Šias sąvokas sukūrė žmonės, kurie save vadina „progresyviais“ ar „liberaliais“. Bet iš tikrųjų šie terminai labiau tinka vergams, o ne laisviems žmonėms. Naudojama arogantiškų „nuomonės formuotojų,“ ši naujakalbė, yra veiksminga manipuliacijos priemonė, leidžianti užgniaužti laisvą diskusiją ir racionalizuoti politinę priespaudą. 

Šis trumpas naujakalbės vadovas tik ledkalnio viršūnė. Iš tikrųjų, puikus Naujųjų metų pasiryžimas – visus metus atidžiai klausyti ir dekonstruoti mums primetamus vergų kalbos pančius. Tad peržvelkime ir dekonstruokime jas po vieną:

Melagiena / dezinformacija – klaidinga ar klaidinanti informacija, kuri galėtų pakenkti piliečiams. Bet naujakalbėje šis terminas gali reikšti informaciją, kurią valdžia ir jai palankios medijos laiko nepatogia arba netinkama. Būtent todėl nori ją uždrausti arba cenzūruoti. Pavyzdžiui, kovido pandemijos pradžioje kaip melagiena buvo nurašoma dabar plačiai priimta nuomonė, kad virusas išplito iš laboratorijos Kinijos Uhano mieste.

Radikali dešinė: tai kraštutinės politinės idėjos, propaguojančios smurtą, susijusios su nacizmu, rasizmu ir kitais liguistais -izmais. Naujakalbei tai tiesiog politinės idėjos, kurias prieš 20 metų drąsiai atstovautų bet kuri konservatorių ar krikščionių demokratų partija. Nūdien terminas taikomas bet kuriai pozicijai, kuri nepritaria liberaliajai ortodoksijai. Pavyzdžiui, teiginys, kad yra dvi lytys, gali nesunkai būti priskiriamas prie radikalios dešinės idėjų.

Ksenofobija – antipatija ar išankstinis nusistatymas prieš užsieniečius. Bet naujakalbėje ksenofobija taikoma bet kam, kas siūlo puoselėti nacionalinius ryšius ar tautinę tapatybę. Ksenofobais drąsiai apšaukiami žmonės, drįstantys viešai pareikšti, kad imigrantai turėtų prisitaikyti prie šalies kultūros arba suabejoti atvirų sienų politika.

Neapykantos kalba: iš pirmo žvilgsnio tai kalba, kuri žemina tam tikras visuomenės grupes įvairiais įžeidimais, siekiant pavaizduoti tokią grupę kaip vertą neapykantos. Naujakalbėje tai kalbą, kuri drįsta kritiškai pasisakyti apie bet kurią visuomenės grupę, turinčią stiprų politinį užnugarį. Pavyzdžiui bet kokia, net ir pagarbiai išreikšta LGBT+ ideologijos kritika papuola į neapykantos kalbos taikiklį.

Tolerancija – tai reiškia pakantumą žmonėms, elgesiui ar nuomonėms, kuriomis patys nesižavime. Naujakalbėje tolerancija reiškia savo kritinių gebėjimų užmigdymą ir nekritišką kiekvieno įmanomo gyvenimo būdo „šventimą“.

Saugus internetas: iš esmės reiškia internetą, apsaugotą nuo pornografijos, ekstremalaus smurto ir vaikų išnaudojimo. Naujekalbei tai reiškia internetą, iš kurio trinami politiniai komentarai, kuriuos grupelė už tą pačią partiją balsuojančių faktų tikrintojų laiko melagienomis, arba neapykantos kalba.

Aplinkosauga ir tvarumas – stabilus, teigiamas santykis tarp gamtos ir žmonių. Naujakalbei tai reiškia ekonominės gamybos ir pramonės lėtėjimą, iškeliant anglies dioksido mažinimą aukščiau naudos gaunamos iš žemės ūkio ar pramonės.

Transfobija: tai reiškia neapykantą asmenims, kurie kenčia dėl savęs identifikavimo su priešinga lytimi. Bet naujakalbei transfobija tai (mokslu pagrįsta) nuomonė, kad vyriška ir moteriška lytis, įskaitant kai kurias vyrų ir moterų elgsenos savybes, yra didžiaja dalimi nulemta biologijos. Transfobas nūdien – bet kas, atmetantis idėją, kad asmens lyties pasirinkimas turėtų būti neginčijamai ir visuotinai priimta kaip sveika elgsena.

Sąmokslo teorija: tipinė šio termino interpretacija – abejotinas siekis įrodyti sąsajas, kurios neva rodo kenkėjiškus įtakingų asmenų planus. Naujakalbei sąmokslo teorija – tai bet koks, netgi įrodymais grįstas teiginys, kad įtakos turintys asmenys bendradarbiauja siekdami įvykdyti savo planus, net jei jų veikla pamina pilietines laisves. Taigi, svarstydamas, jog didžiosios farmacijos įmonės ir politikai bendradarbiavo įgyvendinant priverstines vakcinacijos programas (kas yra neabejotinas faktas) būtumėte paskelbtas „sąmokslo teoretiku“.

The post Davidas Thunderis. Pažangioji naujakalbė appeared first on LAIKMETIS.

Apmaudu, kad dėl daugelio priežasčių per beveik tris dešimtmečius Seimas, kaip LGGRTC steigėjas, savo įkurtai institucijai tapo ne motina, o pamote, metų metais neskyrusi tinkamo finansavimo. Buvo menkai vertinama LGGRTC strateginė reikšmė stiprinant Lietuvos valstybę. Centro veiklos tikslas – totalitarinių režimų Lietuvos okupacijų laikotarpiu ir pasipriešinimo (rezistencijos) pažinimas ir įvertinimas. Centro uždavinys – Lietuvos istorijos tyrimai ir istorinio teisingumo atkūrimas okupacinių režimų ir Lietuvos rezistencijos laikotarpiais.

LGGRTC formuoja šios srities oficialią valstybės politiką. LGGRTC visoje Lietuvoje vykdo ir koordinuoja rezistencinio judėjimo įamžinimą, rengia konferencijas, seminarus, parodas, organizuoja edukaciją moksleiviams, vykdo partizanų palaikų paieškas. LGGRTC Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisų komisija nuo 1997 m. apsvarstė 21 tūkst. prašymų dėl Kario savanorio ir Laisvės kovų dalyvio teisinio statuso pripažinimo.

Centro specialistai visiems šiems asmenims pagal surinktą archyvinę ir kitą medžiagą parengė rezistentų veiklos aprašymus. Taip pat suformuotos bylos gavus apie 94 tūkst. prašymų dėl nukentėjusių nuo okupacijų statuso suteikimo tremtiniams, politiniams kaliniams, perkeltiems asmenims, beglobiams vaikams, likvidavusiems AE Černobylio avarijos padarinius, tarnavusiems Afganistane ir kitiems nukentėjusiems.

Centro Okupacinių režimų veiklos tyrimo ir viešinimo skyriuje apie Lietuvos gyventojų patirtas represijas sukaupta, saugoma ir tyrimams prieinama maždaug 142 tūkst. dokumentų. Šie duomenys pateko į daugiatomį leidinį „Lietuvos gyventojų genocidas“, kuris šiuo metu yra skaitmeninamas. Centro Leidybos skyrius išleido 350 leidinių – Centro istorikų monografijų, tremtinių ir politinių kalinių prisiminimų ir kt.

Apmaudu, kad dėl daugelio priežasčių per beveik tris dešimtmečius Seimas, kaip LGGRTC steigėjas, savo įkurtai institucijai tapo ne motina, o pamote.

Tačiau ilgametis Centro finansavimo ignoravimas sukėlė tokią situaciją, kad 2017 m. apie 100 darbuotojų kreipėsi į Seimą ir LR prezidentę nurodydami, jog Centro specialistai į rankas gauna tik apie 400 eurų (praktiškai minimalią algą). Tais metais buvo bandoma apšmeižti Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio ginkluotųjų pajėgų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą, nes buvo surasti jo palaikai, tačiau Centro istorikai moksliškai ir argumentuotai apgynė A. Ramanausko-Vanago garbę.

Centro darbuotojai šiame kreipimesi rašė, kad „mėginimas sumenkinti vieną žymiausių Lietuvos partizanų vadų, o kartu ir Lietuvos valstybės garbę, yra viena iš Rusijos vykdomos propagandinės antivalstybinės akcijos sudedamųjų dalių, kai stengiamasi visomis priemonėmis diskredituoti ginkluotą antisovietinį pasipriešinimą Baltijos valstybėse. Apmaudu, kad Lietuvoje istorikai tampa labai reikalingi tik tuomet, kai reikia ginti valstybės garbę, tačiau jų eiliniai gyvenimo „šiokiadieniai“ vegetuojant ant skurdo ribos niekam nerūpi.“

Darbuotojai rašė, kad nesprendžiant LGGRTC darbuotojų atlyginimo klausimo, nebeliks kam kvalifikuotai ginti valstybės garbę – vien 2017 m. iš LGGRTC išėjo 12 darbuotojų. Šiame rašte buvo prisimintas 2016 m. LGGRTC darbuotojų susitikimas su tuometiniu LS Seimo nariu, kuris atvirai pasakė, „kad mūsų mėginimai kreipiantis dėl didesnio finansavimo bus ir toliau bevaisiai, nes mes neturime poveikio priemonių.“ Kas tos poveikio priemonės, klausimas lieka atviras...

Dėl visų tų priežasčių daug kvalifikuotų darbuotojų iš Centro išėjo ne tik į mokslo institucijas, bet į įvairiausias įstaigas, pvz. Bendrąjį pagalbos centrą, kur oresni atlyginimai. Tai skaudžiai atsiliepė visiems Centro padaliniams. Pavyzdžiui, LGGRTC padalinio Okupacijų ir laisvės kovų muziejus yra turistų labiausiai lankomas muziejus, užsienio piliečiai čia „skiepijami“ nuo Rusijos propagandos. Tačiau, kai daugumai šalies muziejų esančių prie Kultūros ministerijos atlyginimai nuolat kilo, Laisvės kovų ir okupacijų muziejui, kaip žinybiniam muziejui, įkurtam Seimo, algos buvo ir lieka 30 – 50 proc. mažesnės nei kitų muziejų.

Kaip ilgus metus dėl to turi jaustis šio muziejaus darbuotojai? Dėl šių priežasčių ir didelės darbuotojų kaitos vidutinis specialistų darbo laikas Centre per tris dešimtmečius yra apie 5 metai. Tai kaip tik tas laikas, kai specialistas įgyja aukštą kvalifikaciją, pavyzdžiui, susipažįsta su muziejaus rinkiniais arba įgyja didelę darbo archyvuose patirtį. Naujas darbuotojas turi vėl iš pradžių su viskuo susipažinti. Antra vertus, surasti naujus darbuotojus nėra paprasta, nes istorikai, baigę studijas universitetuose, tyrinėjantys pokario istoriją, vos išgirdę, kokie LGGRTC atlyginimai, į Centro pusę numoja ranka.

Simboliškai tariant, Centrui apie du dešimtmečius buvo leidžiama kvėpuoti tik vienu plaučiu. Keistai atrodo, kad Centro kuravimas daugelį metų buvo atiduotas tik vienam – Seimo Žmogaus teisių komitetui. Tik maždaug prieš metus prie Centro kuravimo prisidėjo kitas Seimo komitetas – Nacionalinio saugumo ir gynybos. Kam buvo ir yra naudingas ilgametis LGGRTC silpninimas? Klausimas lieka atviras... Vis dėlto Centro darbuotojai padarė daug reikšmingų darbų, bet nėra abejonės, kad esant normaliam finansavimui nebūtų tokios didžiulės specialistų kaitos ir Centro veikla būtų dar stipresnė.

Po 2017 m. darbuotojų kreipimosi Seimas, tvirtindamas biudžetą, į tai atsižvelgė ir kasmet pradėjo didinti atlyginimų fondą po maždaug 5 proc. Tačiau kadangi didinimas startavo nuo ypač mažos sumos, tai iki šiol Centro atlyginimai nepasiekė šalies vidurkio. Vidutinis LGGRTC specialistų atlyginimas šiuo metu yra 1670 Eur (į rankas – apie 1000 Eur). Tuo pat metu vidutinis šalies atlyginimas yra 2200 Eur (į rankas - 1350 Eur).

LR Seimui yra atskaitingos 6-ios kontrolės priežiūros institucijos ir 8-ios institucijos, padedančios Seimui formuoti ir įgyvendinti valstybės politiką išskirtinėse nacionalinės svarbos srityse. Visų šių institucijų specialistų atlyginimai siekia arba viršija šalies vidurkį, išskyrus LGGRTC. Rusijai 2022 m. pradėjus karą prieš Ukrainą, Lietuvos valstybės vadovai, politikai pradėjo plačiai kalbėti apie hibridines grėsmes, informacinį karą bei propagandą, vykdomą prieš Lietuvą, apie būtinybę tam priešintis.

Pažymėtina, kad LGGRTC šiame informaciniame kare dalyvauja jau daug metų, gina šmeižiamų partizanų garbę, leidiniais, parodomis ir kitomis priemonėmis skelbia pasauliui tiesą apie Lietuvos okupaciją ir tos okupacijos pasekmes. Taip pat bendradarbiauja su Lietuvos akademine visuomene, nevalstybinėmis organizacijomis, informuoja ir šviečia visuomenę. Tuo tarpu mums nedraugiškos šalys nesnaudžia. Birutė Budginaitė straipsnyje „Karas informacinėje erdvėje“ (Karys, 2022 m. Nr. 12) mini, kad „kiekvienais metais rugpjūčio 23 d. pažymint nusikalstamo Molotovo-Ribentropo pakto ir jo slaptųjų protokolų pasirašymą, stebimas tas pats pasakojimas, kad Lietuva esanti nedėkinga šalis, kad neva mus sovietai gelbėjo nuo nacizmo. Rusijos dezinformacijos šaltiniai pasauliui skelbia, kad trėmimai neegzistavo, kad Lietuvos žmonės neva saugumo sumetimais buvo iškeldinti į Rusijos platybes, o kolonistus įvardija kaip gabiausius Rusijos piliečius, atsiųstus atstatyti ir vystyti Lietuvą. Tie patys šaltiniai nuolat stengiasi perrašyti mūsų istoriją ir visuomet aktyviai reaguoja į mums svarbias istorines datas ar įvykius. Visos tos dezinformacijos tikslas, silpninti Lietuvoje pilietiškumą ir patriotiškumą“.

Įvairi dezinformacija yra pasiekusi Lietuvos piliečių protus, praktiškai visada po straipsniais apie partizanus atsiranda daug juos niekinančių komentarų. Algirdas Paleckis viename viešame renginyje kalbėjo, kad Lietuvos partizaninis pasipriešinimas buvo sukurtas SS reichsfiurerio Heinricho Himlerio įsakymu...

Minimame B. Budginaitės straipsnyje kalbinta Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento Informacinės aplinkos vertinimo skyriaus analitikė Dominyka Daškevičiūtė pažymi, kad „2022 m. lapkričio pabaigoje vos paskelbus informaciją, kad Leipalingyje (Druskininkų sav.) rasti Pietų Lietuvos partizanų vado Juozo Vitkaus-Kazimieraičio palaikai, tą pačią dieną ėmė plisti dezinformacija apie Lietuvos partizanus. Buvo teigiama, kad partizanų tikslas buvęs sunaikinti žydus ir pasisavinti jų turtą. Kremliaus kontroliuojama žiniasklaida nuolatos stengiasi priminti, kad jie yra mūsų gelbėtojai, o mes esame jiems nedėkingi ir istorinių įvykių kontekste stengiasi išbrauti Lietuvos, kaip savarankiškos valstybės, praeitį ir dabartį“.

Šiame kontekste labai liūdnai atrodo, kai 2025–2027 m. valstybės biudžete LGGRTC darbo užmokesčiui numatoma skirti tą pačią sumą, paliekant darbuotojus šiuos kelerius metus su minėtu 1000 eurų atlyginimu į rankas. Tuo tarpu kolegų istorikų atlyginimai Lietuvos istorijos institute siekia maždaug 1500 eurų į rankas. Taip pat kultūros, švietimo ir mokslo darbuotojams numatomas kasmetinis 10 proc. atlyginimo fondo didinimas, tik ne LGGRTC, veikiančią ir kultūros, ir švietimo, ir mokslo tyrimų laukuose.

Jau ir Seimo nariai po infliacijos ir kainų kilimo metų pamatė, kaip sunku pragyventi iš Seimo nario atlyginimo, kuris 2020–2024 m. kadencijoje siekė 3600 Eur (2200 Eur į rankas). Seimo nariai pasididino savo atlyginimą 2024–2028 m. kadencijai iki 6250 Eur (apie 4000 Eur į rankas). Beveik dvigubai pasididinę savo algas apie pavaldžios institucijos – apie LGGRTC finansavimą nepagalvojo. Galbūt kai kuriems Seimo nariams atrodo, kad Genocido centre 1000 eurų į rankas – gera alga, o „kas galvoja kitaip, yra valkatos“...

Dabar LGGRTC prašo Seimo skirti papildomus 400 tūkst. eurų darbo užmokesčiui didinti, tai sudarytų apie 2030 Eur darbuotojui iki mokesčių (apie 1260 Eur rankas). Tai tik priartintų Centro darbuotojų atlyginimus iki vidutinio šalies atlyginimo, bet šių papildomų 400 tūkst. eurų skyrimas lieka miglotas. Šiam papildomam Centro finansavimui pritarė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Žmogaus teisių komitetai. Tačiau šiam prašymui pasiekus aukščiausiąją Finansų ministeriją, kažkoks anoniminis šios ministerijos valdininkas nusprendė Centrui papildomų lėšų neskirti.

Dabar lieka tik viena išeitis – stipri politinė valia Seime, Seimo frakcijų ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pritarimas LGGRTC prašymui ir nurodymas Finansų ministerijai skirti šias lėšas. Kitu atveju Centras toliau silpnės, gali būti prieita iki tokios ribos, kai reikės atleisti dalį darbuotojų. Tokius nuogąstavimus šių metų spalį išsakė Centro administracija.

LR Seime ar Vyriausybėje gali būti teigiama, kad papildomas biudžeto lėšas reikia skirti gynybai, keliams ir panašiai, o ne LGGRTC. Puiku, kad stiprinama šalies gynyba, kad tam papildomai skiriami šimtai milijonų, kad ateityje gynybai numatoma skirti 5 proc. valstybės biudžeto. Bet būtų apmaudu, jei valstybės biudžete neatsirastų papildomų 400 tūkst. eurų LGGRTC, kuris šiuo realiu laiku dalyvauja informaciniame ir atminties karuose.

Istorija moko, kad ne visada pakanka vien stiprinti kariuomenę. Pavyzdžiui, tarpukario Lietuvos kariuomenė buvo ypatingai stipri, jai buvo skiriama 6 proc. šalies biudžeto. Tačiau įvyko, kas įvyko. Rusijos specialiosios tarnybos didžiuojasi, kad joms pavyko viena sėkmingiausių jų istorijoje operacijų – okupuoti Lietuvą be karinio pasipriešinimo. Tuo pat metu atsitiko vienas gėdingiausių Lietuvos istorijos įvykių, kai okupacijos metu Lietuvos Vyriausybė neatlaikė Maskvos spaudimo. To rezultatas – besitraukiantys į užsienį Lietuvos pareigūnai, Vidaus reikalų ministras Kazys Skučas ir Saugumo departamento direktorius Augustinas Povilaitis Kauno apskrities policininkų 1940 m. birželio 15 d. buvo suimti, perduoti sovietams ir sušaudyti Butyrkų kalėjime Maskvoje. Regis, tarpukario Lietuvoje buvo didelis patriotizmas, bet matomai pritrūko pastangų stiprinti pajėgumus, turėjusius užkardyti iš sovietų Rusijos kylančias informacinio ir hibridinio karo grėsmes, įtakos operacijas.

Tad kviečiu LR Seimo narius atkreipti dėmesį į įsisenėjusias LGGRTC finansavimo problemas, apsvarstyti tai Seimo frakcijose, artimiausiuose Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Biudžeto ir finansų komitetų posėdžiuose. Taip pat kviečiu Lietuvos Respublikos Prezidentą aptarti LGGRTC finansavimo ir stiprinimo strategiją Valstybės gynimo tarybos posėdyje.

The post Arvydas Gelžinis. informacinių ir atminties karų akivaizdoje LGGRTC stiprinimo būtinybė appeared first on LAIKMETIS.

Jį rengia Vyriausybės kanceliarija su dezinformacijos analizės centru „Debunk.org“.

Iš anksto užsiregistravę 9–12 klasių moksleiviai su dezinformacijos analizės meistrais iš pradžių paskaitoje diskutuos apie dezinformaciją, dirbtinį intelektą ir socialinių tinklų algoritmus, o po paskaitos dalyvaus egzamine, pasitikrins savo įgytas žinias ir gaus prizų, pranešė Vyriausybė.

„Dezinformacija nėra tik keistas nesuprantamas žodis ar kažkas, kas manęs nepalies – iš tiesų, kiekvieno iš mūsų telefone, socialiniuose tinkluose nuolat dūzgia didžiuliai informacijos ir dezinformacijos srautai, kuriuos turime atskirti, kad nepasimestume, kad nepakliūtume į sukčių rankas ar kitaip nenukentėtume“, – teigė Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė.

Pasak jos, svarbu suprasti, kad dezinformacija – tai priešiškai nusiteikusių šalių hibridinio karo ginklas, kuriuo siekiama silpninti visuomenę ir Lietuvą kaip valstybę.

The post Lietuvoje pirmą kartą organizuojamas dezinformacijos raštingumo egzaminas appeared first on LAIKMETIS.

Vokietijos užsienio reikalų ministerijos įgalioti ekspertai, naudodami specialią programinę įrangą, nuo gruodžio 20 iki sausio 20 dienos stebėjo įrašus platformoje „X“, rašė vokiečių savaitraštis „Der Spiegel“.

Pranešama, kad buvo aptikta daugiau nei 50 tūkst. netikrų paskyrų, kurios minėtame socialiniame tinkle išplatino daugiau nei milijoną žinučių vokiečių kalba.

Jas visas siejo kaltinimai Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo (Olafo Šolco) vyriausybei, esą ji nesirūpina šalies gyventojais ir padeda Ukrainai kariauti su Rusija, rašo „Spiegel“, kuris teigia matęs analizės ištraukas.

Pasak „Spiegel“, šios paskyros taip pat dažnai dalijosi nuorodomis į melagienas interneto svetainėse, sukurtose taip, kad būtų panašios į tikrų žiniasklaidos priemonių, todėl analitikai jas sieja su pareigūnams jau žinoma su Rusija susijusia programišių grupe „Doppelganger“.

Analizės išvados paskelbtos tuo metu, kai vis labiau nerimaujama dėl to, kokį poveikį rinkimams gali turėti sparčiai tobulėjančios dezinformacijos kampanijos.

Rytų Vokietijoje, kur kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) užima aukštas pozicijas, šiemet vyks treji regioniniai rinkimai.

Birželį Europos Parlamento rinkimuose turės teisę balsuoti apie 400 mln. žmonių visoje Europos Sąjungoje.

ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) šią savaitę įspėjo, kad 2024-ieji bus kritiniai metai kovojant su dezinformacija iš tokių veikėjų kaip Rusija.

Jis perspėjo, kad rinkimai taps „pagrindiniu piktavalių užsienio veikėjų taikiniu“.

Pasaulio ekonomikos forumas (PEF) nurodė, kad ateinančius dvejus metus dezinformacija bus didžiausia grėsmė.

The post Vokietijos žiniasklaida: atskleista didelė Rusijos vykdyta dezinformacijos kampanija appeared first on LAIKMETIS.

„Dezinformacija yra pirmoji iš žurnalistikos nuodėmių ar klaidų“, – sakė Pranciškus italų žurnalistams Vatikane vykusiame susitikime, kuriame buvo įteikta žurnalistikos premija.

Pats pontifikas, kuris laikomas išmintingu komunikacijos specialistu, grįžo prie nuodėmės sąvokos ir išvardijo keturis žiniasklaidos nusižengimus, kaip teigiama Vatikano išverstame komentare.

„Dezinformacija, kai žurnalistika neinformuoja arba informuoja blogai; piktžodžiavimas (kartais jis vartojamas); šmeižtas, kuris skiriasi nuo piktžodžiavimo, bet griauna; o ketvirtasis yra... skandalų troškimas“, – teigiama jame. 

„Man nerimą kelia, pavyzdžiui, manipuliacijos tų, kurie įdomiai skleidžia melagingas naujienas, siekdami nukreipti viešąją nuomonę“, – sakė jis, ragindamas prisiimti atsakomybę, ypač dabar, kai Europą krečia tebesitęsiantis karas Ukrainoje.

„Tikiuosi, kad bus suteikta vietos taikos balsams, tiems, kurie pasiryžę užbaigti šį ir daugelį kitų konfliktų“, – sakė jis.

86-erių Pranciškus, 2013 metais tapęs 1,3 mlrd. pasaulio katalikų vadovu, daug bendrauja su žiniasklaida, duodamas interviu metu būna atsipalaidavęs ir pasitikintis savimi, priešingai nei jo pirmtakas Benediktas XVI.

Šių metų pradžioje srautinio transliavimo paslauga „Disney+“ pradėjo rodyti dokumentinį filmą „Pokalbiai su popiežiumi“ (Conversations with the Pope), kuriame nufilmuotas jo susitikimas su jaunimu.

The post Popiežius Pranciškus pasmerkė dezinformaciją ir melagingas naujienas appeared first on LAIKMETIS.

Naujosiomis taisyklėmis dar labiau suvaržomos ir taip ne pačios plačiausios šalies žiniasklaidos galimybės likus aštuoniems mėnesiams iki parlamento rinkimų, apklausoms rodant, kad prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) atsilieka nuo savo varžovų.

Europos Taryba pareiškė, kad miglotas „dezinformacijos“ apibrėžimas naujajame teisės akte kartu su įkalinimo grėsme gali turėti „slopinantį poveikį ir padidinti savicenzūrą, ypač atsižvelgiant į artėjančius rinkimus, įvyksiančius 2023 metų birželį“.

Įstatymo projektą, sudarytą iš 40 pataisų, kurių kiekvienai buvo rengiami atskiri balsavimai, dar gegužės mėnesį pateikė R. T. Erdogano islamiškų šaknų turinti Teisingumo ir plėtros partija (AKP), o jam įnirtingai priešinosi pagrindinės Turkijos opozicinės grupės.

Vienas įstatymų leidėjas iš pasaulietiškos Respublikonų liaudies partijos (CHP) parlamente plaktuku sudaužė savo mobilųjį telefoną, taip norėdamas pademonstruoti, kad naikinama saviraiškos laisvė, ypač jaunimo.

„Norėčiau kreiptis į savo brolius, kuriems yra 15, 16, 17 metų ir kurie 2023 metais nulems Turkijos likimą“, – prieš išsitraukdamas plaktuką pasakė parlamentaras Burakas Erbay (Burakas Erbėjus).

„Jums liko tik viena laisvė – telefonas kišenėje. Yra „Instagram“, „YouTube“, „Facebook“. Ten bendraujat, – pareiškė jis prieš balsavimą. – Jei šis įstatymas bus priimtas, galite štai taip sudaužyti savo telefonus.“

„Karas su tiesa“

Dauguma Turkijos laikraščių ir televizijos kanalų pateko į vyriausybės pareigūnų ir jų sąjungininkų verslo pasaulyje kontrolę per plataus masto represijas po nepavykusio valstybės perversmo 2016 metais.

Tačiau socialiniai tinklai ir internetinė žiniasklaida iš esmės liko be griežtos priežiūros ir tai labai nepatiko R. T. Erdoganui.

Pokyčiai prasidėjo, kai Turkija pagąsdino didelėmis baudomis, kad priverstų tokias milžines kaip „Facebook“ ir „Twitter“ paskirti vietos atstovus, vykdančius vietos teismų įsakymus pašalinti ginčijamus įrašus.

Turkijos prezidentas maždaug tuo pat metu pradėjo įrodinėti, kad labai poliarizuota Turkijos visuomenė yra ypač pažeidžiama netikrų ir klaidinančių naujienų.

Naujasis įstatymas numato bausmes asmenims, pripažintiems kaltais dėl melagingos ar klaidinančios informacijos platinimo. Teismai už „atvirai skleidžiamą klaidinančią informaciją“ akredituotus žurnalistus ir nuolatinius socialinės žiniasklaidos naudotojus gali nuteisti kalėti nuo vienerių iki trejų metų.

Taip pat reikalaujama, kad socialiniai tinklai ir interneto svetainės pateiktų asmeninius vartotojų, įtariamų „klaidinančios informacijos platinimu“, duomenis.

Vyriausybė taip pat pradėjo leisti savaitinę „dezinformacijos suvestinę“, kurios tikslas – demaskuoti tai, ką ji vadina melagienomis, pateikiant „tikslią ir teisingą informaciją“.

Prieš balsavimą parlamentarai atmetė opozicijos bandymus sušvelninti įstatymo projektą.

„Šis įstatymas skelbia karą tiesai“, – sakė prokurdiškos opozicinės Liaudies demokratų partijos (HDP) narė Meral Danis Bektas (Meral Daniš Bektaš).

Anksčiau šiais metais organizacijos „Žurnalistai be sienų“ (RSF) paskelbtame metiniame žiniasklaidos laisvės indekse Turkija tarp 180 šalių užėmė 149 vietą.

„Turkijoje įsigali autoritarizmas, metantis iššūkį žiniasklaidos pliuralizmui, – komentavo RSF. – Naudojamos visos įmanomos priemonės siekiant atsikratyti kritikų.“

Apdovanojimų turintis žiniasklaidos teisių gynėjas Veyselas Okas (Veiselas Okas) sakė, kad dabar visi Turkijoje gali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn už savo nuomonę.

„Opozicijos nariai, nevyriausybinės organizacijos, advokatų asociacijos, profesinės asociacijos, žurnalistai ir paprasti piliečiai... Dabar visi bus teisiškai puldinėjami“, – tviteryje rašė jis.

The post Turkijoje įvedama laisvės atėmimo bausmė už „netikras naujienas“ appeared first on LAIKMETIS.

Praėjusią savaitę „YouTube" paskelbė ketinanti „šalinti turinį, kuriame pateikiamos nesaugių aborto metodų instrukcijos arba propaguojami melagingi teiginiai apie abortų saugumą pagal kompanijos medicininės dezinformacijos politiką" ir pradėti naudoti „informacinį skydelį, kuriame apačioje su abortais susijusiais vaizdo įrašais ir virš atitinkamų paieškos rezultatų vaizdo įrašų stebėtojams bus pateikiamas kontekstas ir informacija iš pasaulinių sveikatos institucijų".

JAV „Nacionalinės teisės į gyvybę" (angl. „National Right to Life") komunikacijos direktorė Laura Echevarria (Lora Ekevaria) įspėjo, kad internetinė platforma gali pasitelkti „Planuotos tėvystės" (angl. „Planned Parenthood") organizaciją kaip vieną iš „pasaulinių sveikatos institucijų", kad pateiktų kontekstą apie abortus.

Ji paminėjo didžiausią abortų paslaugų teikėją JAV kaip vieną iš keleto abortus remiančių grupių, kurios užsiėmė dezinformacija po birželio 24 d. JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimo, kuriuo buvo panaikintas „Roe prieš Wade'ą" sprendimas, legalizavęs abortus visoje šalyje.

„Buvo nemažai paniką keliančių pranešimų ir dezinformacijos kampanijos apie negimdinį nėštumą ir tai, kad moterys dėl jo nebus gydomos, - sakė ji. - Taip pat buvo kalbų, kuriose persileidimai buvo supriešinami su abortais ir teigiama, kad persileidimus patyrusios moterys gali būti persekiojamos".

L. Echevarria pridūrė: „Dirbtinis abortas - tai sąmoningas žmogaus gyvybės atėmimas, naudojant vaistus arba chirurginę procedūrą, ir jis atima gimdoje esančio vaiko gyvybę. Tas vaikas yra gyvas, kai atliekamas abortas", - sakė ji, priešpriešindama dirbtinį abortą persileidimui, kai „vaikas jau miręs", ir negimdiniam nėštumui, kai nėštumas „atsiranda už gimdos ribų ir iš tikrųjų kelia pavojų motinos gyvybei".

L. Echevarria peikė tokią dezinformaciją, kai „Planuotos tėvystės" organizacija ir panašios grupės skelbia nerimą keliančius teiginius, kad moterims, kurioms įvyko persileidimas arba negimdinis nėštumas, nebus taikomas gydymas.

Apibūdindama tokius pasakojimus kaip „nenuoširdžius" ir „žalingus", ji sakė: „Mūsų susirūpinimą keltų tai, kad jei ,YouTube' kreipiasi į tokias institucijas, dezinformacija gali būti vykdoma daug platesniu mastu nei iki šiol".

Be „Planuotos tėvystės" organizacijos, L. Echevarria apgailestavo, kad nors Amerikos akušerių ir ginekologų kolegija anksčiau „buvo labai patikima", dabar ji tapo „labai politiška", nes siekia abortus padaryti „lengvai prieinamus".

Ji įvardijo Amerikos akušerių ir ginekologų koledžą kaip vieną iš tokių „pasaulinių sveikatos institucijų", kuriomis „YouTube" galėtų pasinaudoti, teikdama informaciją apie abortus.

Be to, L. Echevarria įspėjo, kad „YouTube" pastangos kovoti su dezinformacija abortų klausimu gali turėti tiesioginį poveikį grupėms, pasisakančioms už gyvybę. „Jei vaizdo įraše kalbėsime apie gyvą negimusį kūdikį, jie tai gali laikyti kurstančia kalba ar panašiai, - prognozavo ji. - Medicininiu ir moksliniu požiūriu tai yra teisinga, bet jie gali tai laikyti kurstymu".

Ji užsiminė, kad naujoji „YouTube" politika dėl „dezinformacijos" apie abortus „ilgainiui gali būti žalinga, nes neleis žmonėms turėti pilnos ir išsamios informacijos po ranka".

The post Nauja „YouTube" abortų dezinformacijos politika kelia klausimų appeared first on LAIKMETIS.

Liepos 18 d. Šventojo Sosto paskelbtoje žinutėje Šventasis Tėvas taip pat paragino į skaitmeninę erdvę įtraukti ir šiuo metu vis dar atstumtas bendruomenes.

Šią žinią popiežius Pranciškus adresavo 2022 m. Seule (Pietų Korėja) vykstančio pasaulinio SIGNIS kongreso dalyviams. Renginys vyksta kas ketverius metus, o 2022 m. kongrese rugpjūčio 16-19 d. tiek vietoje, tiek nuotoliniu būdu bus nagrinėjama tema „Taika skaitmeniniame pasaulyje".

SIGNIS yra Pasaulinė katalikų komunikacijos asociacija - organizacija, kurios misija - „padėti perkeisti kultūras Evangelijos šviesoje skatinant žmogaus orumą, teisingumą ir susitaikymą".

Popiežius Pranciškus savo žinioje sakė: „Skaitmeninių medijų, ypač socialinių medijų, naudojimas iškėlė nemažai rimtų etinių klausimų, kurie reikalauja išmintingų ir įžvalgių komunikacijos specialistų ir visų tų, kuriems rūpi žmogiškųjų santykių autentiškumas ir kokybė".

„Kartais kai kur žiniasklaidos svetainės tampa toksiškumo, neapykantos kalbos ir netikrų naujienų vietomis", - pridūrė popiežius.

Jis paragino katalikus komunikacijos specialistus atkakliai stengtis su tuo kovoti, „ypatingą dėmesį skiriant būtinybei padėti žmonėms, ypač jaunimui, išsiugdyti sveiką kritinį mąstymą, mokytis atskirti tiesą nuo melo, gėrį nuo blogio, ir suvokti, kaip svarbu siekti teisingumo, socialinės santarvės ir pagarbos mūsų bendriems namams".

Popiežius taip pat atkreipė dėmesį į „daugybę bendruomenių mūsų pasaulyje, kurios vis dar lieka atskirtos nuo skaitmeninės erdvės, todėl skaitmeninė įtrauktis yra prioritetas".

Tai darydami katalikų komunikacijos darbuotojai „svariai prisideda prie taikos kultūros, pagrįstos Evangelijos tiesa, sklaidos", pridūrė Šventasis Tėvas.

The post Popiežius Pranciškus perspėja dėl toksiškumo ir melo socialiniuose tinkluose appeared first on LAIKMETIS.

Lietuvos kariuomenės analitikai birželį fiksavo 444 neigiamos informacinės veiklos bruožų turinčius atvejus, gegužę identifikuota 411 tokių atvejų.

Nurodoma, kad augančiam dezinformacijos srautui daugiausiai įtakos turėjo NATO viršūnių susitikimas Madride ir su juo susiję Aljanso renginiai, ES sankcijų paketas, draudžiantis rusiško plieno ir kitų juodųjų metalų importą ir pervežimą per Bendrijos teritoriją, Ukrainai ir Moldovai suteiktas ES kandidačių statusas, Gedulo ir vilties bei okupacijos ir genocido atminimo diena, Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo (Olafo Šolco) ir JAV sausumos pajėgų sekretorės Christinos Wormuth (Kristinos Vormuf) vizitai Lietuvoje. 

„Viena labiausiai Rusijos propagandos eskaluotų temų birželį – tariama Kaliningrado srities „blokada“, – teigiama kariuomenės strateginės komunikacijos departamento pranešime.

Propaganda manipuliavo tranzito tema

Kariuomenės duomenimis, Rusijos valstybinė propaganda manipuliuodama klaidinančiomis žinutėmis apie Kaliningrado srities blokadą kompromitavo Lietuvą ir darė jai politinį spaudimą.   

„Kremliaus kontroliuojami šaltiniai kryptingai siekė formuoti neigiamą nuomonę apie mūsų šalį, teigdami, kad  jos veiksmai buvo surežisuoti ES ir yra NATO provokacija. Lietuva įvardinta „tarptautinės teisės naikinimo flagmanu“. Teigta, jog „Kaliningrado blokada“ gali tapti trečiojo pasaulinio karo priežastimi“, – teigia kariuomenė.

Anot jos analitikų, ši tema išnaudota spekuliacijoms ir apie galimą Rusijos atsaką: grasinta griežta Maskvos reakcija ir rimtomis pasekmėmis Lietuvos žmonėms, svarstyta apie karo grėsmę.

„Buvo skleidžiami pareiškimai, jog ES turi imtis priemonių dėl Kaliningrado problemos sprendimo, kitaip Rusija „turės laisvas rankas bet kokiomis priemonėmis išspręsti tranzito klausimą“. Skleisti siūlymai sutelkti Rusijos pajėgas prie Lietuvos-Baltarusijos pasienio ir jų pagalba užtikrinti tranzito koridorių į Kaliningradą“, – teigiama pranešime.

Anot jo, propaganda taip pat išplatino melagingą informaciją apie neegzistuojančio JAV generolo siūlymus laikinai stabdyti Lietuvos narystę NATO, nes Lietuvos pozicija ES sankcijų ir Kaliningrado tranzito atžvilgiu gali sukelti plataus masto konfliktą ir branduolinį karą.

Dalies Rusijos prekių tranzitą į Kaliningradą Lietuva sustabdė birželio 17-ąją, įsigaliojus ketvirtajam ES sankcijų paketui, kuris taikomas dėl Maskvos invazijos į Ukrainą, ir nurodė tai dariusi remdamasi tranzitą draudusiomis reglamento nuostatomis.

Europos Komisija trečiadienį naujomis gairėmis leido Rusijai geležinkeliais gabenti sankcionuotas prekes į ir iš Kaliningrado srities per Lietuvą šio eksklavo poreikiams.

Taikinys – ir NATO

Dar vienas taikinys, sulaukęs didelio priešiškos propagandos dėmesio birželį – NATO bei kitos gynybos temos, nurodoma kariuomenės pranešime.

„Su Rusijos režimu susiję propagandiniai kanalai jautriai reagavo į Aljanso plėtrą dėl Suomijos ir Švedijos narystės,  pajėgų stiprinimą Europoje ir Baltijos regione ir į šios organizacijos valstybių politinę bei karinę paramą Ukrainai“, – teigia analitikai.

„Viena vertus, buvo teigiama, kad siųsdamos karinę paramą Ukrainai, JAV ir NATO bando eskaluoti pasaulinio lygio įtampą, kuri sukels branduolinį karą. Kitą vertus, buvo žeminamas Aljanso įvaizdis, teigiant neva NATO yra praradusi formą ir pasenusi organizacija, už kurios gynybinio „skydo“ realiai slypi silpnumas bei susiskaldymas“, – rašoma pranešime.

Birželio 28-30 dienomis Madride įvykęs NATO viršūnių susitikimas, kurio metu Rusija įvardinta kaip didžiausia grėsmė Aljanso saugumui ir priimtas sprendimas didinti Lietuvoje dislokuotų karių skaičių iki brigados lygio, Rusijos informaciniuose šaltiniuose pavadintas „išpūstu propagandiniu renginiu, pasižymėjusiu turinio tuštuma“.

Dezinformacija eskalavo trėmimus

Kremliaus propagandinių šaltinių eskalacijos sulaukė ir su Lietuvos istorija bei konstituciniais pagrindais susijusios temos – minint Gedulo ir vilties bei okupacijos ir genocido atminimo dieną buvo keliamos abejonės dėl sovietinių represijų organizavimo, pastebi kariuomenės specialistai.

„Teigta, jog sovietų valdžios archyvuose esančiuose dokumentuose nieko nekalbama apie birželio trėmimų organizavimą ar padarytą žalą, kuri atitiktų genocido apibrėžimą“, – nurodo kariuomenės pranešimas.

Anot analitikų, aktyvaus priešiškos žiniasklaidos dėmesio sulaukė Rusijos Dūmai pateiktas įstatymo projektas atšaukti SSRS Valstybės Tarybos sprendimą pripažinti Lietuvos nepriklausomybę, ši informacija panaudota spekuliacijoms, jog atšaukus mūsų šalies nepriklausomybės pripažinimą, bus sudarytos prielaidos pašalinti Lietuvą iš NATO.

„Priešiška informacija buvo skleidžiama tikslingai, siekiant sukelti Lietuvos piliečių nepasitikėjimą šalies politinės ir karinės vadovybės sprendimais, menkinti Lietuvos kariuomenės pajėgumus, skatinti jų nepasitikėjimą savo valstybę, klaidinti ir įbauginti dėl galimos karo grėsmės Baltijos šalyse“, – teigia analitikai.

The post Rusijos propaganda Kaliningrado srities „blokadą“ eskalavo labiausiai - kariuomenė appeared first on LAIKMETIS.

Viruso pandemijos nevykęs valdymas ir jo kritika karo grėsmės akivaizdoje buvo tai, ką reikėjo aukoti mūsų visų vienybės sąskaita, juolab, kad vasario pradžioje pasiekėme, kad būtų panaikintas teisiškai ydingiausias reguliavimas – diskriminacinis galimybių pasas.

Pirmosiomis karo valandomis jautėme patriotišką vienybės jėgą, skubėjome padėti Ukrainai ir jos žmonėms: skyrėme finansinę paramą, diskutavome su pažįstamais ukrainiečiais, kvietėme apjungti pajėgas nematerialiajai pagalbai.

Džiaugiuosi, kad pagalbos dvasia tik stiprėja, ir didžiuojuosi Ukrainos žmonėmis, ginančiais laisvę ir nepriklausomybę nuo visas žmogiškumo ribas peržengusio okupanto.

Deja, Lietuvoje, nuo pat karo pradžios mąstymo ribas pradėjo brėžti iš nesąžiningų nuomonės formuotojų ir žurnalistų susiformavusi orveliška minties dorovės policija.

Ukrainos karo fone melu ir dezinformacija bandoma susidoroti su visais, kurie kėlė klausimus dėl netinkamų ankstesnių mūsų valstybės sprendimų: nutarimais įtvirtintų žmogaus teisių ir laisvių ribojimų, neproporcingo, nepagrįsto ir diskriminacinio reguliavimo.

Jau antrąją karo dieną, kuomet atstovaudamas Lietuvos advokatūrą Europos advokatūrų taryboje prašiau tylos minute pagerbti žuvusius Ukrainos žmones ir griežto Rusijos karinės agresijos įvertinimo, lietuviškuose socialiniuose burbuluose buvo sukeltas didžiulis melu grįstas žeminimas, klijuojant proputiniškas etiketes.

Ukrainos karo fone melu ir dezinformacija bandoma susidoroti su visais, kurie kėlė klausimus dėl netinkamų ankstesnių mūsų valstybės sprendimų.

Prasidėjo nuo ramonų ir žukauskų, kurių sekėjų ordos užplūdo paskyras rusiškais keiksmais, tais pačiais, kurie puikavosi Seimo svetainėje. Konsolidacijos ir vienybės tikslu į tai galima nekreipti dėmesio ir toliau dirbti darbus, padedant Ukrainos žmonėms: sudaryti sąlygas teikti pro bono pagalbą pabėgėliams, telkti lietuvius paramai, paremti ar pasirašyti paramos sutartis, ieškoti, kaip geriausiai panaudoti surinktas aukas ir t. t. Tikras karas juk Ukrainoje: jiems reikia mūsų pagalbos ir paramos. Laikas per brangus, kad būtų skiriamas dėmesys Lietuvoje pradėtai susidorojimo propagandai.

Netrukus paleista antroji prokremlinių etikečių lipdymo banga: įsijungė gritėnai ir panašūs subačiai. Akademikas (!) nieko išradingiau nesugalvojo, kaip siuntinėti asmenis rusiškais keiksmais: unikalus liberalaus analitinio mąstymo pavyzdys studentams. Įdomu, ar patarėju ir profesoriumi didžiuojasi seniausia Alma Mater, o gal – Mokslų akademija? Bet vardan santalkos ir vienybės, galima ir šių „literatūrologų“ negirdėti.

Tačiau dezinformacijos karas turi tikrojo karo elementų: pistoletais nepasiekus reikiamų rezultatų, griebiamasi automatų. Apgirtę nuo melo, žeminimo ir purvo sėkmės, propagandos industrija įsisiūbavo: į mūšį atvyko malinauskai, greiti ir miliūtės.

Vieni, nesivargina su epitetais, kiti – atvirai meluoja, treti – kviečia susidoroti. Atakuoja bet kurį ir visus, kritiškai vertinančius dalį politinės daugumos sprendimų: nuo STI iki Žydrūno Savicko. Kliūna profesionaliems medikams ir teisininkams, basoms mamoms ir sąžiningiems žurnalistams.

Nerandant kaip prilipdyti proputinišką etiketę, surandamas koks realybėje paklydęs neadekvatus sekėjas: esi kaltas, nes tave seka putinofilas. Arba, pateikiama nieko bendra su realybe neturinti asociacija su nuotrauka, asmeniu ar tariama aplinka.

Manipuliuojama parašytais ir neparašytais teiginiais, melagingomis faktų asociacijomis. „Guilty by association“ – džiaugiasi propagandos magistrai, pirmajame kurse studijuotą, bet taip ir neįsisąmonintą loginę klaidą. Arba tyčia klaidindami minią nesuprantančių, trindami rankomis, kad šis juodųjų technologijų viešųjų ryšių triukas veikia.

Galima sutikti ar abejoti Advokato garbės ženklo kavalierės Zitos Šličytės teiginiais. Argumentuoti, ginčytis ar paneigti. Diskutuoti, suprasti ir įtikinti. Tačiau pasirinktas jau metus efektyviai veikiantis paniekinimo būdas: pažeminti, nes „ne laiku ir ne vietoje“ bei išeiti iš salės ir užtvindyti viešąją erdvę įvairiais nuomonės (dezin)formuotojais ir apsišaukėliais.

Pamenate, kai apie pandemijos valdymą kalbėjome tuščiai Seimo daugumos salei, nes rugpjūčio kalba buvo „ne laiku ir ne vietoje“, o kiekvieną viešą abejonę dėl reguliavimo pasitikdavo žeminantys epitetai?

Dar galima baubti „gėda“. Nes gėda baubti Sausio 13-ąją prie Seimo užtvarų, ir visiškai ne gėda baubti Kovo 11-ąją Seime. Darius Kuolys taikliai apibūdino: imamasi neigti pamatinę parlamentinės Respublikos teisę – sakyti iš parlamento tribūnos daugumai nepriimtiną nuomonę. Jis priminė rusų intelektualės Anos Politkovskajos liūdnas pirmųjų V. Putino valdymo metų pasekmes: „rusai net nepastebėjo, kaip neteko savo parlamento ir jo net nepasigedo“ – jų „parlamente“ tiesiog nebeliko laisvo žodžio, laisvų diskusijų.

Panašu, kad būtent to siekiama. Net ir karo grėsmės akivaizdoje. Melu, panieka ir dezinformacija toliau skaldyti mūsų valstybę. Sakote, patriotų? O gal priešų? Ar „naudingų idiotų“? Nes tai akivaizdžiai naudinga į kampą įvarytam žmogžudžiui.

The post Prof. dr. Ignas Vėgėlė. Pažeminti, nes „ne laiku ir ne vietoje“ appeared first on LAIKMETIS.