Rugsėjo 14-osios, Šventojo Kryžiaus Išaukštinimo šventės, popietę, popiežius Leonas XIV vadovavo XXI a. kankinių ir tikėjimo liudytojų pagerbimo minėjimui su kitų Bažnyčių ir krikščioniškų konfesijų atstovais. Minėjimas vyko Popiežiškojoje Šv. Pauliaus už mūrų bazilikoje Romoje. Po Kryžiaus pagerbimo ir maldų popiežius kvietė visų krikščioniškų Bažnyčių ir bendruomenių tikinčiuosius drąsiai liudyti savo tikėjimą, kad visi kartu būtų taikios ir broliškos žmonijos raugas.
Šventojo Kryžiaus Išaukštinimo šventę mini dauguma Rytų ir Vakarų krikščionių, todėl kankinių ir tikėjimo liudytojų minėjimas pradėtas dalyvių procesija su Kryžiumi, kuris buvo pagarbiai pastatytas priešais altorių, iškilusį virš kankinio ir apaštalo šv. Pauliaus kapo.
Popiežius įvadinėje maldoje pažymėjo, kad minėjime minimi visi krikščionys, kurie per pastaruosius 25 metus iš ištikimybės Kristui praliejo kraują. Jis prisiminė San Salvadoro arkivyskupą Oskarą Arnulfą Romero, pasak kurio, mūsų Dievas yra Dievas, kuris nori pasilikti su žmonėmis. Jis ne tik jaučia visų nukankintų ir nužudytų tikinčiųjų skausmą, bet ir iš naujo suteikia viltį Bažnyčiai. Popiežius meldė Dievą, visų prispaustųjų paguodą ir kenčiančiųjų paramą, kad išgirdęs kenčiančiųjų šauksmą, leistų jiems patirti išgelbėjimo ir gailestingumo džiaugsmą.
Po Žodžio liturgijos ir popiežiaus homilijos minėjimo dalyviai pagerbė kankinius ir liudytojus maldomis pagal Jėzaus palaiminimus. Jas skirtingomis kalbomis skaitė įvairių konfesijų tikintieji. Po intencijų prie Kryžiaus padėti degantys žibintai, simbolizuojantys tikėjimo kankinius ir liudytojų auką, pabaigoje visi kartu sukalbėjo Tikėjimo išpažinimą ir „Tėve mūsų“ maldą, popiežius visus palaimino.
Leonas XIV minėjimo homilijoje paminėjo kelis kitus naujųjų laikų kankinius, ne vien katalikus, pažymėdamas, kad Katalikų Bažnyčia yra įsipareigojusi saugoti visų krikščioniškų konfesijų tikėjimo išpažinėjų atminimą ir pridūrė, kad Vatikano Naujųjų Kankinių komisija, veikianti prie Šventųjų skelbimo diskasterijos, jai pavestus uždavinius vykdo bendradarbiaudama su krikščionių vienybės dikasterija.
„Negalime ir nenorime užmiršti. Norime atminti. Tai darysime būdami tikri, kad kaip pirmaisiais krikščionybės amžiais, taip ir trečiajame krikščionybės tūkstantmetyje kankinių kraujas yra naujų krikščionių sėkla (Tertulijonas). Atmintį norime puoselėti kartu su savo broliais ir seserimis, kitų krikščioniškų Bažnyčių ir bendruomenių tikinčiaisiais“, – sakė popiežius Leonas, pastebėdamas, kad nors nebeliko didžiųjų praėjusio šimtmečio diktatūrų, krikščionių persekiojimas dar nepasibaigė – kai kuriose pasaulio dalyse jis net išaugo.
Popiežius Leonas, be to, prisiminė neseniai vykusį sinodą, pripažinusį, kad kraujo ekumenizmas vienija skirtingų konfesijų krikščionis, gyvybę atiduodančius už tikėjimą į Jėzų Kristų ir patikinusį, kad jų kankinystės liudijimas yra iškalbesnis už bet kokius žodžius. Vienybė kyla iš Viešpaties Kryžiaus, pažymėjo sinodas (XVI Generalinė asamblėja, Baigiamasis dokumentas, 23), priminė popiežius Leonas, kartu išsakęs viltį, kad „daugybės liudytojų kraujas galės priartinti palaimintą dieną, kada gersime iš tos pačios išgelbėjimo taurės“.
„Per šiuos Jubiliejinius metus švenčiame drąsių tikėjimo kankinių viltį“, – sakė homilijoje popiežius, paminėjęs tris priežastis, dėl kurių ši viltis – tikėjimo liudytojų ir kankinių viltis – yra kupina amžinybės: nes toliau skleidžia Evangeliją neapykantos, prievartos ir karo paženklintame pasaulyje; nors tikėjimo liudytojai buvo fiziškai nužudyti, niekas negali nutildyti jų balsų ar panaikinti meilės, kurią jie padovanojo; kankinių liudijimas išlieka kaip gėrio pergalės prieš blogį pranašystė.
Šių tikėjimo liudytojų ir kankinių viltis yra beginklė viltis, tęsė popiežius Leonas pažymėdamas, kad jie liudijo tikėjimą niekuomet nepanaudodami jėgos ir smurto ginklų, o kliaudamiesi silpna ir romia Evangelijos jėga. Be kitų pavyzdžių, popiežius paminėjo seserį vienuolę Dorothy Stang, Amazonijos bežemių užtarėją. Tiems, kurie ruošėsi ją nužudyti ir reikalavo, kad atiduotų ginklus, ji parodė Šventąjį Raštą ir pasakė: „Štai mano vienintelis ginklas“.
Popiežius Leonas priminė minėjimo dalyviams pakistaniečio vaiko svajonę. Abishas Masichas, nužudytas per katalikų bažnyčios užpuolimą, savo sąsiuvinyje parašė: „Paverskime pasaulį geresne vieta“. „Šio vaiko svajonė, – užbaigdamas sakė Leonas XIV – tepaskatina mus visus drąsiai liudyti savo tikėjimą, kad visi kartu būtume taikios ir broliškos žmonijos raugas
