Administracija Pietų Sinajuje bylinėjasi dėl teisės kontroliuoti du trečdalius teritorijos, kuri nuo seno priklauso Šv. Kotrynos vyrų vienuolynui. Jei taip nutiktų, vienuoliai atsidurtų pažeidžiamoje padėtyje.
Tikimasi, kad aukšto lygio susitikimų serija tarp Graikijos ir Egipto padės išspręsti ilgai besitęsiantį ginčą dėl Sinajuje esančio Šv. Kotrynos vienuolyno, kuris 2002 m. buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Abiejų šalių ministrai patvirtino, kad vienuolynas išsaugos veikiančios religinės institucijos statusą.
„Mūsų bendras tikslas – kad vienuolynas tęstų savo nepertraukiamą kelią pagal 15 amžių galiojantį status quo“, – pareiškė Graikijos užsienio reikalų ministras Jorgas Gerapetritis, kurį cituoja Orthodox Times. – „Esu įsitikinęs, kad Egiptas ir toliau gerbs savo ilgametę tradiciją rodyti pagarbą visoms religijoms ir konfesijoms, kurią jis puoselėjo per visą istoriją.“ Panašiai kalbėjo ir Egipto užsienio reikalų ministras Badr Abdalatis.
Vienuolynas, pastatytas tarp 548 ir 565 m. toje vietoje, kur, pasak biblinio pasakojimo, Mozė išvydo degantį, bet nesudegantį krūmą, yra seniausias nenutrūkstamai veikiantis vienuolynas pasaulyje. Jame saugoma daugiau nei pusė visų išlikusių bizantinių ikonų, o rankraščių kolekcija pagal svarbą nusileidžia tik Vatikano bibliotekai.
Vienuolynas atsirado dar iki skilimo tarp Romos ir Konstantinopolio Bažnyčių. Nors jis stovi Sinajaus kalno papėdėje Egipte, priklauso Graikijos Ortodoksų Bažnyčios jurisdikcijai; jos nuosavybės teisės į šias žemes buvo patvirtintos dar Osmanų imperijos laikais, valdžiusiais tiek Egiptą, tiek Graikiją. Tokia padėtis iš esmės nesikeitė iki 2012 m., kai Pietų Sinajaus administracija inicijavo teismo procesą siekdama oficialiai įtvirtinti savo kontrolę šioje teritorijoje.
„Buvo iškelta 71 byla – po vieną dėl kiekvieno vienuolynui priklausančio sklypo“, – sakė Atėnų advokatas Christosas Kobiliris, atstovaujantis Bažnyčiai. Jis teigia, kad šių metų gegužę šalys buvo arti susitarimo palikti viską, kaip buvo. Tačiau Pietų Sinajaus teismas priėmė sprendimą, pagal kurį Egiptui atiteko apie du trečdaliai ginčijamos žemės, nors vienuoliams buvo garantuota teisė atlikti religines apeigas ir valdyti patį vienuolyną.
Šis sprendimas sukėlė nerimą Graikijos Ortodoksų Bažnyčioje. Žemės ūkio plotai aplink vienuolyną aprūpina 26 vienuolius tokiais ištekliais kaip vanduo ir alyvuogės, būtinais jų išgyvenimui ir beduinų bendruomenei, iš dalies nuo jų priklausančiai. Be to, sprendimas gali turėti įtakos vienuolių teisei likti Egipte.
„Teismo sprendimu jiems suteikta teisė naudotis 29 religiniais sklypais iš 71, bet ne juos valdyti, – aiškina Kobiliris. – Problema ta, kad vienuoliai turi tik laikiną leidimą gyventi šalyje, kurį kasmet reikia pratęsti; pilietybę turi tik arkivyskupas. Tai reiškia, kad neturėdami nuosavybės ir pilietybės jie yra pažeidžiami, o Egipto valstybė bet kuriuo metu gali atsisakyti pratęsti jų leidimus gyventi.“
Dar didesnį nerimą kelia „Didžiojo perkeitimo projektas“, kurį Egipto prezidentas Abdelis Fatahas as-Sisis pradėjo 2020 m. Projekto tikslas – pietinę Sinajaus pusiasalio dalį paversti milžinišku turistiniu centru su prabangiais viešbučiais, gyvenamaisiais kompleksais, poilsio zonomis ir prekybos centrais. Numatyta infrastruktūra – kelių tinklas, vandentiekis ir naujas Šv. Kotrynos oro uostas – turėtų sujungti šį regioną su Sinajaus kurortais Dahabu ir Šarm el Šeichu.
Egipto žiniasklaida praneša, kad vienas iš naujų penkių žvaigždučių viešbučių bus pastatytas Sinajaus kalne tiesiog virš vienuolyno. Egipto premjeras Mustafa Madbulis dar 2024 m. kovą pasirašė sutartį su vokiečių viešbučių bendrove Steigenberger Hotels.
Atsižvelgdama į šį valstybinį projektą, Graikijos Ortodoksų Bažnyčia nepasitiki raminančiais abiejų šalių pareiškimais. Nerimaujama, kad žemė bus konfiskuota, o senovinis vienuolynas paverstas turistiniu objektu. Todėl Šv. Kotrynos vienuolynui kyla itin didelė grėsmė.
