Mongolai išpildė popiežiaus svajonę – pakvietė užeiti į jurtą

ŠaltinisVATICAN NEWS

Šeštadienį, rugsėjo 2 d. išsipildė popiežiaus svajonė – atvykęs į susitikimą su Mongolijos katalikų bendruomene Ulanbatoro katedroje buvo pakviestas užeiti į jurtą, šia proga iškeltą po atviru dangumi Mongolijos sostinėje, prie pat pagrindinės katalikų šventovės. Čia jo laukė moteris, kadaise šiukšlyne atradusi garsiąją Marijos statulą, kuri prieš metus buvo perkelta į katedrą ir iškelta į garbingą vietą prie altoriaus, o nuo dabar vadinama Mongolijos Dangiškąja Motina.

Romos vyskupą Pranciškų katedroje pasveikino Centrinės Azijos vyskupų konferencijos pirmininkas ir trys Bažnyčios Mongolijoje atstovai – vienuolė misionierė, iš Mongolijos kilę kunigas ir pastoracijos darbuotoja. Visi jie dėkojo popiežiui už apsilankymą.

Ispanų kilmės vyskupas Jose Luis Mumbiela Sierra, Centrinės Azijos vyskupų konferencijos pirmininkas ir nuo 2011 m. Almatos vyskupas, taip pat einantis Kazachstano vyskupų konferencijos pirmininko pareigas sakė, kad Mongolijos žemės gyventojai jau kelis dešimtmečius, per kuriuos daug kas pasikeitė, laukė Romos vyskupo vizito. Popiežiaus apsilankymas yra gyvas ir džiaugsmingas liudijimas, kuris mus drąsina ir skatina tęsti misionieriškos Bažnyčios piligrimystę. „Azijoje žinome, ką reiškia gyventi viltimi. O dabar, apsilankius popiežiui galime įsitikinti, kad viltis tikrai nenuvilia“, – pažymėjo vyskupas.

Nuo 1998 m. Mongolijoje tarnaujanti misionierė ses. Salvia Mary Vandanakara popiežiui papasakojo apie vienuolių vargdieniams vykdomus artimo meilės darbus ir padėkojo už Dangiškosios Motinos vardo suteikimą garsiajai Marijos statulai. Kun. Sanjaajav Peter sakė popiežiui, kad jo atvykimas visus padarė ypač laimingus, leido suprasti, kad Dievas yra arti, myli savo tautą ir ją lydi kasdienybėje. Iš Mongolijos kilęs dvasininkas sakė esąs tikras, kad Mongolijoje nokstantys Dievo meilės vaisiai duos didelį derlių.

Ulan Batoro katedroje tarnaujanti pastoracijos darbuotoja Chamingerel Rufina dabartinę Bažnyčios Mongolijoje fazę apibūdino kaip mažų vaikų, keliančių tėvams daug klausimų. Skaitėme spaudoje, kad mūsų vyskupas tapo kardinolu, jį pasveikinome, bet nežinojome, kas yra kardinolas? Romoje studijavusi moteris pasakojo, kad tapusi katalike po pirminio entuziazmo, patirto parapijoje, pajuto didelę atsakomybę padėti Bažnyčiai augti, todėl tapo katechete. Moteris pažymėjo, kad buvo nelengva –  katalikiškų žinių bagažo kaupimas buvo tarsi mokytis naujos kalbos – katalikų kalbos, – sakė ji.

Skaitėme spaudoje, kad mūsų vyskupas tapo kardinolu, jį pasveikinome, bet nežinojome, kas yra kardinolas.

„Po keturiolikos metų vis dar nežinau, kaip teisingai išversti žodį „bendruomenė“, patikino Chamingerel, pridūrusi, kad jos krikšto vardas Rufina. „Jūs aplankėte jauną ir mažą Bažnyčią. Už tai nuoširdžiai dėkoju visų Mongolijos katalikų vardu!“, – sakė pastoracijos darbuotoja popiežiui.

Pranciškus padėkojo visiems kalbėjusiems už išsakytus žodžius, dalyvavimą ir tikėjimą, pasidžiaugė susitikimu su jais, atsiliepė į jų liudijimus, apžvelgė tikėjimo plėtros Mongolijoje praeitį ir paminėjo kai kuriuos dėl Evangelijos sklaidos Mongolijoje pasiaukojusius katalikus.

Popiežius kvietė mažąją kaimenę Mongolijoje nepasiduoti nevilčiai, nes mažumas nėra problema, o turtas. „Dievas myli mažumą! Nebijokite mažų skaičių, ribotos sėkmės, akivaizdaus nereikšmingumo. Dievas veikia ne taip. Kreipkite savo žvilgsnius į Mariją, kuri savo mažumu yra didesnė už dangų, nes savyje nešiojo Tą, kurio net dangus ir dangaus aukštybės negali sutalpinti! (žr. 1 Kar 8, 27).“

Viešpats Jėzus, siųsdamas mokinius į pasaulį, juos siuntė ne kad paskleistų politinę idėją, o savo gyvenimo pavyzdžiu liudytų santykio su jo Tėvu naujumą: Dievo, kuris tapo mūsų Tėvu (žr. Jn 20, 17). Šitaip jis pradėjo konkrečią brolybę su visomis tautomis, sakė popiežius patikslindamas, kad Bažnyčia, kuri gimsta iš šio siuntimo, yra vargdienių Bažnyčia, kliaunasi tik tikru tikėjimu, Prisikėlusiojo, galinčio palengvinti sužeistos žmonijos kentėjimus, beginkle ir nuginkluojančia galia.

Pasak Pranciškaus, štai kodėl vyriausybės ir pasaulietiškos institucijos neturi pagrindo baimintis dėl Bažnyčios evangelizavimo veiksmų, nes ji nesiekia politinės programos įgyvendinimo, o tik skelbia nuolankią Dievo malonės galią, gailestingumo ir tiesos Žodį, galintį paskatinti visų gėrį, sakė popiežius.

Pranciškus paragino Mongolijos katalikus drąsiai žengti pirmyn – „nuolat maldoje, kūrybingi meilės darbais, tvirti bendrystėje, džiaugsmingi ir romūs visame kame!“

2 KOMENTARAI

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte
Exit mobile version