Šir Bani Jas saloje prie Abu Dabio (JAE) krantų archeologai aptiko retą artefaktą – gipso plokštę su kryžiaus atvaizdu, datuojamą VII–VIII amžiais.
Tai pirmasis reikšmingas atradimas saloje per pastaruosius trisdešimt metų, galutinai patvirtinantis, kad namai vienuolyno komplekse, iškastame dar 1990-aisiais, tikrai priklausė krikščionių vienuoliams, praneša Abu Dabio kultūros ir turizmo departamentas.
Kryžiaus forma siejasi su krikščioniškąja tradicija, kilusia senovės Mesopotamijoje. Panašių atvaizdų rasta Irake ir Kuveite, o tai leidžia nuspėti apie glaudžius šio regiono ryšius su kultūriniais ir dvasiniais Artimųjų Rytų centrais.
Šiandien Šir Bani Jas yra gamtos rezervatas, kuriame gyvena gazelės ir damanai, tačiau prieš pusantro tūkstančio metų čia klestėjo vienuolių gyvenimas. Bažnyčia ir vienuolynas, atrasti dar 1992 metais, priklausė plačiam krikščionių bendruomenių tinklui Persijos įlankoje.
Krikščionybė šiame regione išplito tarp IV ir VI amžiaus, dar prieš islamo atsiradimą VII amžiaus pradžioje. Specialistų teigimu, kurį laiką Šir Bani Jas saloje krikščionių bendruomenės gyvavo greta musulmonų. Tačiau VIII amžiuje vienuolynas ėmė nykti ir galiausiai buvo apleistas.
Artefakto amžius siekia daugiau nei 1400 metų. Kryžius nulietas lentelės pavidalu – 27 cm ilgio ir 17 cm pločio. Jame pavaizduota laiptuota piramidė, simbolizuojanti Golgotą, iš kurios pagrindo skleidžiasi lapai – retas ankstyvosios krikščioniškos ikonografijos elementas. Kitoje pusėje išlikęs meistro, gaminusio šį artefaktą, piršto atspaudas.
Ekspertai šį radinį vadina vienu svarbiausių pastarųjų metų archeologinių atradimų, nes jis atskleidžia menkai žinomą ankstyvosios krikščionybės istorijos puslapį Arabijos įlankoje.
