Kaip pranešė sostinės savivaldybė, antradienį įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl pirmosios partnerystės įregistravimo, Karolina ir Eglė yra pripažintos partnerėmis, ketvirtadienį tai buvo simboliškai paminėta Vilniaus rotušėje.
Pasak V. Benkunsko, Vilnius – laisvas miestas, todėl jame savais turi jaustis visi, norintys čia kurti savo gyvenimą.
„Atliepiant šį principą, man buvo svarbu simboliškai pasveikinti pirmąją Lietuvoje pripažintą partnerių porą. Linkiu, kad šis pavyzdys įkvėptų ir padrąsintų kitus – Vilniuje gerbiami turi būti visi“, – pranešime cituojamas meras.
Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis istoriniu momentu pavadino akimirką, kai porai buvo įteiktas jų partnerystę patvirtinantis pažymėjimas.
„Tai istorinis momentas, svarbus ne tik Karolinai ir Eglei, bet ir visai mūsų visuomenei. Nuoširdžiai sveikinu jus abidvi – jūsų istorija yra įkvėpimas daugeliui“, – feisbuke rašė Seimo narys.
„Šis teismų žingsnis yra aiškus signalas parlamentui – privalome nebeatidėliodami įteisinti lygiavertį visų porų pripažinimą. Turime imtis atsakomybės“, – pridūrė jis.
Kaip skelbė BNS, Vilniaus miesto apylinkės teismas rugpjūtį tenkino minėtų pareiškėjų prašymą pripažinti jų bendrą gyvenimą partnerystės forma ir įpareigojo valstybę šiuos santykius įregistruoti.
Ši byla buvo inicijuota po to, kai balandį Konstitucinis Teismas (KT) atvėrė galimybę lyčiai neutralią partnerystę Lietuvoje registruoti per teismus.
Pastarasis paskelbė, kad Civiliniame kodekse (CK) numatytas partnerystės institutas prieštarauja Konstitucijai, nes jame įrašyta tik sąjunga tarp vyro ir moters, o tos pačios lyties asmenų santykiai nėra įtvirtinti.
Be to, prieštaraujančiu pagrindiniam įstatymui pripažinta CK nuostata, kad normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos įsigalioja nuo atskiro įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimą, įsigaliojimo momento.
Konstitucinio Teismo „atradimas”
Šį įvykį prašėme pakomentuoti Sveikatos teisės instituto direktorės, teisininkės Kristinos Zamarytės-Sakavičienės.
„Naują šeimos sampratą Lietuvos visuomenei buvo ilgai bandoma primesti per įstatymų leidybos instituciją – Seimą, tačiau nepavykus, imtasi aplinkinių kelių – teisminio bylinėjimosi.
Priminsiu, kad praeitos kadencijos Vyriausybė, kuriai vadovavo Ingrida Šimonytė, kreipėsi į KT dėl CK nuostatų, kurios numato partnerystę, atitikimo Konstitucijai. Politikų suformuotas Teismas paskelbė nutarimą, kuris atrado, kad mūsų Konstitucijoje yra tos pačios lyties partnerystė.
Šis atradimas kelia šypseną, bet kartu yra rimtai pavojingas. KT pažeidė valdžių padalijimo principą ir net kelis kartus viename nutarime peržengė savo įgaliojimus: vertino negaliojančių normų konstitucingumą, ėmėsi kurti naujas teisės normas ir nurodinėjo teismams, kaip apeiti galiojantį reguliavimą.
Nieko nuostabaus, kad pasipylė prašymai teismams pripažinti šeimos formas, kurių iš tiesų nėra nei Konstitucijoje, nei įstatymuose, bet tik devynių teisėjų paskelbtame nutarime. Aišku, kad buvo laiko klausimas, kada vienoje iš bylų bus pripažinta tos pačios lyties partnerystė – oficialiai Lietuvos Respublikos vardu šeimos institute atsisakyta lyčių skirtingumo principo.
Ironiška, kad paskelbtose ceremonijos nuotraukose matome bandymą tą lyčių skirtingumą imituoti išoriškai. Norint užkirsti kelią tokiam teisminės valdžios savivaliavimui, būtina KT reforma. Šis Teismas turi saugoti visuomenę nuo Seimo įstatymų, kurie prieštarauja Konstitucijai, o ne keisti Konstituciją prieš Tautos valią”, – Laikmetis.lt sakė teisininkė.
