Viešoje erdvėje kilus klausimams dėl žinomo Dzūkijos kunigo Ryčio Baltrušaičio nepaskyrimo į Alytaus Šv. Benedikto gimnazijos kapeliono tarnystę ir po to, kai radijo stotis FM99 paviešino Vilkaviškio vyskupijos atsakymą, esą „tiek parapijos pakeitimas, tiek darbo gimnazijoje atsisakymas yra paties kunigo sprendimas“, pats dvasininkas savo asmeninėje „Facebook“ paskyroje paskelbė atvirą pareiškimą, kuriame išsamiai paaiškino situaciją ir savo motyvus.
Kunigo teigimu, jis visada norėjo bendradarbiauti su Šv. Benedikto gimnazija, kuri priklauso jo buvusiai Alytaus Šv. Kazimiero parapijai, ir ypač tikėjo prasmingu katalikiškos mokyklos ugdymo vaidmeniu. Nors anksčiau glaudesnio ryšio su mokykla nepavyko užmegzti, viltis atgimė 2024 m. vasarą, kai pasikeitė gimnazijos direktorė.
„Vasario pradžioje drauge vykome konsultacijai į kitą katalikišką gimnaziją. Tuomet supratau, kad noriu būti šioje mokykloje ir atiduoti save šiai sielovadai“, – rašė kunigas.
Pasak jo, būtent šis apsisprendimas paskatino kreiptis į vyskupą ir prašyti pakeisti tarnystės vietą – iš intensyvios miesto parapijos į ramesnę Balbieriškio parapiją, kad būtų galima fiziškai ir dvasiškai subalansuoti krūvį.
Tačiau, kaip teigia pats dvasininkas, gavęs dekretą dėl paskyrimo į Balbieriškio ir Naujosios Ūtos parapijas, jis nesulaukė pažadėto dokumento dėl kapeliono paskyrimo. „Pasijutau daugiau nei keistai“, – pripažįsta kunigas, prisiminęs, kaip tuo metu piligriminės kelionės metu su parapijiečiais dalijosi žinia apie perkėlimą dėl darbo gimnazijoje.
Vėliau, anot jo, tapo akivaizdu, kad sprendimas dėl kapelionato stringa, tačiau niekas atvirai nepaaiškino priežasčių. Vyskupija siūlė palaukti, pastiprinti sveikatą, apsiprasti naujoje parapijoje.
„Supratau, kad mano kandidatūra buvo kažkaip ir su kažkuo svarstoma. Man nesakoma, kokie tie trukdžiai. Todėl gindamas savo orumą, parašiau vyskupui, kad paliktų mane tik parapijose. Sielovadininkas turi ateiti ramybės ir taikos keliu – jei taip nėra įmanoma, geriau pasitraukti“, – teigė kunigas.
Jis pabrėžė, kad pati gimnazijos bendruomenė jo laukė, buvo sveikinimų ir džiaugsmo žinučių. Tačiau, jo nuomone, sprendimą galėjo nulemti vienas iš steigėjų, nesuvokiantis ar nenorintis mokyklos stiprėjimo. „Tai spekuliatyvu, neturiu įrodymų, bet ženklai byloja patys už save“, – rašo kunigas.
Jis taip pat priminė savo ankstesnius veiksmus – šv. Mišių aukojimą už švietimo bendruomenę, įsitraukimą į mokyklų pertvarkos kontekstą, pastangas padėti mokyklai gauti priešmokyklinę grupę – ir svarsto, ar tai negalėjo turėti įtakos kilusiai situacijai.
„Kunigas, matydamas žmonių nerimą, meldžiasi. Ir toliau būsiu arti žmonių, neapsimetinėsiu, kad nematau ar nesuprantu, bet eisiu drauge, tiek, kiek leis kunigiška kompetencija“, – rašo Rytis Baltrušaitis.
Jis priduria, kad nesiekia kelti konfliktų ar kaltinimų, tačiau nori likti autentiškas. „Rašydamas šį įrašą neišlaikiau diplomatinio egzamino, bet norėjau pasakyti, kaip yra. Jums spręsti, kas yra kas.“
Pareiškimą kunigas užbaigia kvietimu maldai ir bendrystei: „Palaikykime vieni kitus. Noriu, kad šis įrašas užbaigtų temą. Kita vertus, iki rugsėjo 1-osios dar yra laiko – kas žino, kas gali nutikti…“
Kunigas Rytis Baltrušaitis šiuo metu paskirtas Balbieriškio ir Naujosios Ūtos parapijų klebonu.
