Pokalbio temos:

00:00 Pradžia 03:32 Kas yra stebuklas? 06:49 Ar stebuklai laužo gamtos dėsnius? 09:30 Gamta vs. antgamtė 14:00 Kokių būna stebuklų? 17:09 Ar neįprasti dalykai būtinai yra stebuklai? 20:10 Kodėl pagrįsta tikėti krikščionybės žinia? 24:36 Kodėl ir kada natūralizmas tapo populiarus? 38:03 Kas yra tikėjimas? 45:34 Ar krikščionis gali mąstyti laisvai? 1:02:41 Gamtinės religijos vs. krikščionybė 1:05:32 Kaip žmonės patiki? 1:10:38 Ar Kristaus prisikėlimas yra nukopijuotas iš pagoniškų religijų? 1:19:19 Kuo krikščioniški teiginiai apie stebuklus yra geresni už kitų religijų? 1:31:18 Ar galima pagrįsti Jėzaus prisikėlimą? 1:41:36 Kaip dabar pasaulyje veikia Kristus? 1:52:10 Pabaiga

The post Prof. dr. Naglis Kardelis. Ar stebuklai įmanomi? appeared first on LAIKMETIS.

Kovo 6 d. Čivitos Kastelanos vyskupijos išplatintame pareiškime aiškinama, kad jos „vyskupas Marco Salvi (Markas Salvis) po atitinkamo kruopštaus svarstymo laikotarpio, išklausęs iš [vyskupijos] teritorijos ateinančius liudijimus ir pasitelkęs ekspertų komisiją, sudarytą iš mariologo, teologo, kanonisto, psichologo, taip pat pasitelkęs kai kurių specialistų patarimus iš šono bei apsvarstęs Marijos vaidmenį Bažnyčios Tradicijoje ir gyvajame Dievo tautos tikėjime, po karštos maldos nutarė, kad aptariami įvykiai nėra antgamtiniai".

Vyskupo dekrete teigiama, kad 2016 m., Gisella Cardia (Džizela Kardija), gimusi kaip Maria Giuseppa Scarpulla (Marija Džiuzepa Skarpula), pranešė apie tariamus Mergelės Marijos, Jėzaus ir Dievo Tėvo apsireiškimus, kurie neva įvyko Trevinjano Romano mieste, esančiame Čivitos Kastelanos vyskupijoje.

Pranešama, kad šie įvykiai prasidėjo po to, kai Cardia ir jos vyras Gianni (Džanis) 2014 m. iš Medžiugorjės parsivežė Taikos Dievo Motinos paveikslą.

Pasak Cardios, atvaizdas ne tik verkia krauju, bet ir padaugina maisto, o žinia perduodama kiekvieno mėnesio trečiąją dieną, kaip tai atsitinka 25-ąją dieną su tariamų Mergelės Marijos apsireiškimų Medjugorjėje vizionieriais.

Cardia, įkūrusi pelno nesiekiančią asociaciją, priimančią aukas, kurios koplyčią Trevinjano miesto valdžia uždarė, subūrė daugybę tikinčiųjų ir kunigų maldos susitikimams, nors Bažnyčia jų neleido.

Pranešama, kad šie įvykiai prasidėjo po to, kai Cardia ir jos vyras Gianni (Džanis) 2014 m. iš Medžiugorjės parsivežė Taikos Dievo Motinos paveikslą.

Visa tai, vėliau praminta „Trevinjano įvykiais", išgarsėjo 2023 m., kai vyskupas M. Salvi buvo paskirtas miesto vyskupu.

2023 m. balandžio 14 d. jis paskelbė pareiškimą, kuriame prašė tikinčiųjų nedalyvauti Cardios buriamuose renginiuose.

Be to, tais pačiais metais Čivitavekijos prokuratūra pradėjo tyrimą dėl sukčiavimo prieš Cardią ir jos vyrą, o miestelio meras įsakė nugriauti koplyčią, kurioje rinkdavosi jos sekėjai.

Savo dekrete Italijos prelatas paaiškino, kad tariamų Marijos apsireiškimų pranešimuose yra „daug teologinių klaidų". Jis uždraudė kunigams švęsti „sakramentus ar pagrindinius liaudiškojo pamaldumo renginius", kurie tiesiogiai ar netiesiogiai siejasi „su Trevinjano Romano, tiek „Madonna di Trevinjano ITS asociacijos" teritorijos įvykiais, tiek kitose privačiose, viešose ir bažnytinėse vietose".

Dekretu taip pat uždrausta kunigams „vykti į apsireiškimo vietą arba skatinti tikinčiuosius manyti, kad yra koks nors bažnytinis pripažinimas".

Vyskupas M. Salvi taip pat įpareigojo Cardią, jos vyrą ir „visus Trevinjano įvykiuose dalyvavusius įvairaus rango asmenis gerbti vyskupo sprendimus ir jų laikytis, be to, būti pasirengusiems užbaigti apsivalymo ir įžvalgumo kelią, kuris skatina ir palaiko bažnytinę vienybę".

Vyskupas taip pat aiškiai nurodė, kad „titulas „Madonna di Trevinjano" (Trevinjano Dievo Motina) neturi bažnytinės vertės ir negali būti naudojamas taip, tarsi ją turėtų, net civilinėje srityje".

Prelatas taip pat įspėjo tikinčiuosius apie pareigą „susilaikyti nuo privačių ir (arba) viešų susitikimų (maldos ir (arba) katechezės), kuriuose antgamtinė Trevinjano įvykių tiesa būtų laikoma neabejotina ir neginčijama, organizavimo ir (arba) dalyvavimo juose arba įvykiuose, kuriuose vyskupijos ordinaras būtų spaudžiamas keisti savo teisėtus sprendimus dėl šių įvykių".

The post Italijos vyskupas priėmė sprendimą dėl Mergelės Marijos apsireiškimų Trevinjane appeared first on LAIKMETIS.

Italijos arkivyskupija socialiniame tinkle feisbuke pranešė, kad gruodžio 16 d. 10 val. 35 min. pasibaigus Eucharistijai, švenčiamai Neapolio katedros Karališkojoje šventojo Januarijaus lobių koplyčioje, „buvo paskelbtas šv. Januarijaus kraujo suskystinimo stebuklas".

Mišias celebravo monsinjoras Vincenzo De Gregorio (Vinčenzas De Gregorijus), „šv. Januarijaus globos šventės proga, kurią tradiciškai lydi viltis, kad stebuklingai suskystės šventojo globėjo kraujas", - sakoma arkivyskupijos interneto svetainėje.

Suskystėjimo stebuklas tradiciškai įvyksta tris kartus per metus: minint jo palaikų perkėlimą į Neapolį (šeštadienį prieš pirmąjį gegužės sekmadienį), per jo liturginę šventę (rugsėjo 19 d.) ir per 1631 m. netoliese esančio Vezuvijaus išsiveržimo metines, kai buvo prašoma jo užtarimo ir miestas buvo išgelbėtas nuo išsiveržimo padarinių (gruodžio 16 d.).

Tačiau lapkričio 23 d. stebuklas, kaip pranešama, taip pat įvyko netikėtai, kai ekumeninis patriarchas Baltramiejus I, lankydamasis Neapolio katedroje, laikė relikviją. Šį įvykį elektroniniu paštu CNA naujienų partneriui „National Catholic Register" patvirtino Italijos stačiatikių vyskupijų generalinis vikaras tėvas Vissarionas Vakarosas.

„Galime kaip akyli liudininkai užtikrinti, kad įvyko jūsų minimas stebuklas, - sakė V. Vakarosas. - Iš tiesų, kai mūsų patriarchas paėmė į rankas mūsų tėvo Januarijaus kraujo relikviją, [kraujas] akimirksniu suskystėjo."

The post Neapolyje pasikartojo stebuklas appeared first on LAIKMETIS.

Interneto svetainė „Aire de Santa Fe" pranešė, kad tariamas įvykis įvyko birželio 9 d. vakare po šv. Mišių ir palaiminimo už išgydymą.

Pasak pranešimo, viena choro mergaitė pastebėjo, kad Skausmingosios Mergelės statula lieja ašaras ir apie tai pasakė susirinkusiesiems.

Naujienų agentūra teigia, kad Mišias laikę kunigai meldėsi priešais atvaizdą, o beveik 20 tikinčiųjų prisijungė prie maldos.

Reiškinio liudininkai sakė, jog „Sielvartaujančios Mergelės ašaros tekėjo per visą jos veidą, rankas ir juodą apsiaustą", o kunigai patvirtino, kad apsiaustas buvo šlapias.

Pasak vienos iš parapijiečių moterų liudijimo, tai juos giliai sujaudino.

„To, ką patyrėme, niekada nebūtume įsivaizdavusios. Dar ir dabar verkiu nuo praėjusios nakties, kai pastebėjome Mergelės ašaras".

taip visi tapome šios akimirkos, kurią laikau stebuklu, liudininkais.

„Choro mergaitė pastebėjo ašaras, apie tai papasakojo kunigui, šis atėjęs pamatė ir patvirtino tai, ką mergaitė pasakojo, ir taip visi tapome šios akimirkos, kurią laikau stebuklu, liudininkais", - sakė ji.

Arkivyskupas Sergio Fenoy susisiekė su vietos parapijos kunigu, kad šis susipažintų su situacija ir įgyvendintų tokiai situacijai nustatytą protokolą.

Prelatas multimedijos platformai „Aire Digital" paaiškino, kad Bažnyčia „yra nustačiusi procedūrą, kaip ramiai pažvelgti į situaciją".

„Pirmiausia turime [gerbti] mergaitės ir jos šeimos privatumą, nes turime reikalą su nepilnamete, - pažymėjo jis. - Turime būti labai atsargūs: mes, ganytojai, Bažnyčia, taip pat žiniasklaida."

Be to, jis paprašė gerbti įvykio liudininkų, tikinčiųjų patirtį, nes neabejotinai jiems tai padarė įspūdį.

The post Argentinos arkivyskupija: nagrinėsime, ar iš tikrųjų sruvo ašaros iš Sopulingosios Mergelės statulos appeared first on LAIKMETIS.

Afroamerikietės vienuolės Wilhelminos Lancaster (Vilhelminos Lankaster), kurios po keturių metų vis dar puikiai išsilaikę palaikai sukėlė nuostabą ir sensaciją net už atokaus Misūrio kaimo ribų, kūnas pirmadienį po iškilmingos procesijos, kuriai vadovavo jos įkurtos bendruomenės narės, atgulė ekspozicijai.

Apie 17 val. dešimtys Marijos, Apaštalų Karalienės benediktinių vienuolių seserų nešė savo įkūrėją ant pakylos aplink Efezo Dievo Motinos abatijos teritoriją, kalbėjo rožinį ir giedojo giesmes, o iš paskos sekė piligrimai.

Bažnyčia buvo pilna piligrimų, tarp kurių buvo daug kunigų ir vienuolių seserų iš kitų ordinų.

Sesuo Wilhelmina, 1995 m. įkūrusi benediktinių ordino kongregaciją, būdama 70 metų, mirė 2019 m. Tikėdamosi rasti tik kaulus, jos ordino seserys gegužės 18 d. ekshumavo palaikus, ketindamos juos perlaidoti naujai baigtoje statyti Švento Juozapo šventovėje. Visų nuostabai, seserys aptiko, kad Vilhelminos kūnas stebėtinai gerai išsilaikė. Nuo tada palaikų apžiūrėti į vienuolyną pradėjo traukti būriai piligrimų. Dėl palaikų išsilaikymo šiuo metu vykdomas tyrimas.

The post Tūkstančius piligrimų pritraukę afroamerikietės vienuolės palaikai dabar eksponuojami po stikline vitrina appeared first on LAIKMETIS.

Observatorijos tikslas – analizuoti ir išaiškinti visokių rūšių apsireiškimus, įskaitant pasirodymus, ašarojimus, vidinius šauksmus, stigmas ir kitokias mistines apraiškas, įvykstančias dabar ar įvykusias praeityje, dėl kurių autentiškumo ligi šiol nepasisakė atitinkamos bažnytinės institucijos.

Observatorijoje veiks du skyriai – administracinis ir mokslinis. Ateityje bus steigiami nacionaliniai skyriai. Pirmas Obervatorijos posėdis įvyks jau balandžio 15 d. Popiežiškosios tarptautinės M. Marijos akademijos būstinėje Popiežiškajame „Antonianum” universitete Romoje.

Popiežiškoji tarptautinė M. Marijos akademija yra Šventojo Sosto institucija, kuriai pavesta plėsti autentišką marijinį dvasingumą per mariologijos mokslų plėtrą, ypač per periodiškai rengiamus tarptautinius kongresus. Akademijai, kaip tarptautinei institucijai, pavesta koordinuoti mariologijos studijas visame pasaulyje, taip pat skatinti tarpkultūrinį, ekumeninį ir tarpreliginį dialogą.

The post Vatikane - institucija mistiniams Marijos apsireiškimams tirti appeared first on LAIKMETIS.

2023 m. kovo 5 d., baigiantis Mišioms, tėvas Josephas Crowley (Džozefas Kraulis) pranešė, kad eucharistijos patarnautojas, dalydamas komuniją, matė kažką nepaaiškinamo.

„Vienam iš mūsų eucharistijos patarnautojų pritrūko ostijų ir staiga taurėje jų atsirado daugiau. Dievas tiesiog padvigubino save", - emocingai pasakojo jis tikintiesiems.

Jis labai džiaugėsi, kad „Dievas daro tokius dalykus", ir kad tai buvo suvokta bei įvyko tądien.

„Labai galinga, nuostabu, tikra ir sukrečia. Bet taip nutinka, ir tai šiandien įvyko", - sakė jis.

The post JAV kunigas pranešė apie galimą eucharistinį stebuklą Konektikuto bažnyčioje appeared first on LAIKMETIS.

Paveikslas dabar saugomas Gjeroro (Vengrija) katedroje. Klonferto vyskupas Walteris Lynchas (Volteris Linčas), kai pabėgo iš Airijos dėl anglų persekiojimo prieš Katalikų Bažnyčią, kuriam vadovavo Oliveris Cromwellis (Oliveris Kromvelis), jį pasiėmė su savimi.

Paveiksle, kurio originalus pavadinimas buvo Dievo Motina, guodžianti kenčiančiuosius, vaizduojama Dievo Motina, sudėjusi rankas maldai ir žvelgianti į Kūdikėlį Jėzų, gulintį mažoje lovelėje.

Vyskupas išsinešė paveikslą iš Klonferto katedros, kad jis nepatektų į bedieviškas rankas, ir kartu su juo pabėgo į Vieną (Austrija), kur susitiko su Gjeroro (Vengrija) vyskupu, pakvietusiu jį ten tarnauti pagalbiniu vyskupu.

Airių prelatas priėmė kvietimą ir liko Vengrijoje iki pat savo mirties 1663 m.

Praėjus daugiau kaip 30 metų po jo mirties, 1697 m. kovo 17 d., per 6 val. ryto Mišias paveikslas, buvęs Gjeroro katedroje, pradėjo verkti krauju, ir tai matė liudininkai.

Paveiksle pavaizduotam veidui nušluostyti buvo panaudotas lino gabalas, tačiau ašaros ir kraujas tekėjo dar apie tris valandas.

Paveikslas buvo išimtas iš rėmo ir apžiūrėtas, tačiau paaiškinti, kas nutiko, nepavyko.

Lininis audeklas, pažymėjo Airijos laikraštis „Independent Westmeath", yra saugomas stiklo ir sidabro vitrinoje Vengrijos katedroje, kur jį galima pamatyti ir garbinti iki šiol.

Katedroje taip pat yra pergamentas, kurį pasirašė tą dieną dalyvavę kunigai ir tikintieji, taip pat keli liuteronai, kalvinistai ir žydų sinagogos rabinas, paliudiję stebuklą.

Didžiulės šventės, skirtos šiam stebuklingam įvykiui paminėti, vyko 1797 m. minint 100-ąsias metines ir dar kartą 1897 m. 1947 m., minint 250-ąsias stebuklo metines, kai pagerbti paveikslo atvyko apie 100 tūkst. maldininkų.

The post Apie Dievo Motinos paveikslą Vengrijoje, Šv. Patriko dieną pasruvusį kraujo ašaromis appeared first on LAIKMETIS.

Stebuklas priskirtas 1991 m. Romoje mirusios garbingosios Dievo tarnaitės italės vienuolės s. Marijos Elžbietos Martinez, Leukos Švč. M. Marijos dukterų kongregacijos steigėjos, užtarimui. 

Stebuklas susijęs su negimusios mergaitės išgydymu Riminyje, Italijoje. 2017 m. ultragarso nuotraukos vaiko motinai atskleidė, kad kūdikis serga keliomis sunkiomis ir potencialiai gyvybei gręsiančiomis ligomis. Šeimos draugas apie tai pranešė vienuolėms, kurios pradėjo melstis novenomis už stebuklingą išgijimą, užtariant jų įkūrėjai E. Martinez.

2018 m. sausį gydytojus nustebino naujos ultragarso nuotraukos, atskleidusios tinkamą vaisiaus vandenų kiekį ir taisyklingą vaisiaus kraujotaką - abu šie duomenys labai pagerino kūdikio būklę. Vis dėlto buvo nustatyta, kad mergaitė vis dar sirgo bambos arterijos tromboze, o vaisiaus augimas sulėtėjęs. visgi 2018 m. kovo 19 d. mergaitė gimė visiškai sveika.

Vasario 23 d. popiežiaus Pranciškaus dekretu buvo leista paspartinti E. Martinez kanonizacijos, bylą remiantis stebuklingu mergaitės išgijimu.

Vatikano šventųjų skelbimo dikasterija dabar paaukštins E. Martinez statusą iki palaimintosios, t. y. vienas žingsnis iki jos paskelbimo Katalikų Bažnyčios šventąja.

Sesuo gimė 1905 m. kovo 25 d. Galatinoje, Italijoje. 1930 m., būdama 25 metų, ji davė pirmuosius religinius įžadus Gerojo Ganytojo Dievo Motinos Meilės kongregacijai. Vienuolei buvo suteiktas sesers Marijos Liucijos vardas ir ji buvo pasiųsta tarnauti jaunoms moterims į centrinės Italijos miestą Kjetį. Tačiau būdama ten ji susirgo sunkia plaučių infekcija ir buvo priversta palikti ordiną bei grįžti pas šeimą.

Teigiama, kad šiuo sunkiu gyvenimo laikotarpiu E. Martinez buvo įkvėpta švč. Mergelės Marijos įsteigti naują religinį ordiną, skirtą vaikų ugdymui, paauglių formavimui ir pagalbai vienišoms motinoms.

Ji gavo vietos Ugento vyskupo pritarimą, o 1943 m. kongregacija buvo oficialiai patvirtinta popiežiaus. Vienuolės tarnavo kenčiantiems Antrojo pasaulinio karo metais, ypatingą dėmesį skirdamos vargšams.

Nepaisydama nuolatinės ligos ir silpnos būklės, M. Martinez uoliai dirbo skleisdama kongregacijos gerus darbus visoje Italijoje, Šveicarijoje, Belgijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Popiežius audiencijoje ketvirtadienį, vasario 23 d., Šventųjų skelbimo dikasterijos vadovui patvirtino keletą dikasterijos dekretų ir įgaliojo jos prefektą kardinolą Marcello Semeraro juos paskelbti.

Vienas dekretas – dėl minėto stebuklo, penki – dėl herojiškų krikščioniškų dorybių; juose minimos keturios moterys ir du vyrai – du dvasininkai, dvi vienuolės ir dvi pasaulietės, kurių viena yra italė šeimos motina.

The post Popiežius patvirtino stebuklingą dar negimusios mergaitės išgijimą appeared first on LAIKMETIS.

Diagnozė - vėžys

Istorijos pradžia grąžina į 1962 m. balandį, kai 23 metų italų kariui Vittorio Micheli (Vitorijui Mikeliui) buvo diagnozuotas kairiojo klubo piktybinis auglys.

„[Auglys] jau buvo sunaikinęs dalį mano dubens ir puolė šlaunikaulio galvutę. Taigi man buvo likę labai nedaug laiko gyventi", - CNA pasakojo dabar 82 metų V. Micheli.

Po to, kai vienos Šiaurės Italijos ligoninės onkologai nuleido rankas, jo motina ėmė spausti Vittorio brolį kunigą, kad šis nuvežtų ligonį į Lurdą. Ši didinga šventovė pietų Prancūzijoje žymi vietą, kurioje jauna šventoji Bernadetė Subiru 1858 m. vasario 11 d. matė Marijos apsireiškimus. Sakoma, kad šventovės vandens šaltinis turi stebuklingų savybių ir kasmet pritraukia milijonus žmonių, ieškančių fizinio ir dvasinio išgydymo.

Nepaisydamas gydytojų patarimo, Vittorio tuomet gavo kariškių leidimą vykti į kelionę.

„Atlikau visas pamaldas, procesijas, Kryžiaus kelio stotis, [maudžiausi] baseinuose… nieko nepastebėjau, - sakė Vittorio. - Tik [grįžęs] atgal pajutau, kad kažkas pasikeitė. Pirmiausia man nebereikėjo skausmą malšinančių vaistų. O tada vėl pradėjau valgyti. Anksčiau nevalgydavau. Ir atsirado geros savijautos, ramybės jausmas".

„Karinėje ligoninėje į mane niekas nekreipė dėmesio. Tačiau aš pradėjau keltis iš lovos, pradėjau vaikščioti, vis dar su gipsu ir ramentais. Galiausiai jie nusprendė padaryti rentgeno nuotraukas ir pamatė, kad auglio nebėra… atliko daugiau tyrimų, atvyko ir gydytojai iš išorės… išsiuntė mane namo. Trumpai tariant, [buvau] išgydytas".

Vis dar grįžta į Lurdą

Dabar, praėjus 60 metų po išgydymo, Vittorio vis dar grįžta į tą vietą, kur tai įvyko. Daugelį metų italas 10-15 dienų per metus čia savanoriškai dirbo „brancardier", arba neštuvų nešiotoju, ligoniams, ieškantiems panašių stebuklingų išgijimų. Dirbdamas juo, Vittorio susipažino su moterimi, kuri vėliau tapo jo žmona.

2022 m. gegužę per kasmetinę karių piligriminę kelionę kalbėdamas su CNA, Vittorio sakė, kad nežino, kodėl iš tūkstančių kasmet į Lurdą atvykstančių žmonių buvo pasirinktas išgydyti jis - greičiausiai ne dėl savo nuopelnų, pripažino jis, bet „galbūt dėl mano motinos nuopelnų", kuri labai skatino jį ieškoti išgydymo Lurde.

Dabar jau aštuoniasdešimtmetis Vittorio lieka dėkingas už stebuklą, kuris prieš šešis dešimtmečius išgelbėjo jo gyvybę, ir sakė, kad gyvena įprastą gyvenimą bei kaip įmanydamas praktikuoja katalikų tikėjimą.

„Manau, kad gyvenimas yra tarsi kopėčios, kurias eini po vieną žingsnį. Niekada nežinai, ar pasieksi viršų ir kaip pasieksi. Stengiuosi būti geras krikščionis - tačiau nežinau, ar toks esu", - sakė jis.

Reikalingas kruopštus patikrinimas

Per daugelį metų mažiausiai 7 tūkst. žmonių pranešė patyrę antgamtinių išgijimų Lurde, tačiau Katalikų Bažnyčia stebuklingais pripažino vos 70 iš šių išgijimų - paskutinis, įvykęs 2008 m., buvo paskelbtas 2018 m.

Alessandro de Franciscis, Lurdo medicininių stebėjimų biuro pirmininkas, yra įpareigotas ištirti kiekvieną teiginį apie stebuklingą išgijimą - šios užduoties jis nesiima lengvai. Vietinis Tarbo ir Lurdo vyskupas jį į šias pareigas paskyrė 2009 m.

„Mes kruopščiai ir su labai dideliu įsitraukimu ir vadovaudamiesi labai griežtais kriterijais nagrinėjame ir tiriame tariamą išgydymą", - sako gydytojas.

„Tai vienintelė religinė institucija - ne katalikiškame pasaulyje, o visose religijose kartu paėmus - kurioje taip tiksliai ir nuodugniai, giliai studijuojamas tariamas išgydymas", - pasakoja jis.

1883 m. buvo įsteigtas Medicininių stebėjimų biuras, kuris turėjo ištirti visus tariamus išgijimus, apie kuriuos buvo pranešama Lurde. Tariamo stebuklingo išgijimo tyrimo kriterijų yra daug, be kita ko, reikia ištirti, ar liga buvo diagnozuota mediciniškai ir ar jos prognozės buvo sunkios, ar išgijimas buvo momentinis, ilgalaikis ir nepaaiškinamas įprastomis mokslinėmis priemonėmis.

Tik trys stebuklingi pasveikimo atvejai

Mokslinio tyrimo proceso griežtumą patvirtina faktas, kad iš tūkstančių tariamų išgijimų, kuriuos asmeniškai tyrė gydytojas ir jo komanda, tik trys iš jų buvo pripažinti stebuklingais.

De Francisci, praktikuojantis katalikas, sakė, kad išgydymai Lurde patraukia visų tikėjimų žmonių vaizduotę, kaip ir paties Jėzaus padaryti išgydymai Evangelijose, kurie traukė žmones prie Jo ir rodė Jo galią.

„Vienas dalykas, kurio išmokau per šiuos 13 gyvenimo Lurde metų, yra tai, kad kartais tenka pakelti rankas ir pasakyti: šito aš nesuprantu", - sakė gydytojas.

„Pasaulyje, mūsų tikėjimo patirtyje visko racionaliai paaiškinti neįmanoma. Ir yra dalykų, kurių negalime paaiškinti ir kurie yra mūsų tikėjimo lobio dalis. Manau, kad piligriminėje kelionėje į Lurdą, kaip ir į bet kurią kitą piligrimystės vietą, bei Lurdo išgydymuose yra stipri evangelizacinė prasmė", - pastebėjo jis.

The post Praėjus net 60 metų po stebuklingo italo išgijimo Lurde, jis vis dar ten sugrįžta appeared first on LAIKMETIS.