visas tarptautines taisykles“, – kreipdamasis į parlamentą tvirtino jis. Jo žodžius citavo valstybinė naujienų agentūra BelTA.

Pasak jo, kritika tėra dar vienas oponentų bandymas pakenkti jo valdymui.

„Kaip ir prognozavome, mums bloga linkintieji namuose ir užsienyje pakeitė valstybės puolimo metodus. Jie peržengė daugybę raudonų linijų ir peržengė sveiko proto bei žmogiškos moralės ribas“, – pareiškė A. Lukašenka.

26 metus Baltarusiją valdantis A. Lukašenka, dažnai pavadinamas „paskutiniu Europos diktatoriumi“, susidūrė su dideliu tarptautiniu spaudimu.

A. Lukašenkai ir jo sąjungininkams jau taikoma virtinė Vakarų sankcijų dėl masinių protestų, kilusių po ginčijamo jo perrinkimo šeštai kadencijai rugpjūčio rinkimuose, brutalaus slopinimo.

Dabar Europos lyderiai kaltina Baltarusijos valdžią iš esmės užgrobus keleivinį lėktuvą ir šią savaitę sutarė nutraukti oro susisiekimo ryšius su Baltarusija, be to, nurodė oro bendrovėms vengti šios šalies oro erdvės.

Įrašyti „prisipažinimai“

Baltarusijos opozicija ragina imtis tolesnių ir griežtesnių priemonių, o Jungtinių Tautų Saugumo Taryba vėliau trečiadienį dėl Baltarusijos turi surengti posėdį už uždarų durų.

Sekmadienio popietę Minsko oro uoste buvo nutupdytas keleivinis bendrovės „Ryanair“ lėktuvas, skridęs iš Atėnų į Vilnių. Jis buvo priartėjęs prie Lietuvos oro erdvės, tačiau buvo priverstas pasukti į Baltarusijos sostinę.

Aviakompanija „Ryanair“ pranešė, kad lėktuvas su daugiau kaip šimtu keleivių nusileido Minsko oro uoste, nes Baltarusijos oro dispečeriai informavo apie potencialią saugumo grėsmę lėktuve. Ši informacija vėliau nepasitvirtino.

Be to, Baltarusija buvo pakėlusi naikintuvą MiG-29 ir karinį sraigtasparnį Mi-24.

Šiuo lėktuvu skrido 26 metų žurnalistas R. Pratasevičius. Lėktuvui nusileidus Minske, jis sulaikytas, taip pat sulaikyta jo 23 metų mergina, Europos humanitarinio universiteto Vilniuje studentė, Rusijos pilietė Sofija Sapega.

Baltarusija paskelbė pokalbio tarp Minsko skrydžių kontrolierių ir „Ryanair“ lėktuvo įgulos stenogramą, rodančią, jog įgulai buvo pasakyta, kad lėktuve yra bomba. Įgula taip pat buvo paraginta nutūpti Minske.

A. Lukašenka trečiadienį tvirtino, jog tai, kad „lainerį leistis privertė naikintuvas „MiG-29“, yra absoliutus melas“.

Autoritarinis prezidentas sakė, esą naikintuvo užduotis buvo užtikrinti ryšį ir padėti laineriui nusileisti, jei kiltų kritinė situacija.

Baltarusijos valdžia pirmadienį paskelbė vaizdo įrašą, kuriame fotografas ir aktyvistas R. Pratasevičius neva prisipažįsta padėjęs organizuoti masinius neramumus. Dėl tokio kaltinimo jis galėtų būti nuteistas kalėti 15 metų.

Antradienį pasirodė vaizdo įrašas su S. Sapega, kuriame ji sako dirbusi susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanale „Baltarusijos juodoji knyga“, skelbiančiame Baltarusijos vidaus reikalų sistemos darbuotojų asmeninę informaciją.

S. Sapegos advokatas sakė, kad ji buvo suimta dviem mėnesiams, o Rusija patvirtino, kad ji sulaikyta kaip įtariamoji.

Baltarusijos opozicija teigia, kad saugumo pajėgos nuolat filmuoja tokius įrašus, kuriuose matomi žmonės būna priversti padaryti tam tikrus pareiškimus.

„Jie jį ten nužudys!“

Aktyvisto motina Natalia Pratasevič Lenkijoje naujienų agentūrai AFP sakė, kad nuo pat sūnaus arešto nemiegojo.

„Prašau, maldauju, raginu visą tarptautinę bendriją jį išgelbėti“, – prie traukinių stoties Lenkijos pietiniame Vroclavo mieste pasakė Natalia ir apsipylė ašaromis.

„Jie jį ten nužudys!“ – verkdama sakė ji.

R. Pratasevičiaus tėvai į Lenkiją persikėlė prieš aštuonis mėnesius, patyrę spaudimą, Minsko režimui bandant nuslopinti beprecedenčio masto protestus, apėmusius Baltarusiją po pernai rugpjūtį įvykusių prezidento rinkimų, kuriuos opozicija ir Vakarų valstybės laiko suklastotais.

Tėvai sakė, kad jų sūnus jautėsi saugus Europos Sąjungoje. Jis dar 2019 metais persikėlė į Lenkiją, o paskui išvyko į Lietuvą.

ES lyderiai pirmadienį perspėjo, kad bus imtasi tolesnių „tikslinių ekonominių sankcijų“ Baltarusijai, žadėdami išplėsti susidorojimu su opozicija kaltinamų subjektų „juodąjį“ sąrašą; į jį jau įtraukti 88 režimo atstovai ir septynios kompanijos.

Pernai Baltarusijoje kelis mėnesius vyko beprecedenčiai protestai prieš A. Lukašenkos valdymą, juose dalyvaudavo dešimtys tūkstančių žmonių. Tačiau protestai buvo brutaliai nuslopinti, buvo sulaikyta tūkstančiai žmonių, kurių daugelis pranešė apie patirtus kankinimus.

Daugelis protestų lyderių, tarp jų opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja, kuri pareiškė laimėjusi rugpjūčio rinkimus, turėjo bėgti iš šalies.

Nors beprecedenčių protestų banga Baltarusijoje nuslopo, bet nepriklausomiems žurnalistams ir aktyvistams dėl jų vis dar skiriamos griežtos laisvės atėmimo bausmės.

S. Cichanouskaja šią savaitę paragino Europą ir Vašingtoną imtis griežtesnių veiksmų prieš A. Lukašenkos režimą, bet jį ir toliau tvirtai remia Rusija.

Trečiadienį vaizdo ryšiu kreipdamasi į Europos Parlamentą, S. Cichanouskaja paragino imtis virtinės konkrečių priemonių, įskaitant naujų užsienio investicijų draudimą, taip pat draudimą tokioms pagrindinėms Baltarusijos eksporto prekėms kaip naftos ir metalo produktai, kalio trąšos ir mediena.

Diplomatiniai šaltiniai AFP sakė, kad JT Saugumo Taryba trečiadienį surengs neformalų susitikimą Baltarusijos klausimu, bet dėl Rusijos paramos Minskui turbūt negalės susitarti dėl bendro pareiškimo.

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte
Exit mobile version