Nuo aklumo pagijusios merginos tėvas teigia, kad tai buvo „Mergelės dovana Pasaulio jaunimo dienose“

ŠaltinisCNA

Jimenos (Chimenos), 16-metės ispanės Pasaulio jaunimo dienų piligrimės, kuri pranešė, kad per Mišias Fatimoje atgavo regėjimą, tėvas CNA ispanų kalbos naujienų partneriui ACI Prensa pateikė išsamią informaciją apie tai, ką jis apibūdino kaip „tikėjimo stebuklą“ ir „Mergelės Marijos dovaną Pasaulio jaunimo dienose“.

Šeštadienį, rugpjūčio 5 d., Fatimoje, Portugalijoje, Jimena pasakė, kad ji pasveiko nuo rimtos akių problemos, kurią gydytojai pavadino nepagydoma, po to, kai baigė noveną Snieginei Dievo Motinai ir priėmė šv. Komuniją per Mišias.

„Pajutau kažką ypatingo“

Jos tėvas, kuris sako, kad visada „laikėsi įsitikinimo, kad dukra bus išgydyta“, apibūdino, koks buvo pirmasis Jimenos skambutis namo po to, kas įvyko.

„Mes praktiškai nekalbėjome, ji verkė; ji mums tik pasakė: „Matau, matau.“ Tada kunigas, kuris aukojo Mišias, paskambino mums, kad paaiškintų dar keletą detalių. Tai – neįtikėtinas džiaugsmas“, – sakė jis.

„Ji prieš eidama į Mišias nuėjo išpažinties. Ji buvo labai susijaudinusi, jautė kažką ypatingo. Tada dukra nuėjo priimti Komunijos“, – sakė tėvas. „Vėliau ji bijojo atmerkti akis, nes galvojo: „Jei aš neišgysiu, tai todėl, kad aš netikiu.“ Ji atsimerkė ir pradėjo viską matyti. Tada ji… pradėjo verkti ir suprato, kad jos draugės buvo pustrečių metų vyresnės [nei tada, kai ji jas matė paskutinį kartą]“, – vis dar gana emocingai pasakojo merginos  tėvas.

„Kryžiaus kelias“ ieškant gydytojų

Dvejus su puse metų Jimena kentėjo nuo „akomodacinio spazmo“ – sutrikusio akių fokusavimo. Paprastai tokia būsena būtų maždaug dvi dioptrijos (vienetas, naudojamas akių receptui).

„Jimenos atveju, – paaiškino jos tėvas, – blogiausiais momentais jis svyravo nuo aštuonių iki 16 dioptrijų. Taigi, mergina negalėjo matyti net su akiniais”.

„Tarkime, jos ,akis buvo pamišusi‘, taigi, net uždėjus aštuonių dioptrijų akinius, ji nematė, nes negalėjo susifokusuoti. Jos akių konvergencija [koordinacija] nepasiteisino, tai buvo kažkas, ką patys gydytojai laikė nepaaiškinamu dalyku.“

Kiek daugiau nei metus jie bandė „labai pažangų gydymą Japonijoje“, tikėdamiesi gauti gerų rezultatų. Tačiau pažangos nebuvo. „Jimenai tai nepadėjo ir sukėlė baisų šalutinį poveikį, nes ji blogai jautėsi, pykino, skaudėjo galvą ir negalėjo mokytis.“

„Medicinos komanda“, – tęsė mergaitės tėvas, – sakė nežinantys, ką dar galima daryti“.

Būtent Jimena paprašė savo tėvų nutraukti vaistų vartojimą, todėl jie nusprendė ieškoti kitų gydymo alternatyvų.

„Praėjome nedidelį „Via Crucis“ [Kryžiaus kelią] per gydytojus, kurie mums buvo rekomenduoti. Niekas nesuprato, kas jai darosi. Vieni buvo malonūs, kiti – labai nemandagūs“, – apgailestavo jis.

„Buvo antgamtinis komponentas“

„Tačiau mes taip pat matėme, kad yra komponentas, kuris nebuvo normalus, antgamtinis komponentas“, – ACI Prensa pasakojo Jimenos tėvas.

Jis paaiškino, kad buvo paskirta Jimenos operacijos diena, „kad būtų išspręsta akių konvergencijos problema atliekant procedūrą operacinėje, tačiau mes abejojome, nebuvome įsitikinę, kad būtent tai turėjome daryti“.

„Tą naktį ji daug meldėsi Mergelei, o kitą dieną akių konvergencija buvo išgydyta. Ir pats gydytojas tai matė ir pasakė: „Tai nuostabu.“ Taip gali nutikti, bet jis buvo labai nustebęs. O kad gydytojas nustebtų, tai jau turi būti kažkas nepaprasto“, – pasakojo tėvas.

Jaunos moters šeimai tai, kas nutiko, „davė užuominų, kad prie tokios sėkmės galėjo prisidėti gilus tikėjimas ir kad reikia pasitikėti Mergele ir atsiduoti į Jos rankas, logiškai neatsisakant savo atsakomybės“.

Veiksminga novena

Kelias dienas prieš minėtą įvykį, eidami paplūdimiu Malagoje (Ispanija), norėdami aplankyti tarp uolų rastą Karmelio Dievo Motinos atvaizdą, tėvas ir dukra nusprendė visiškai pasitikėti Mergele.

„Eidami paplūdimiu pradėjome kalbėtis. Pasakiau jai, kad kai kuriais gyvenimo momentais ji buvo ‚įkvėpta‘, turint omenyje tikėjimą ir pasitikėjimą, kurį mergina skyrė Apvaizdai per visą savo ligos laikotarpį.“

Būtent po šio pokalbio jiedu nusprendė „pradėti veikti ir paskatinti visą pasaulį melstis“.

„Ir taip atsitiko. Ji mums pasakė mananti, kad nuo liepos 28 d. iki rugpjūčio 5 d. turime melstis noveną Snieginei Dievo Motinai, ir mes pradėjome. Tą pačią dieną, 28 d., ji išvyko į Lisaboną.“

Jimenos tėvas sakė, kad „tūkstančiai žmonių“ dalyvavo novenoje, kuri buvo tikrai veiksminga. „Tiesiog merginų, kurios ėjo su ja, buvo beveik 400 ir dauguma ten buvusių jos nepažinojo. O dabar jiems tai tarsi Pasaulio jaunimo dienų stebuklas.“

Atostogų metas šį rugpjūtį merginai turėjo būti lemtingas. „Tikėjomės, kad vasarą, jei turėsime kokį nors ženklą ar kokių  nors požymių, mūsų gyvenimas apsivers aukštyn kojomis.

Jimenos tėvas sakė, kad „tūkstančiai žmonių“ dalyvavo novenoje, kuri buvo tikrai veiksminga.

Rugsėjo mėnuo Jimenai turėjo atsiverti naujas pasaulis, nes ji turėjo pradėti vaikščioti su lazdele ir dresuoti šunį vedlį, taip pat pagalvoti, kokius universitetinius laipsnius ji gali įgyti, o kurių – ne“, – sakė jis.

Jimenos tėtis paaiškino, kad be to būtų tekę ieškoti naujų gydytojų, o „kiekvieną kartą, kai ji eina pas gydytoją, nerandama tinkamo gydymo, vėl daromi įvairūs tyrimai ir mergina labai nusivilia.“

Be to, jie dirbo su ONCE (Ispanijos nacionaline aklųjų organizacija), „ir mes supratome, kad tai nuostabi vieta“. Tačiau jis pripažino: „Mes visada buvome įsitikinę, kad išeitis bus“.

„Mergaitė visada rūpinosi aplinkiniais žmonėmis“

Jimenos tėvo balsas drebėjo nuo emocijų, kai bandė apibūdinti savo dukrą ir pasakė, kad ji neabejotinai yra „ypatinga mergaitė“.

„Ji yra labai emocionali, jautri mergina ir artima su savo draugėmis, visada labai rūpinasi aplinkiniais žmonėmis ir su savo draugėmis bendrauja nuo mažens“, – sakė jis.

Tėvas sakė, kad ji taip pat yra „užkietėjusi skaitytoja”; merginai teko paaukoti pustrečių metų, „nes nėra tiek daug romanų Brailio raštu, kaip būtų galima pagalvoti“.

„Dabar jai bus puiki dovana, kad galės pasiimti romaną „Mobis Dikas“, kurį skaitė netekusi regėjimo. Šįryt kalbėjomės ir ji mums pasakė, kad skaito iškabas ant fasadų ir Lisabonos gatvėse, nes jai atrodo, kad galimybė vėl skaityti yra dovana jai. Jai nerūpi dalykai, kurie neturi jokios reikšmės.“

Liga kaip „išsivalymo priemonė“

Per pastaruosius porą metų, kai Jimenos liga sunkėjo, jos šeima jautė poreikį „neprarasti humoro jausmo, juoktis iš kiekvienos situacijos, kad būtų lengviau su liga gyventi“.

„Net juokdavosi iš situacijų, susijusių  su Jimenos regėjimo negalia, išryškindavo juokingą baisių dalykų, kurie gali nutikti tau gyvenime, pusę, nes kitaip visą laiką esi susikoncentravęs į savo nelaimę ir gyvenimas yra labai sunkus”.

Jis pažymėjo, kad „dalykai niekada neįvyksta staiga“ ir kad liga „yra priemonė kitiems žmonėms apsivalyti arba sergančiojo dėka tapti geresniais žmonėmis”.

Tėvas taip pat sakė, kad Jimena galėjo susitikti su vienu iš trijų savo brolių Vigilijos metu praėjus kelioms valandoms po to, kai atgavo regėjimą.

„Mergelės dovana Pasaulio jaunimo dienų proga“

Mergaitės iš Madrido tėvui „gražu, kad kiekvienas gauna savo liudijimą, savo patirtį, kuri buvo labai ypatinga ir visi yra labai sujaudinti“.

„Manau, kad dalis stebuklo grožio yra tai, kad jis nėra išskirtinis vienam žmogui ar vienai šeimai, o yra be galo didelis. Ir šia prasme šis įvykis pranoksta mus. Tai jau peržengė sienas“, – pažymėjo jis.

Be to, vyras išreiškė nenorą nebūti dėmesio centre, nes „dėmesys turi būti sutelktas į Pasaulio jaunimo dienas, nes manau, kad tai Mergelės dovana būtent šia proga“.

„Mums nereikia patvirtinimo“

„Mums nereikia jokio patvirtinimo. Ketiname dar kartą susitikti su medikų komanda, kuri ją gydė pastaruosius metus, kad jie galėtų dukrą pamatyti ir padaryti savo išvadas“, – aiškino tėvas.

„Manau, kad žmonės jau pakankamai sujaudinti; tie, kurie tiki – tiki, o kas netiki, na, jie vis tiek nepatikės“, – pabrėžė jis.

Tėvas paaiškino, kad „kai įvyksta tikėjimo šuolis, tu nežiūri atgal, žvelgi tik į priekį“.

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte
Exit mobile version