Švedijos KD partijai priklausantys krikščionys demokratai Davidas Lega ir Yusufas Aydinas pasiūlė šaliai „konkrečias priemones", tarp kurių - parama ES ir JT sankcijoms prieš valstybes, kurios engia religines mažumas. Švedų dienraščio „Dagen" pranešime taip pat teigiama, kad pasiūlyme numatyta įsteigti „specialų ambasadorių religijos laisvei".

Švedijai gavus tarptautinę paramą, Lega ir Aydin teigė, kad ji turėtų bendradarbiauti su JT kuriant rezoliuciją. Rezoliucijoje būtų reikalaujama, kad Artimųjų Rytų, Afrikos ir Azijos šalių vyriausybės užtikrintų apsaugą savo krikščionių grupėms ir kitoms religinėms mažumoms.

Politikai taip pat pažymėjo, kad religijos laisvės ambasadoriaus paskyrimas būtų naudingas rengiant prekybos susitarimus ir pranešant apie žmogaus teisių pažeidimus. Religijos laisvės ambasadoriai jau buvo paskirti kitose valstybėse, pavyzdžiui, Kanadoje ir Danijoje.

„Krikščionių mažumų persekiojimas yra klausimas, už kurį mes, krikščionys demokratai, jau seniai kovojome, kad Švedijos užsienio politikoje jam būtų skiriamas didesnis vaidmuo. Viena iš pagrindinių JT žmogaus teisių deklaracijoje įtvirtintų teisių yra būtent religijos laisvė, tačiau krikščionių mažumos pernelyg dažnai buvo ignoruojamos tiek diskusijose, tiek politiniuose veiksmuose", - rašytiniame pareiškime Europaportal teigė Aydin ir Lega.

Krikščionių mažumų persekiojimas yra klausimas, už kurį mes, krikščionys demokratai, jau seniai kovojome, kad Švedijos užsienio politikoje jam būtų skiriamas didesnis vaidmuo.

Tarptautinės žmogaus teisių organizacijos „Open Doors" duomenimis, 2023 m. krikščionių persekiojimas įgavo itin tamsų atspalvį. Daug šalių dabar priskiriamos prie „labai arba labai pavojingų", kai kalbama apie krikščionių persekiojimą.

Mažiausiai 360 mln. krikščionių visame pasaulyje dėl savo tikėjimo ir toliau patiria smurtą ar kankinimus. Organizacijos teigimu, krikščionybė tebėra viena labiausiai engiamų religijų pasaulyje. Teigiama, kad labiausiai krikščionis persekioja Šiaurės Korėja, Somalis ir Jemenas.

„Irake ir Sirijoje matėme, kaip krikščionys ir kitos etninės bei religinės grupės patyrė žiaurų persekiojimą, ypač iš teroristinės Islamo valstybės sektos. Krikščionys buvo priversti arba atsiversti, arba bėgti, kad nebūtų nužudyti - kai buvo bandoma ištrinti krikščionybę iš Artimųjų Rytų", - „Europaportal" sakė Aydin ir Lega.

The post Švedijos „krikdemai" siekia apsaugoti krikščionis nuo religinių persekiojimų appeared first on LAIKMETIS.

EŽTT vertinimu, Lietuva savo piliečiui, kuris dėl religinių įsitikinimų negalėjo atlikti tradicinės karo tarnybos, turėjo pasiūlyti alternatyvią civilinę tarnybą, kuri nebūtų kontroliuojama ir vadovaujama kariškių.

Savo teises teisme gynė Jehovos liudytojų bendrijos dvasininkas, šiuo metu Turkijoje gyvenantis Lietuvos pilietis Stanislavas Teliatnikovas.

Bylos duomenimis, vyras 2015-ųjų birželį buvo pakviestas atlikti pradinę privalomąją karo tarnybą. 

S. Teliatnikovas tuo metu kreipėsi į atitinkamas institucijas nurodydamas, kad yra Jehovos liudytojų narys ir pagal savo tikėjimą jaučia pareigą atsisakyti karinės tarnybos ar bet kokios alternatyvios tarnybos, kuri bet kokiu būdu būtų kontroliuojama kariuomenės.

Vyras taip pat nurodė, kad yra religinis tarnautojas – diakonas ir nurodė Karo prievolės įstatymo punktą, pagal kurį jis gali būti atleistas nuo privalomosios karo tarnybos ir iš alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos.

nuo karo tarnybos buvo atleidžiami dvasininkai, tačiau tik tuo atveju, jei jie buvo vienos iš devynių Lietuvos „tradicinių religijų nariai“. Jehovos liudytojai Lietuvoje nepateko į tradicinių religijų kategoriją

Jei prašymas būtų atmestas, bylos duomenimis, vyras prašė suteikti teisę atlikti alternatyvią civilinę tarnybą.  

Anot teismo, tuo metu nuo karo tarnybos buvo atleidžiami dvasininkai, tačiau tik tuo atveju, jei jie buvo vienos iš devynių Lietuvos „tradicinių religijų nariai“. Jehovos liudytojai Lietuvoje nepateko į tradicinių religijų kategoriją.

2015 metų rugsėjį diakonas sulaukė atsakymo iš atsakingų institucijų, kuriame buvo nurodytas sprendimas neatleisti nuo pradinės privalomosios karo tarnybos.

Nesudarė sąlygų civilinei tarnybai

EŽTT nuomone, tokia privalomosios karo tarnybos sistema nesugebėjo pasiekti „teisingos pusiausvyros tarp visos visuomenės ir pareiškėjo, kuris niekada neatsisakė vykdyti savo pilietinių įsipareigojimų, interesų“.

„Priešingai, jis aiškiai prašė, kad valdžios institucijos sudarytų jam galimybę atlikti alternatyviąją civilinę tarnybą, dėl įtikinamų priežasčių pasirengęs socialinę naštą pasidalyti lygiomis dalimis su savo tautiečiais, atliekančiais privalomąją karo tarnybą, atlikdamas alternatyvią civilinę tarnybą“, – rašoma EŽTT sprendime. 

Nagrinėdamas Lietuvoje galiojančias įstatymo nuostatas ir valdžios nutarimus, EŽTT nurodė, jog alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba Lietuvoje yra iš esmės susijusi su karo tarnyba, todėl negali būti vertinama kaip atskira civilinė tarnyba.  

Anot teismo, tai, kad dėl religinių priežasčių vyras prašė atleisti nuo privalomosios karo tarnybos, buvo jo religinių įsitikinimų apraiška, o tokios teisės atėmimas buvo kišimasis į žmogaus laisves, įtvirtintas Europos žmogaus teisių konvencijoje.

Lietuva tokiais savo veiksmais pažeidė savo piliečio minties, sąžinės ir religijos laisvę, numatytą minėtoje konvencijoje.

2017 metais Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą, kuriuo Lietuva numatė alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą religinių bendruomenių tarnautojams, tačiau EŽTT įžvelgia nesklandumų.

„Vyriausybės argumentas dėl Lietuvos teisės aktų pakeitimų po Konstitucinio Teismo nutarimo, leidžiančio atidėti karinę prievolę visų religinių konfesijų dvasininkams, buvo ydingas dviem atžvilgiais. Pirma, kaip nurodyta pirmiau, atidėjimas nebuvo lygiavertis atleidimui. Tai buvo tik laikina priemonė“, – rašoma EŽTT sprendime. 

Antra, anot EŽTT, Konstitucinis Teismas tuomet nenagrinėjo klausimo, ar nesuteikiant tikros alternatyvios civilinės tarnybos, tai prieštarauja Konstitucijai ir ar nagrinėjama situacija buvo Konvencijos pažeidimas.

S. Teliatnikovas teismo prašė atlyginti 2000 eurų neturtinę žalą, tačiau EŽTT prašymo netenkino nurodydamas, kad jau paties pažeidimo konstatavimas savaime yra pakankamai teisinga.  

Valstybė vyrui privalės atlyginti 3000 eurų advokatams patirtų išlaidų.

The post EŽTT: Lietuva pažeidė karo tarnybai pašaukto Jehovos liudytojo religinę laisvę appeared first on LAIKMETIS.

Ateistų pirmininkas Dagfinn Eckhoff (Dagfinas Eckofas) mano, kad būtų neprotinga jų nepripažinti. „Net alpinistai gauna stipendijas“, - sako jis. Pripažinimas gali turėti ir finansinių aspektų. Ateistai turi apie 200 narių.

Septintajame dešimtmetyje Eckhoffas jau dirbo tuometinėje Pagonių draugijoje. Ši organizacija garsėjo antireliginiais ir sensacingais veiksmais prieš Norvegijos Bažnyčią. Valstybės administratorius teigia, kad ateistai neturi tikėjimo, tačiau pagrindinė jų veikla yra kova su religija. Organizacija su tuo nesutinka ir pateikė skundą. Skunde ateistai teigia, kad organizacija aktyviai skleidžia „evoliucijos teoriją ir humanistines vertybes“.

ateistai teigia, kad organizacija aktyviai skleidžia evoliucijos teoriją ir humanistines vertybes.

Organizacija teigia esanti panaši į Žmogaus ir etikos asociaciją (HEF) Norvegijoje ir mano, kad ji yra diskriminuojama. Tačiau ateistai neturi jokių ceremonijų ar ritualų. Pagonių draugija jau 80-aisiais bandė gauti pripažinimą. Ta byla pasiekė teismą, tačiau organizacija pralaimėjo tais pačiais pagrindais, kuriuos dabar pateikia valstybė.

Naujienų portalas „Norge Idag“ praneša apie ateistų skundą, kuriame jie teigia, kad „religinė kritika yra pagalbinė veikla, kartais būtina, norint atlaisvinti erdvę mūsų požiūriui į gyvenimą.“

The post Norvegijos ateistai siekia būti pripažinti religine grupe appeared first on LAIKMETIS.

Popiežiškasis fondas „Pagalba vargstančiai Bažnyčiai“ (toliau ACN) vis labiau nerimauja dėl pavojaus, gresiančio kunigams, vienuoliams ir pasauliečiams misionieriams daugelyje pasaulio šalių. Iki šiol 2021 m. žiniasklaida pranešė apie mažiausiai 17 nužudytų ir 20 pagrobtų žmonių.

Daugėja agresijos, grindžiamos persekiojimu ir religinės laisvės trūkumu.

„Buvimas kunigu ar vienuoliu nepadaro žmogaus apsaugoto nuo smurto, - sakė ACN vykdomasis prezidentas Thomas Heine-Geldernas (Tomas Heine Geldernas). „Priešingai, dėl to jie gali tapti dar didesniu taikiniu. Kartais motyvas būna finansinis apiplėšimas arba išpirka. Kartais užpuolikai nori nutildyti pranašišką Bažnyčios balsą, smerkiantį neteisybę ir smurtą.

Nėra saugaus laiko ar vietos. Kunigai ir vienuoliai užpuldinėjami dieną ir naktį, namuose ir bažnyčiose, gatvėje ar išeinant iš banko, einant pėsčiomis ar važiuojant automobiliu. Jie buvo šaudomi, žalojami peiliu, daužomi mačetėmis ir mušami iki mirties.

ACN ypač nerimauja dėl padėties Nigerijoje, kur įvykdytos dvi iš šių žmogžudysčių ir septyni pagrobimai. Meksika taip pat kenčia nuo didelio smurto; per atskirus incidentus žuvo mažiausiai trys kunigai ir vienas katechetas. Birželio mėn. pranciškonų kunigas Juan Antonio Orozco Alvarado (Juanas Antonio Orozko Alvaradas) buvo nužudytas pakeliui švęsti Mišių, patekęs į ginkluotą kovą tarp konkuruojančių gaujų.

Kai saugumas trapus ir visi išvykę, lieka kunigai, vienuoliai ir pasauliečiai katalikų misionieriai, kurie dėl savo atsidavimo tarnauti kitiems atsiduria ugnies linijoje...

Tokie pagrobimai ir žudymai vyksta vis daugiau šalių, įskaitant Venesuelą, Peru, Haitį, Filipinus, Angolą, Burkina Fasą, Pietų Sudaną, Ugandą, Kamerūną ir Malį. Netgi Prancūzijoje, kadaise laikytoje saugia šalimi, rugpjūčio 9 d. kunigas Olivjė Meras (Olivieris Meras) buvo nužudytas vyro, kurį jis priglaudė misionierių namuose, kol įtariamasis laukė teismo dėl kaltinimų padegimu padegus Nanto katedrą.

Lapkričio 17-24 d. ACN organizuoja „Raudonąją Savaitę“. Šiomis dienomis raudona šviesa apšvies šimtus katedrų, bažnyčių, paminklų ir visuomeninių pastatų visame pasaulyje - tai dalis tarptautinės kampanijos, kuria siekiama atkreipti dėmesį į krikščionių persekiojimą ir religijos laisvės poreikį.

The post Kunigai ir vienuoliai vis dažniau tampa smurto aukomis appeared first on LAIKMETIS.

First Liberty Institute, atstovaudama krikščioniškas grupes, tokias kaip Daystar Television Network, American Family Association ir Answers in Genesis JAV apeliaciniam teismui pateikė peticiją, ir paprašė teisėjų „peržiūrėti ir panaikinti" įgaliojimą, pagal kurį darbdaviai, turintys daugiau kaip 100 darbuotojų, privalo įpareigoti savo darbuotojus pasiskiepyti koronaviruso vakcina arba reguliariai atlikti koronaviruso testus ir reikalauti, kad jie dėvėtų kaukes.

First Liberty teigia, kad jos atstovaujamoms garsioms nacionalinėms religinėms tarnyboms „neigiamą poveikį" daro įpareigojimas skiepytis, nes jos susidurs su darbo vietų trūkumu, jei neskiepyti darbuotojai išeis iš darbo, užuot pasiskiepiję nuo COVID-19".

Teisiniuose dokumentuose taip pat pažymima, kad pareiškėjams gali būti skirtos „civilinės baudos iki 70 000 JAV dolerių" už kiekvieną sąmoningą vakcinų mandato pažeidimą.

„Baideno administracijos sprendimas įpareigoti skiepytis yra neteisėtas ir verčia tokias įmones, kaip „The Daily Wire", kištis į asmeninius darbuotojų sveikatos sprendimus", - sakoma pareiškime. „Vyriausybė neturi teisės vienašališkai traktuoti neskiepytų darbuotojų kaip keliančių pavojų darbo vietoje ar versti darbdavius tapti skiepų komisarais, todėl prašome 6-osios apygardos nedelsiant tai sustabdyti."

The post Krikščionių grupės padavė į teismą Bideno „tironišką" COVID-19 vakcinų įpareigojimą įmonėms appeared first on LAIKMETIS.

Ministras pasisakė Strasbūre, prasidedant Vengrijos pirmininkavimui Europos Tarybai. P. Szijjártó teigimu, tarptautinė liberali žiniasklaida rengė nuolatinius masinius puolimus prieš tradicinę šeimą ir religinės laisvės principus, kuriuos nuosekliai Europoje gina Vengrija. „Kiekvienas politikas, kuris apie tokias klasikines vertybes, be kurių neišliktų pati Europa, pradeda kalbėti, yra išjuokiamas. Mums sakoma, kad su tokiom vertybėm mes įstrigę praeityje“.

Ministras pažymėjo, jog Europa silpnėja, nes mažėja tiek jos populiacija, tiek ekonominė galia ir vienintelis kelias Europai atgimti yra sugrįžti prie klasikinių vertybių. „Jei atitrūksim nuo tų dalykų, kurie mus ir daro europiečiais, turėsim dar didesnių problemų. Todėl Vengrijos pirmininkavimas Europos Tarybai galėtų būti puikus metas atkreipti dėmesį į šias problemas", - sakė vengrų ministras.

Pasak politiko, daugelis kitų šalių atstovų sutinka su Vengrijos pozicija, tačiau neišreiškia to viešai, nes bijoma „liberaliosios žiniasklaidos teroro“.

The post Vengrijos užsienio reikalų ministras: Europa turi saugoti šeimas ir ginti religijos laisvę appeared first on LAIKMETIS.

Neapykantos kalba – gudrus valdžios triukas

Laisvės partija su Teisingumo ministre Evelina Dobrovolska priešakyje pareiškė įstatymais kovosiantys prieš patyčias ir neapykantos kurstymą. Taip pat buvo pareikšta, kad iki šiol egzistavusią neapykantos prieš asmenį kurstymo atsakomybę bus stengiamasi parkelti iš baudžiamojo kodekso į administracinį, suprask, nuobaudos švelnės. Deja, visa tai tėra gudrus valdančiųjų triukas, kuriuo bandoma pasirodyti jautriems patyčioms ir ne pernelyg griežtiems, nors realybė, įsiteisėjus tokiems sprendimams, būtų visai kitokia.

Pirmiausia neapykantos kalbos įstatymų nauja redakcija gerokai išplečia neapykantos kalbos supratimą, įtraukiant net ir tokį anksčiau negirdėtą dalyką, kaip neapykantos kurstymas socialinės lyties pagrindu. Kad būtų galima paprastai įsivaizduoti, kaip tai atrodytų, reiktų pasakyti, kad priėmus tokį įstatymą, jeigu jūs vyriškį, apsirengusį sijoną, vadinsite vyriškiu su sijonu, o ne „madam“, kaip jis, tikėtina, jūsų reikalautų, jūs būsite baudžiamas pinigine bauda nuo 300 iki 3000 eurų.

Nors skamba komiškai, Vakarų šalyse, kur panašūs įstatymai jau veikia, aptarnaujantieji valstybinėse ar privačiose institucijose jau susidūrė su ne vienu ieškiniu, kuriuos jiems pateikdavo transeksualais save laikantys asmenys, įsižeidę dėl netinkamo kreipinio. Galime tik pamėginti spėlioti, kaip toli socialinės lyties įtvirtinimas galėtų eiti, nes prieisime tokią dieną, kai kunigų seminarijos turės sugalvoti pakankamai argumentų, kodėl save vyru laikanti mergina neturėtų tapti klierike.

Pokyčiai dėl nuobaudų griežtumo taip pat yra neadekvatūs. Anksčiau už panašius neapykantos kurstymo nusikaltimus ar patyčias baudžiamojo kodekso nuosprendžių nesusilaukdavo beveik niekas. Nors savo garbę ir orumą asmuo gali ginti teisme, buvo suprantama, jog žmonių tarpusavio kalbėjimo reguliavimas įstatymais įsuktų nepaprasto kiekio teisinių ginčų ir chaoso sūkurį. Dabar gi, taikant administracines nuobaudas, bus galima bausti labai paprastai, greitai ir finansiškai itin skausmingai, ypač tuos, kurie išreikš savo nuomonę apie socialines tapatybes. Tam pagelbės ir naujieji „cyberpatruliai“ – nauji policijos skyriai, tikrinantys jūsų komentarus socialiniuose tinkluose. Krikščionys, nepripažįstantys socialinės lyties sąvokos, bus nutildyti arba už viešai išsakomą nuomonę turės nuolat mokėti didžiules baudas.

Pridėti dar galima ir švietimo komiteto pirmininko Artūro Žukausko registruotus siūlymus dėl vadinamosios neapykantos skleidimo varžyti akademinę laisvę. Pagal tokius projektus neapykantos kalba taptų net tokie tyrimai, kaip Marko Ragneruso atliktas sociologinis tyrimas, per kurį buvo įrodyta, kad homoseksualiose porose augantys vaikai prasčiau integruojasi į visuomenę, negali susirasti darbo ir yra labiau linkę į savižudybę.

Įdomus faktas, jog M. Ragneruso tyrimą „šarlatanizmu“ vadinę aktyvistai ir žiniasklaida ignoravo, jog prieš tai sociologas buvo apdovanotas už savo tyrimus. Kitaip tariant, prasti ne tyrimai, o politiškai nepatogios mokslininko išvados. Tačiau įgyvendinus buvusio VU rektoriaus A.Žukausko pasiūlymus dėl tokių tyrimų, „baimintis“ nebeliktų ko. Tokie tyrimai net nebūtų aptarinėjami mūsų šalyje, nes būtų uždrausti, o mes „apsaugoti“ nuo diskusijos.

Lyčiai neutralios partnerystės tikslas – vaikai

Kitas Seime registruotas projektas – tai lyčiai neutrali partnerystė, kuri esą padėtų visų lyčių asmenims įteisinti savo ryšį. Teigiama, jog ne tik homoseksualų, bet ir kohabitaciniu principu gyvenančių skirtingų lyčių porų Lietuvoje daug, tad tai būtų tik pagalba daugeliui. Visgi, tikrieji tikslai yra nutylimi. Partnerystė šiuo atveju yra visiškai naujas institutas skirtingai nei bažnyčioje ar „zakse“ registruojama santuoka.

priėmus partnerystės įstatymą, kuris sureguliuotų bet kokios poros ryšį teisiniu principu, partneriams būtų suteikiamos ir teisės į įsivaikinimą.

Santuoka tarp vyro ir moters yra iki šiol globojama Konstitucijos, tad homoseksualios poros negali pretenduoti į santuoką ir į visas jos privilegijas. Bet priėmus partnerystės įstatymą, kuris sureguliuotų bet kokios poros ryšį teisiniu principu, partneriams būtų suteikiamos ir teisės į įsivaikinimą. Būtent vaikai ir yra pagrindinis tokio ryšio įteisinimo tikslas. Apeiti Konstituciją ir santuoką įsteigiant partnerystę bei gaunant visus jos atributus. Kaip parodė europinė jurisprudencija, tik laiko klausimas, kada partnerystės įteisinimas yra galutinai pradedamas vadinti ir santuokomis. Atidarius „pandoros skrynią“ šiuo klausimu, visų kitų formų šeimų įteisinimai bus tik fantazijos klausimas.

Lygių galimybių kontrolierė – prieš religijos laisvę?

Kandidatės į lygių galimybių kontrolierės pareigas, Lietuvos žmogaus teisių centro vadovės ir parlamentaro Juliaus Sabatausko dukros B. Sabatauskaitės paskyrimas krikščionims taip pat nežada nieko gero. Tendencingai savo vadovaujamoje institucijoje už homoseksualų, lesbiečių ir transeksualų teises kovojanti Birutė Sadauskaitė, panašu, tik padidintų įspūdį, jog lygių galimybių kontrolierės postas tampa vis labiau ideologine kontora. Įdomu, ar tik seksualinių mažumų reikalais besirūpinanti institucija sugebės teisingai ir lygiai atsižvelgti į visų visuomenės grupių teises, ypač jei tai bus susiję su religiniais įsitikinimais. Be to, B. Sabatauskaitė jau dabar garsėja savo požiūriu į religinių bendruomenių mokyklas ir kitas ugdymo įstaigas.

Šiose įstaigose yra nepriimtina pasakoti apie tai, kad homoseksualios santuokos yra normalu. Tokiu būdu, šios įstaigos tampa LGBT judėjimui nepasiekiama erdvė, kurioje, esą, pagal naująjį supratimą, yra kurstoma neapykanta. Tokiai įtakai panaikinti B. Sabatauskaitė jau dabar pabrėžia, kad ugdymo įstaigos turėtų apsiriboti vien LGBT auklėjimui neutraliais vadovėliais, tačiau visa kita, kas susijęirsu homoseksualią pasaulėžiūrą propaguojančių asmenų įdarbinimu ar kitomis iniciatyvomis, tokioje mokykloje turėtų reguliuoti valstybė. Panašu, kad net religinės literatūros knygynai ilgainiui neturėtų teisės atsisakyti pardavinėti pasakų apie „du princus“, kadangi kriterijaus, kaip dėl religinių įsitikinimų būtų galima atsisakyti kažko nevykdyti laikui bėgant nebeliktų.

Nauji valdžios sprendimai reikalauja ypatingo pastabumo ir sutelkto veikimo iš krikščionių šiandien. Spausdami savo vienmandatėse rinktus Seimo narius, rinkdami parašus dėl įstatymų projekto arba referendumo galime tokius dalykus stabdyti. Minėtiems įstatymams „kirtus Rubikoną“ kelio atgal nebeturėsime.

The post Ar dar turėsime religinę laisvę? appeared first on LAIKMETIS.

Partija griežtai pareikalavo nedelsiant nutraukti teisinį kunigo Pauliaus Vaineikio persekiojimą ir nustatyti, kieno pastangomis ir kokiu pagrindu šis persekiojimas buvo pradėtas, grąžinti jį į kapeliono pareigas, ištirti atleidimo aplinkybes bei išsiaiškinti, kieno nurodymu Kretingos Pranciškonų gimnazijos direktorius pašalino jo įrašą iš Gimnazijos tinklalapio, tokiu būdu apribodamas Gimnazijos auklėtinių, jų tėvų ir kitų tikinčiųjų konstitucines teises bei laisves. Taip pat reikalaujama išsiaiškinti kieno nurodymu br. P. Vaineikis buvo priverstas atsistatydinti ,,savo noru“.

Be to, NS reikalauja užtikrinti Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo vykdymą, apsaugoti konfesines švietimo įstaigas nuo neteisėto kišimosi į mokymo ir ugdymo procesą, primetant jų pasaulėžiūros neatitinkančios ideologijos diktatą, primindama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 26 str., laiduojantį žmogaus teisę rinktis tikėjimą, jį praktikuoti ir jo mokyti savo vaikus, taip pat įstatymą, draudžiantį bet kokių darbuotojų atleidimą iš darbo dėl jų religinių pažiūrų ar įsitikinimų.

Partijos pirmininkas prof. Vytautas Radžvilas savo feisbuko paskyroje komentavo šį pareiškimą tokiais žodžiais: ,,Nėra abejonių, jog atleidžiant kunigą Vaineikį tikėtasi, kad šis veiksmas, kaip tokiais atvejais tapę įprasta, nueis tylomis ir pasimirš. Tačiau taip nebegali tęstis. Sakantieji tiesą negali būti aukojami vardan ramybės ir išvengto krikščionybės priešų puolimo".

Visas pareiškimo tekstas.

The post Partija „Nacionalinis susivienijimas“ stoja ginti br. Paulių Vaineikį appeared first on LAIKMETIS.

„GraceLife“ dar praėjusių metų gruodžio mėnesį buvo nubausta 1200 USD bauda už karantino taisyklių pažeidimą, ​​o šį mėnesį pareigūnai vėl nustatė, kad bažnyčia jas pažeidė, ir įpareigojo Coatesą jų griežtai laikytis. Kai bažnyčios nariai praėjusį sekmadienį susitiko kaip įprasta, pastorius buvo suimtas.

Kaip pranešama, Coatesas vis dar yra laikomas policijos areštinėje, nes atsisako paklusti išleidimo už užstatą sąlygoms, kurios reikalauja nustoti vesti viešas pamaldas. Užsispyręs pastorius atkakliai laikosi savo nuomonės, kad pamaldos turi vykti. „Aš tai darau paklusdamas Jėzui Kristui. Esu visiškai patenkintas tuo, kad leidžiu pačiam Viešpačiui Jėzui Kristui nuspręsti, ar tai persekiojimas, ar ne “, - sako Coatesas.

Primename, kad „GraceLife“ bažnyčia Edmontone pirmus kelis pandemijos mėnesius pamaldas transliavo internetu. Vasarą pastorius atnaujino pamaldas, ir kiekvieną sekmadienį bendruomenės nariai susitikdavo maldai „be jokių nesusipratimų“.

Miesto valdžia ne kartą perspėjo Coatesą, kad pamaldų metu patalpų užimtumas neviršytų 15 proc. Pastorius taip pat privalėjo užtikrinti, kad pamaldų metu jų dalyviai dėvėtų kaukes ir laikytųsi saugaus atstumo, kaip to reikalauja karantino taisyklės.

The post Kanados pastorius Jamesas Coatesas pasodintas į areštinę už nuolatinį karantino taisyklių laužymą appeared first on LAIKMETIS.