Šventasis Tėvas: neužtenka tik ieškoti Dievo, bet reikia ir žinoti kodėl

ŠaltinisVATICAN NEWS

Šio sekmadienio Evangelijos pradžioje kalbama apie valtis, plaukiančias link Kafarnaumo. Žmonės plaukia ten, kur yra Jėzus. Galėtume manyti, kad tai labai gerai, tačiau Evangelija mus moko, kad neužtenka tik ieškoti Dievo, bet reikia ir žinoti, kodėl jo ieškome. Apie tai popiežius Pranciškus kalbėjo sekmadienio vidudienį prieš „Viešpaties angelo“ maldą.

Jėzus sako: „Jūs ieškote manęs ne todėl, kad esate matę ženklų, bet kad prisivalgėte duonos lig soties“ (Jn 6, 26). Žmonės iš tiesų matė duonos padauginimo stebuklą, bet nesuprato, ką jis reiškia. Jie matė stebuklą tik iš išorės, matė tik duoną. Pasak popiežiaus, turėtume apie tai pamąstyti ir savęs paklausti: kodėl mes ieškome Viešpaties? Kokie yra mūsų tikėjimo motyvai?

Turime tai išsiaiškinti, nes tarp daugybės pagundų mums gresia ir stabmeldystės pagunda. Ji skatina mus ieškoti Dievo dėl savęs, tam, kad jis išspręstų mūsų problemas, kad duotų mums tai, ko patys nesugebame gauti. Toks tikėjimas labai lėkštas.

Prašome, kad Dievas mus pamaitintų, o kai pasisotiname, pamirštame apie jį. Tokio nebrandaus tikėjimo centre yra ne Dievas, bet mūsų pačių poreikiai.

Žinoma, pridūrė Pranciškus, turime atvirai sakyti Dievui, ko mums trūksta, tačiau turime ir žinoti, kad Viešpats, kuris gali nuveikti daug daugiau, nei mes tikimės, pirmiausia nori gyventi su mumis, nori, kad mes jį mylėtume. O tikroji meilė niekada nesiekia naudos. Žmogus myli ne tam, kad mainais ką nors gautų.

tikroji meilė niekada nesiekia naudos.

Svarbus ir antrasis klausimas, nuskambėjęs šio sekmadienio Evangelijoje: „Ką mums veikti, kad darytume Dievo darbus?“ (Jn 6, 28). Kaip išgryninti savo tikėjimą ir Dievo ieškojimą? Kaip pereiti nuo to nebrandaus tikėjimo, kai svarbūs tik savo poreikiai, prie Dievui patinkančio tikėjimo? Jėzus rodo mums kelią, sakydamas, kad Dievo darbas – tai priimti tą, kurį Tėvas siuntė, t. y. priimti jį patį, Jėzų.

Tai nereiškia tik religinių praktikų ar specialių priesakų laikymosi, bet reiškia, kad turime priimti Jėzų į savo gyvenimą, jį mylėti. Meilė turi būti svarbiau už tai, ką darome ir ką gauname. Mūsų asmeninis ryšys su Jėzumi turi pranokti bet kokią naudos logiką.

Popiežius pridūrė, kad tai pasakytina ne tik apie santykį su Dievu, bet ir apie mūsų žmogiškuosius ir socialinius ryšius, kai pirmiausia siekiame patenkinti savo poreikius, savo tikslams pasinaudojame žmonėmis ir situacijomis. Visuomenė, kuriai nauda svarbiau už žmones, nesugeba sukurti nieko pozityvaus.

Šiandien Evangelija mus kviečia rūpintis ne tik ta duona, kuri mus maitina, bet visų pirma priimti Jėzų, kuris yra gyvybės duona. Jei būsime jo bičiuliai, mokėsime ir vieni kitus mylėti.

Baigdamas trumpą sekmadienio Evangelijos komentarą popiežius prašė melsti Švenčiausiąją Mergelę Mariją, kuri išgyveno gražiausią meilės istoriją su Dievu, kad ji išmelstų mums malonę atvira širdimi priimti jos Sūnų.

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte
Exit mobile version