2025 m. birželio 2 d. Graikijos delegacija, sudaryta iš Užsienio reikalų, Švietimo, Kultūros, Sporto ir Religinių reikalų ministerijų atstovų, atvyko į Egipto sostinę Kairą aptarti Šv. Kotrynos vienuolyno padėties. Vizito paskatą lėmė Egipto žiniasklaidoje pasirodę pranešimai apie teismo sprendimą uždaryti vienuolyną, konfiskuoti jo turtą ir iškeldinti vienuolius, teritoriją paverčiant muziejumi po atviru dangumi.
Ši žinia sukėlė griežtą reakciją Ortodoksų pasaulyje. Graikijos arkivyskupas Jeronimas II pavadino tai „žiauriu smūgiu graikų stačiatikybei“, o Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus kreipėsi į Egipto vyriausybę, ragindamas išlaikyti istorinį status quo, kuris, pasak jo, buvo gerbiamas islamo pasaulyje šimtmečius.
Graikijos URM patvirtino, kad vienuolyno klausimas buvo aptartas dar gegužę per premjero Kiriako Micotakio susitikimą su Egipto prezidentu Abdeliu Fatahu as-Sisi. Tuomet buvo pasiektas politinis susitarimas dėl teisinio ginčo nutraukimo, kuris nuo 2015 metų vyko tarp Šv. Kotrynos vienuolyno ir Pietų Sinajaus administracijos dėl 71 nekilnojamojo turto objekto. Vienuolynas pralaimėjo bylą pirmojoje instancijoje, tačiau, padedant Graikijos vyriausybei, apeliacine tvarka pavyko pasiekti kompromisą dėl neteisminio susitarimo.
2024 m. gruodį buvo suderintas susitarimo tekstas tarp Pietų Sinajaus gubernatoriaus Khaledo Mubarak Husseino Bakri ir vienuolyno vadovo – Sinajaus, Farano ir Raifo arkivyskupo Damiano Samardzio. Dokumente patvirtintos vienuolyno nuosavybės teisės į teritoriją, pastatus ir bažnyčias. Graikijos pusė tikėjosi, kad šį susitarimą dar patvirtins Egipto Teisingumo ministerija.
Šv. Kotrynos vienuolynas, įkurtas IV amžiuje prie Sinajaus kalno, yra vienas seniausių pasaulyje krikščioniškų vienuolynų, niekada nenutraukęs liturginio gyvenimo. Tai UNESCO pasaulio paveldo objektas, turintis neįkainojamą rankraščių biblioteką, antrą pagal vertę po Vatikano. Vienuolynas priklauso Sinajaus Ortodoksų Bažnyčiai – mažiausiai pasaulyje, tačiau kanoniškai pavaldžiai Jeruzalės patriarchatui.
Jeruzalės patriarchatas išreiškė ryžtingą poziciją: „Mūsų šventa pareiga – užtikrinti, kad ši vieta išliktų gyvu krikščioniško garbinimo centru, kaip buvo 17 amžių. Smerkiame bet kokį pasikėsinimą į mūsų garbinimo vietų statusą.“
Tuo tarpu Egipto prezidentūra paneigė gandus apie vienuolyno uždarymą, pabrėždama „visišką įsipareigojimą saugoti šios vietos unikalų religinį statusą“. Užsienio reikalų ministerijos atstovas Tamimas Khallafas nurodė, kad teismo sprendimu vienuolynui leidžiama ir toliau naudotis jo teritorija bei objektais, tačiau kai kurios atokesnės žemės dalys, kurių nuosavybės dokumentai nėra pateikti, lieka valstybės žinioje.
Vis dėlto vienuolyno vadovas arkivyskupas Damianas atskleidė, kad nuo 1980 metų jie pateikė 71 bylą su nuosavybės dokumentais, tačiau Egipto institucijos jų nepripažįsta. „Valdžia naudojasi piligrimais, atvykstančiais į šventąją vietą, bet neigia mūsų teisę į žemę, kurioje gyvename nuo VI amžiaus“, – pažymėjo arkivyskupas.
Ši situacija liudija apie įtemptus Graikijos ir Egipto santykius dėl religinio paveldo apsaugos bei išryškina platesnį klausimą apie mažumų teises ir istorinės atminties išsaugojimą regione.
