Vienoje vedamos derybos dėl Ukrainos – padėtis yra „pavojinga“

ŠaltinisAFP-BNS

Vienoje ketvirtadienį prasidėjo didžiausios pasaulyje saugumo institucijos susitikimas, per kurį tikimasi paskatinti Rusiją ir Vakarus tęsti dialogą, siekiant sušvelninti aštrėjančią krizę Ukrainos pasienyje, kur sutelktos gausios rusų pajėgos, kurstančios nerimą dėl karo.

Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės Europoje kaltina Rusiją pastarosiomis savaitėmis prie karo draskomos rytinės Ukrainos sienos dislokavus tankų, artilerijos pabūklų ir apie 100 tūkst. karių. NATO teigia, kad Maskva ruošiasi invazijai.

Tačiau Maskva tvirtina, kad kariuomenės manevrai yra atsakas į didėjantį NATO dalyvavimą jos įtakos zonoje. Rusija taip pat kategoriškai reikalauja, kad Vakarų šalių karinis aljansas nebūtų plečiamas jos sienų link.

Maskva ir Vašingtonas šią savaitę per įtemptas derybas Ženevoje ir Briuselyje jau išdėstė savo „esminius“ nesutarimus dėl Europos saugumo.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) generalinė sekretorė Helga Schmid (Helga Šmid) sakė, kad padėtis regione yra „pavojinga“, ir pažymėjo, kad „būtina skubiai atgaivinti diskusijas dėl Europos saugumo“.

„Būtina diplomatinėmis priemonėmis rasti būdą deeskaluoti padėtį ir pradėti atkurti pasitikėjimą, skaidrumą bei bendradarbiavimą“, – pabrėžė ji, atidarydama pirmąjį šių metų Vienoje įsikūrusios organizacijos Nuolatinės tarybos posėdį, kuriame dalyvavo visos 57 valstybės narės, įskaitant Rusiją ir JAV.

Tačiau ketvirtadienį optimizmą sumažinto toks Rusijos užsienio reikalų viceministro Sergejaus Riabkovo pareiškimas: „Nematau priežasčių artimiausiomis dienomis susėsti, vėl susirinkti ir pradėti tas pačias diskusijas.“

„Karo pavojus“

Šiemet ESBO pirmininkaujančios Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau (Zbignevas Rau) pareiškė, kad įtampa kelia „iššūkį“ šiai organizacijai – daugiašaliam Rytų ir Vakarų diskusijų forumui, įkurtam Šaltojo karo įtampos mažinimo etapu.

„Atrodo, kad karo ESBO regione rizika šiuo metu didesnė nei bet kada per pastaruosius 30 metų“, – sakė Z. Rau.

Tuo metu JAV pripažino, kad per ketvirtadienį surengtą ESBO susitikimą nebuvo tikimasi jokio proveržio.

„Turime ryžtingai atmesti šantažą ir niekada neleisti, kad agresija ir grasinimai būtų apdovanojami“, – nurodė amerikiečių ambasadorius ESBO Michaelas Carpenteris (Maiklas Karpenteris).

Anksčiau M. Carpenteris nepriklausomai rusų televizijai „Dožd“ sakė nesitikintis jokių „konkrečių rezultatų šią savaitę“.

„Iš principo, mūsų pagrindinis tikslas – užmegzti dialogą… Taip, mūsų pozicijos yra visiškai priešingos, bet tai nereiškia, kad nėra jokių elementų ir sričių, dėl kurių negalėtume sutarti“, – pridūrė diplomatas.

Pasak jo, sunkiausia bus „nuspręsti, kokiais pavidalais apskritai įmanoma gilinti dialogą šiuo klausimu tolesniais mėnesiais ar net metais“.

„Jokių derybų esant spaudimui“

ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) ketvirtadienį pareiškė, kad neturėtų būti jokių derybų su Rusijos valdžia dėl Ukrainos likimo, kol Maskva telkia karius prie kaimyninės šalies sienos.

„Rusijos manevrai yra viena iš spaudimo priemonių“, – žurnalistams sakė J. Borrellis prieš Europos Sąjungos gynybos ir užsienio reikalų ministrų susitikimą, tvirtindamas, kad „neturėtų būti derybų esant spaudimui“.

Dialogą komplikuoja neaiški padėtis prorusiškų separatistų kontroliuojamose Rytų Ukrainos teritorijose, kur ESBO nuo 2014 metų yra pavesta užtikrinti, kad būtų laikomasi taikos susitarimų.

Tačiau tai nenutraukė kovų regione, o sąlygos ESBO stebėtojams separatistų kontroliuojamose teritorijose blogėja. Anot JAV ambasadorius, situacija ten kelia „itin didelį susirūpinimą“.

„Stebėsenos misijos dar neužfiksavo nieko neįprasta“, – sakė M. Carpenteris, bet pripažino, kad neįmanoma sužinoti, kas iš tikrųjų vyksta prie sienos.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas trečiadienį taip pat išreiškė susirūpinimą. Jis pažymėjo, kad konflikto rizika yra reali, ir paragino Rusiją deeskaluoti padėtį.

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte
Exit mobile version