Italija po beveik penkių dešimtmečių pertraukos atkūrė nacionalinę šventę šv. Pranciškui Asyžiečiui, kurios pirmasis minėjimas įvyks 2026 m., minint 800-ąsias šventojo mirties metines.
Italijos ministrės pirmininkės Giorgios Meloni vadovaujama dešinioji vyriausybė palaikė siūlomą įstatymą, teigdama, kad šv. Pranciškus yra „mūsų tautos tapatybės branduolys“.
Už įstatymo projektą, kuris suteiktų milijonams Italijos darbuotojų laisvadienį šventojo minėjimo dieną – spalio 4-ąją, balsavo 247 parlamentarai, prieš pasisakė tik du, dar aštuoni susilaikė. Italijoje nacionalinė šventė, skirta viduramžių vienuoliui, garsėjusiam atsidavimu vargšams, jau buvo švenčiama anksčiau, tačiau 1977 m. ji buvo panaikinta.
Nors Italija išlieka daugiausia katalikiška šalis – beveik 80 proc. italų tapatinasi su šia religija, – gerokai mažesnė dalis yra praktikuojantys tikintieji: pagal 2023 m. Italijos statistikos agentūros ISTAT duomenis, tik 19 proc. bent kartą per savaitę lankosi bažnyčioje. Kitoje 2024 m. lapkritį Italijos sociologinių tyrimų instituto CENSIS atliktoje apklausoje 15,3 proc. italų save įvardijo kaip praktikuojančius katalikus.
Įstatymo projektas dabar bus svarstomas Senate.
Po balsavimo Deputatų rūmų pirmininkas Lorenzo Fontana pareiškė: „Džiaugiuosi, kad rūmai davė pirminį pritarimą šiam pasiūlymui: atrasti iš naujo šv. Pranciškų reiškia atgaivinti jo taikos žinią, kuri šiandien aktuali kaip niekada.“
Balsavimą palankiai įvertino ir Grazia Di Maggio, priklausanti Meloni vadovaujamai partijai „Italijos broliai“. „Tai bus diena, kai Italija vėl prisimins, kad yra šalis su tradicija, tikėjimu ir siela, kurios niekas negali ištrinti“, – pabrėžė politikė. Per savo kadenciją Giorgia Meloni nuosekliai siekia stiprinti tradicines katalikiškas vertybes, ypač pabrėždama šeimos svarbą.
Italijos vyskupų konferencijos pirmininkas kardinolas Matteo Zuppi taip pat pasidžiaugė įstatymu, atkūrusiu Italijoje Šv. Pranciškaus Asyžiečio nacionalinę šventę. Jo teigimu, šis sprendimas suteikia progą iš naujo atrasti Italijos dangiškąjį globėją, giliai paženklinusį ne tik Italiją, bet ir visą pasaulį. „Šv. Pranciškus ir šiandien mus drąsina būti autentiškais krikščionimis pasaulio keliuose“, – sakė Bolonijos arkivyskupas.
Iškilmingai minėti Asyžiaus šventąjį, anot jo, reiškia tikėti, kad dialogas su visais yra galimas, o taika prasideda tuomet, kai kitą pripažįstame broliu. Kardinolas Zuppi priminė, kad Pranciškaus Asyžiečio pradėta tikėjimo patirtis tęsiasi jau aštuonis šimtmečius per dvasinę įpėdinystę. Jo gyvenimas ir darbai gali įkvėpti meilę politikai ir kūrinijai.
Šventasis primena, jog augančios tarptautinės įtampos ir smurto eskalacijos akivaizdoje įmanomas broliškas, neginkluotas pasaulis, kuriame vietos užtenka kiekvienam – pradedant pažeidžiamiausiais ir vargingiausiais. Tapatindamasis su vargšu ir Nukryžiuotu Kristumi, Pranciškus išsilaisvino iš bet kokio noro valdyti kitus, tapo vienu iš mažiausiųjų ir gyveno darnoje su visais, pabrėžė kardinolas, remdamasis popiežiaus Pranciškaus enciklika Fratelli tutti.
Nacionalinė šventė, kuri po beveik penkių dešimtmečių pertraukos bus atkurta, pirmą kartą bus minima 2026 m., kai sukaks 800 metų nuo šv. Pranciškaus Asyžiečio mirties. Jubiliejus taps kulminacija kelių pastarųjų metų iškilmingų minėjimų, skirtų svarbiausiems jo gyvenimo įvykiams: pirmojo gyvosios prakartėlės pastatymo, ordino regulos patvirtinimo ir stigmų mistinės patirties 800-osioms metinėms.
