Po uragano nenukentėjusi Marijos statula – stebuklas ar ženklas?

ŠaltinisALETEIA

Tai, kad Marijos statula nenukentėjo per uraganą, vietiniai Garyville (Garyvilio), esančio Luizianos valstijoje (JAV), gyventojai vadina ženklu, jog Mergelė Marija juos saugo kritinėse situacijose.

Po uragano „Ida” išlikusi nepažeista Marijos statulėlė sulaukė ir dėmesio socialiniuose tinkluose.

Šią nuotrauką, kurią matote, paskelbė Garyvilio Šventojo Huberto katalikų parapija po to, kai vietovę nusiaubė ketvirtos kategorijos uraganas, dėl kurio vien Naujojo Orleano metropolinėje zonoje be elektros liko daugiau kaip milijonas žmonių, o toje teritorijoje žuvo mažiausiai 80 žmonių. Uraganas pridarė daug žalos.

Kartu su nuotrauka parapija paskelbė tokį komentarą: „Mergelė Marija saugojo mūsų Garyvilio kaimą. Nė viena šaka nelietė statulos, kai jos krito aplink ją. Dėkojame Motinai Marijai, kad mus užtarė”.

Keletas šį įrašą komentavusių tikinčiųjų teigė, kad ir kiti Marijos atvaizdai jų namuose ir soduose taip pat atlaikė uraganą nepaliesti. Jie sakė, kad tai laiko Dievo Motinos globos kritinėse situacijose ženklu.

Kas yra stebuklas?

Ar tai stebuklas? Techniškai negalima kalbėti apie stebuklą, kai įvykį galima paaiškinti moksliškai. Šiuo atveju nemažai kintamųjų gali paaiškinti, kodėl gamtos stichija, nors ir turėjusi katastrofišką potencialą, galėjo palikti Marijos atvaizdą nepažeistą, nors aplink buvo padaryta didelė žala.

Sąvoką „stebuklas” įprasta vartoti susidūrus su reiškiniais, kurie atrodo antgamtiniai. Vis dėlto daugeliu atvejų šis žodis vartojamas gerais ketinimais, tačiau kadangi tai techninis terminas, jis gali būti skubotas ir klaidinantis.

Stebuklai – tai moksliškai nepaaiškinami reiškiniai, prieštaraujantys mums žinomoms gamtos taisyklėms. Tam, kad Bažnyčia bet kurį reiškinį galėtų oficialiai paskelbti antgamtiniu, būtini apdairūs ir išsamūs tyrimai.

Bažnyčia laikosi labai griežtų mokslinių kriterijų, prieš bet kokį reiškinį paskelbiant stebuklu. Pavyzdžiui, išgydymo stebuklams pripažinti gali prireikti dešimtmečių. Faktus turi kruopščiai ištirti gydytojai, peržiūrėti mokslininkai (daugeliu atvejų – pasauliečiai, ir net ateistai), ir pateikti viešajai kritikai.

Tik baigus visus mokslinius tyrimus, pati Bažnyčia atlieka teologinę analizę – savo teologijos ekspertų komisijų darbą.

Ką vadiname ženklu?

Ar tuomet istorija apie Marijos statulėlę yra „ženklas”? Sakydami „ženklas” turime omenyje tai, kas turi „prasmę”, todėl tikrai nesuklysime teigdami, kad ši istorija yra natūralus ženklas, t. y. retas ir stulbinantis faktas, bet vis dėlto paaiškinamas natūralia daiktų tvarka. Šis faktas, kad ir koks neįprastas mūsų akims, visų pirma atspindi patį natūralios tvarkos egzistavimą, o tai jau verčia susimąstyti: egzistuoja natūrali tvarka, o ne paprastas atsitiktinumas.

Tiesą sakant, mus gali paveikti ne tik antgamtiniai dalykai: pati gamta, įskaitant mūsų natūralų gebėjimą žavėtis grožiu, taip pat turi mums daug ką pasakyti, nes įstabios pačios gamtos savybės jau nurodo į vieną iš pagrindinių filosofijos ir mokslo klausimų: kokia viso to kilmė?

Įspūdingas įvykis, kurį galima paaiškinti natūralia daiktų tvarka, gali tapti svarbių apmąstymų skatintoju.

Krikščionys tiki, kad Dievas kalba per ženklus, tiek natūralius, tiek antgamtinius, ir kad galutinį sprendimą, kaip juos aiškinti, Jis visada palieka erdvę kiekvieno žmogaus sąžinės laisvei. Beje, patys ateistai paprastai pabrėžia, kad tragedijos yra „įrodymas”, jog Dievas neegzistuoja, apeliuodami į savo „tikėjimą” Dievo neegzistavimu, grindžiamą ženklais, kuriuos galima interpretuoti asmeniškai (beje, jie moksliniu požiūriu negalioja kaip Dievo nebuvimo įrodymai).

Tiems, kurie tiki, kad Dievo nėra, viskas yra ir visada bus tik atsitiktinumas ir beprasmybė. Tiems, kurie tiki Dievą ir antgamtinę egzistencijos prasmę, viskas yra ir visada bus didis stebuklas, kurį liudija gausybė prasmės kupinų ženklų.

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte
Exit mobile version