„Laisvės garsas“. Kova prieš pasaulinę vaikų vergiją ir prekybą seksu

Liepos 4 d. JAV kino ekranus pasiekė naujas filmas pavadinimu „Laisvės garsas“ (angl. Sound of Freedom). Alejandro Monteverde režisuotame, tikrais faktais paremtame kūrinyje atidengiamas kraupus vaikų vergijos ir seksualinio išnaudojimo pasaulis. Filmo siužetas sukasi apie Jungtinių Valstijų nacionalinio saugumo departamento agento Timo Ballardo (Tim Ballard) misiją išgelbėti vaikus nuo sekso prekeivių Kolumbijoje.

Likus keletui dienų iki filmo premjeros, itin populiarus kanadiečių klinikinės psichologijos profesorius Jordanas Petersonas savo „YouTube“ kanale paviešino interviu su Timu Ballardu bei jį vaidinusiu Džimu Caviezeliu (Jim Caviezel). Šiame interviu T. Ballardas išdėstė savo mintis apie filme figūruojantį nusikalstamumo tinklą:

„Praleidau 12 metų po priedanga dirbdamas nacionalinio saugumo departamento agentu. 90 proc. mano darbo laiko buvo skirta su vaikais susijusių nusikaltimų tyrimui. [Filme pateikiami] skaičiai yra teisingi, tai yra darbo departamento, JT duomenys. Šie šaltiniai yra geriausia, ką turime, jie teigia, kad pasaulyje yra 6 mln. ar daugiau vaikų, kurie verčiami būti sekso vergais, vergais skirtais darbui ar organų donorais. Aš galiu patvirtinti, kad aš dalyvavau tyrimuose, kuriuose figūruoja visos trys minėtos vergijos formos, ir tai yra visiškai realus dalykas. Išties tai yra net ne taip toli nuo mūsų namų, Jungtinės Valstijos kasmet yra didžiausias nelegalaus su vaikais susijusio turinio vartotojas ir dažnai pasiekiame pirmą vietą šio turinio gamyboje.“

Kiek vėliau, D. Caviezelis papildė T. Ballardą prisimindamas judviejų pokalbį:

„Timas kažkada pasidalijo tokiu palyginimu: ,Šindlerio sąrašas’ buvo labai galingas ginklas, tačiau jis pasirodė 50 metų per vėlai, o šis filmas atliepia įvykius vykstančius dabar.“ Aš manau, kad tai yra esminė priežastis, kodėl lengviau prikalbinti aktorių vaidinti filme po 50 metų: nebėra jokios kontroversijos, įvykiai pasibaigę, bet kaip gi nukentėję asmenys?… Įsivaizduokite, jei filmas apie Ruandos genocidą būtų sukurtas tuo laiku, kai jis vyko, jei [žmonės] būtų galėję tai pamatyti. Reikia pažvelgti į šias situacijas ir suprasti, kad jei „geri“ žmonės sėdi sudėję rankas ir leidžia šiam blogiui vykti, privalo atsirasti žmonių, kurie jam pasipriešina būtent tuo metu, kai jis vyksta.“

Netikėta sėkmė ir nevienareikšmiškas sutikimas

Nepaisant politinių kontraversijų, bei sunkaus turinio, šis filmas tapo netikėtai sėkmingu. Nuo premjeros dienos filmo pelnas jau viršijo 50 mln. JAV dolerių. Tai daro šį filmą trečiu pagal populiarumą Jungtinėse Valstijose, jį lenkia tik siaubo filmas „Tūnąs tamsoje: raudonos durys“ bei itin populiarios serijos nuotykių ar veiksmo filmas „Indiana Džounsas ir lemties artefaktas“.

Taip pat, filmų vertinimo svetainėje „Rotten Tomatoes“ „Laisvės garsas“ turi itin teigiamą bendrą 74 proc. įvertinimą (skaičiuojamą pagal filmų kritikų nuomones) ir 100 proc. žiūrovų įvertinimą.

Pažymėtina, kad nepaisant didelio populiarumo, filmas sulaukė ganėtinai nedaug reakcijų iš didžiosios žiniasklaidos. Nemažai žinomų filmus vertinančių naujienų portalų pasirinko jį tiesiog ignoruoti. Tikėtina, jog ši, daugiausiai kairuoliškos žiniasklaidos reakcija susijusi su konservatyviu filmo tonu, susiformavusiu dėl tokias pažiūras išpažįstančių filmo kūrėjų. Tačiau net tarp kairiųjų filmą vertinti pasirinkusių apžvalgininkų vertinimai buvo ganėtinai teigiami. Tai indikuoja aukščiau minėtas kritikų reitingas „Rotten Tomatoes“ ir gerai iliustruoja Oveno Gleibermano (Owen Gleiberman) „Variety“ apžvalga:

„Tačiau tarkime, kad, kaip ir aš, nesate dešiniojo sparno fundamentalistas sąmokslo teoretikas, ieškantis tamsaus, tikėjimu paremto, įtempto filmo, kurį galėtų pamatyti per šventinį savaitgalį (filmas pradėtas rodyti liepos 4 d.). Jums nereikia turėti kraštutinių įsitikinimų, kad galėtumėte pamatyti ,Laisvės garsą’ kaip įtikinamą filmą, autentiškai nušviečiantį vieną iš svarbiausių mūsų laikų kriminalinių siaubų, nuo kurio Holivudas dažniausiai šalinasi.“

Aktorius dirbantis dėl idėjos

Pagrindinį filmo vaidmenį atlieka aktorius Džimas Caviezelis, geriausiai žinomas už savo vaidmenis filmuose „Kristaus kančia“ ir „Grafas Montekristas“. Šis aktorius yra praktikuojantis katalikas ir atvirai kalba apie tikėjimą kaip itin svarbią jo gyvenimo dalį. Anksčiau minėtame J. Petersono interviu, D. Caviviezelis buvo paklaustas, kodėl pasirinko atlikti vaidmenį, kurio atsisakė daugelis kitų aktorių, savo pasirinkimą aktorius aiškino būtent per tikėjimo prizmę:

„Aš pasirinkau priimti riziką [savo karjerai], nes kai turi tris vaikus, dėl kurių atiduotum gyvybę, tai turi sąsają su Timu Ballardu ir jo misija. Timas darė tai dėl vaikų, kuriuos išgelbėjo, ir šis tikslas yra didesnis tikslas nei karjera. Tokią pačią situaciją perėjau su Melu Gibsonu filmuodamas „Kristaus kančią“, tuo metu mano karjera buvo paskutinis dalykas, apie kurį galvojau. Aš galvojau apie Dievą, kurį myliu. Į šį dalyką žvelgiu taip: šis Dievas, kurį myliu, myli mane ir nusipelno atgalinės meilės iš manęs. Aš būčiau niekas be jo, jis davė man mano tikslą ir gyvenimą.“

„Laisvės garsas” aptaria išties opią problemą, apie kurią dažnai vengiama kalbėti. Tiek kritikų, tiek žiūrovų nuomonės indikuoja, jog šis filmas yra aukštos kokybės. Belieka tikėtis, kad filmas pasieks ir Lietuvos kino ekranus, tačiau apie tai, deja, kol kas dar nėra žinoma.

2 KOMENTARAI

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte
Exit mobile version