Per gedulingas pamaldas už savo nužudytą vyrą Erika Kirk pasakė apie jaunuolį, kuris jį nušovė: „Aš jam atleidžiu. Atleidžiu, nes tai padarė Kristus. (…) Atsakymas į neapykantą nėra neapykanta. Atsakymas, kurį žinome iš Evangelijos, yra meilė ir visada meilė. Meilė priešams ir meilė tiems, kurie mus persekioja.“ Šie žodžiai pribloškė ir nustebino milijonus žmonių, tarp jų ir mane.
Jos pavyzdys mane įkvepia. Ji tęsia garbingą krikščionių, kurie atleido, tradiciją: amišai atleido savo vaikų žudikui; Everettas Worthingtonas atleido vyrui, kuris išprievartavo ir nužudė jo pagyvenusią motiną; šv. Jonas Paulius II atleido į jį pasikėsinusiam nusikaltėliui.
Ką gi tiksliai padarė Erika Kirk? Atleidimas nėra užmiršimas. Erika niekada neužmirš, kad jos vyras buvo žiauriai nužudytas. „Atleisti ir užmiršti“ skamba gražiai, bet jei kalbame apie žmogžudystę, užmiršti neįmanoma. Tad atleisti nereiškia užmiršti.
Atleisti taip pat nereiškia atsisakyti teisingumo. Teisingumas už nusikaltimą yra būtinas tiek bendruomenės, tiek paties nusikaltėlio gerovei. Teisingos bausmės apsaugo visuomenę, atgrasydamos nuo nusikaltimų, atkuria teisingumo tvarką, kurią pažeidė nusikaltėlis, padeda jam suvokti savo kaltę ir, galbūt, ją apgailėti. Jos taip pat gali padaryti bendruomenę saugesnę, pašalindamos pavojingus nusikaltėlius nuo galimybės toliau daryti žalą. Tad atleisti nereiškia atsisakyti teisingumo.
Atleidimas nereiškia ir susitaikymo su nusikaltėliu. Idealiu atveju nusikaltėlis prašo atleidimo, pasižada niekada daugiau nekartoti nusikaltimo ir siekia atkurti buvusius santykius. Tačiau šiuo atveju įtariamas Charlie Kirk žudikas su Erika Kirk jokio ryšio neturėjo ir, kiek žinau, neprašė atleidimo bei nepasižadėjo daugiau taip nesielgti.
Atleisti reiškia paleisti teisėjo, prisiekusiojo ir budelio vaidmenį.
Atleidimas taip pat nereiškia, kad žmogus pradeda jaustis geriau dėl to, kas įvyko. Laikui bėgant skausmas gali sumažėti: prisiminimas taps ne toks aštrus, netektis – ne tokia skaudi, žaizda – ne tokia gniuždanti. Tačiau tam tikros emocinės žalos pasekmės gali tęstis visą gyvenimą. Kai laikai sunkūs, dažnai patariama: „Gyvenk šia diena.“ O kai laikai nepakeliami, belieka kaip Erika Kirk pacitavo Usha Vance žodžius: „ištverti šias penkiolika minučių ir dar kitas penkiolika minučių po jų.“ Ir vis dėlto, būdama pačioje šio išbandymo ugnyje ji atleido.
Tad atleidimas nėra užmiršimas, nėra atsisakymas teisingumo, nėra susitaikymas, nėra ir geresnė savijauta. Kas gi tuomet yra atleidimas?
Atleisti reiškia atsisakyti keršto. Atleisti reiškia paleisti teisėjo, prisiekusiojo ir budelio vaidmenį. Atleisti reiškia palikti Dievui ir civilinei valdžiai nuspręsti, kokia bus nusikaltėlio bausmė. Vietoje asmeninio atsikeršijimo – akis už akį – atleidimas leidžia kaltininkui susidurti su savo veiksmais ir, galbūt, juos suvokti.
Kodėl Erika Kirk atleido žmogui, kuris nužudė jos vyrą? Ji pasakė: „Atleidžiu jam, nes tai padarė Kristus ant kryžiaus”. Jėzus pats įgyvendino tai, ką skelbė: „Jei atleisite žmonėms jų nusižengimus, jūsų dangiškasis Tėvas atleis ir jums. O jei neatleisite, tai ir jūsų Tėvas neatleis jūsų nusižengimų“ (Mt 6, 14–15).
Tad galima paklausti: kodėl Jėzus tiek daug dėmesio skyrė atleidimui? Viena priežastis gali būti keršto rato nutraukimas. Tačiau atleidimo gėris yra ne tik visuomenei, bet ir pačiam atleidžiančiajam. Kaip pastebi Christopheris Petersonas: „Atleidimas panaikina mūsų pačių neapykantą ir išlaisvina mus iš praeities naštos. Iš tiesų atleidimas vadinamas dorybių karaliene – tie, kurie atleidžia, yra daug ramesni už tuos, kurie neatleidžia, ir pasižymi daugeliu kitų stiprybių.“ Žmonės, net tie, kurie stengiasi vieni kitus mylėti, dažnai vieni kitiems sukelia skausmą. Tad jei neturėsime atleidimo, neturėsime ir ilgalaikių santykių. O ilgalaikiai santykiai yra būtini žmogaus laimei.
Savo kalbą Erika Kirk baigė žodžiais: „Charlie gyvenimas buvo šios šalies lūžio taškas. Tai buvo stebuklas. Tegul tas jo gyvenimo stebuklas tampa ir jūsų lūžio tašku. Rinkitės maldą. Rinkitės drąsą. Rinkitės grožį. Rinkitės nuotykį. Rinkitės šeimą. Rinkitės tikėjimo gyvenimą. O svarbiausia – rinkitės Kristų.“ Erika Kirk mums parodo, kaip tai daroma.
