Moldovos prezidentė apkaltino Rusiją rengiant perversmą Kišiniove

ŠaltinisBNS

Moldovos prezidentė pirmadienį išdėstė tai, ką pavadino Maskvos sąmokslu, kuriuo siekiama, pasitelkus išorės diversantus, nuversti jos šalies vyriausybę, paversti šalį priklausoma nuo Rusijos ir sužlugdyti jos siekį vieną dieną įstoti į Europos Sąjungą.

Prezidentės Maios Sandu (Majos Sandu) pranešimas pasirodė praėjus savaitei po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad jo šalis sustabdė Rusijos slaptųjų tarnybų planus sunaikinti Moldovą; šiuos teiginius vėliau patvirtino Moldovos žvalgybos pareigūnai.

„Ateinančio laikotarpio plane numatyti veiksmai, kuriuose dalyvautų karinį pasirengimą turintys diversantai, persirengę civiliais drabužiais, kurie imtųsi smurtinių veiksmų, užpultų tam tikrus valstybinius pastatus ir net paimtų įkaitų“, – per spaudos konferenciją žurnalistams sakė M. Sandu.

„Šių veiksmų tikslas – nuversti konstitucinę tvarką ir pakeisti Kišiniovo teisėtą valdžią neteisėta, – sakė M. Sandu. – Dėl to mūsų šalis taptų pavaldi Rusijai, ir būtų sustabdytas Europos integracijos procesas.“

Ji pareiškė: „Kremliaus bandymai naudoti smurtą mūsų šalyje nebus sėkmingi.“

mūsų šalis taptų pavaldi Rusijai, ir būtų sustabdytas Europos integracijos procesas

Nuo tada, kai Rusija beveik prieš metus įsiveržė į Ukrainą, Moldova, buvusi sovietinė respublika, kurioje gyvena apie 2,6 mln. žmonių, siekia užmegzti glaudesnius ryšius su Vakarų partnerėmis. Praėjusių metų birželį, tą pačią dieną kaip ir Ukrainai, jai buvo suteiktas kandidatės į Europos Sąjungą statusas.

M. Sandu sakė, kad spalio–gruodžio mėnesiais Moldovos policija ir jos žvalgybos tarnyba (SIS) įsikišo į „keletą organizuoto nusikalstamumo atvejų ir sustabdė bandymus smurtauti“.

Per pastaruosius metus NATO nepriklausanti Moldova susidūrė su daugybe problemų. Tarp jų – sunki energetikos krizė, užklupusi, kai Maskva smarkiai sumažino dujų tiekimą, sparčiai auganti infliacija ir keli pastarųjų mėnesių incidentai, susiję su raketomis, skridusiomis virš jos oro erdvės, ir jos teritorijoje rastomis nuolaužomis.

Moldovos pareigūnai patvirtino, kad penktadienį į jos oro erdvę įskrido dar viena karo Ukrainoje raketa.

M. Sandu sakė, kad Rusija nori panaudoti Moldovą kare prieš Ukrainą, tačiau nepateikė išsamesnės informacijos. Ji taip pat nurodė, kad žvalgybos tarnybos gautoje informacijoje yra, jos žodžiais tariant, nurodymų dėl Rusijos, Baltarusijos, Serbijos ir Juodkalnijos piliečių atvykimo į Moldovą taisyklių.

„Užtikrinu jus, kad valstybės institucijos dirba, kad užkirstų kelią šiems iššūkiams ir suvaldytų situaciją“, – sakė M. Sandu.

Ji teigė, kad Moldovos parlamentas turi priimti įstatymų projektus, kad žvalgybos ir saugumo tarnyba bei prokuratūra „turėtų reikiamas priemones, kurios padėtų veiksmingiau kovoti su pavojais šalies saugumui“.

Prezidentė pridūrė, kad šis planas „remiasi keliomis vidaus jėgomis, bet visų pirma nusikalstamomis grupuotėmis“, ir paminėjo du Moldovos oligarchus – Ilaną Shorą (Ilaną Šorą) ir Vladimirą Plahotniucą (Vladimirą Plahotniuką), kurie šiuo metu yra tremtyje. Praėjusiais metais JAV ir Jungtinė Karalystė abiem vyrams pritaikė sankcijas.

Praėjusį rudenį Moldovą taip pat sukrėtė masiniai antivyriausybiniai protestai, kuriuos organizavo populistinė, Rusijai palanki I. Shoro partija ir kurie vyko per pačią energetikos krizę.

Prezidentė pirmadienį surengė spaudos konferenciją po to, kai penktadienį atsistatydino Moldovos ministrė pirmininkė Natalia Gavrilita (Natalija Gavrilicė). Tą pačią dieną M. Sandu paskyrė premjeru savo patarėją gynybos ir saugumo klausimais, provakarietišką ekonomistą Doriną Receaną (Doriną Rečaną).

Moldovos pareigūnams penktadienį patvirtinus raketos incidentą, JAV valstybės departamento atstovo spaudai pavaduotojas Vedantas Patelis  žurnalistams Vašingtone sakė, kad „Rusija jau daugelį metų remia įtakos ir destabilizacijos kampanijas Moldovoje, kurios dažnai yra susijusios su korupcijos panaudojimu savo tikslams pasiekti“.

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte
Exit mobile version