Į Šilinių kulminaciją – Dievo tautos vienybės dieną, kaip ir kitomis atlaidų dienomis, daugelio žmonių keliai vedė į Šiluvą.
Rugsėjo 14-ąją Mergelės Marijos Gimimo didžiuosiuose atlaiduose apsilankė ir apaštalinis nuncijus Baltijos šalims arkivyskupas Georgas Gänsweinas, su Lietuvos vyskupais koncelebravęs Eucharistiją ir taręs homilijos žodį.
Čia tądien atvyko ir LR Seimo narių, miestų merai, aukštųjų mokyklų rektoriai ir bendruomenių nariai.
Sekmadienio Eucharistija buvo švenčiama pilnutėlėje Šiluvos aikštėje, kur pats Viešpats dovanojo taikų dangų ir galimybę įsijungti į šioje žemėje jau daugiau kaip 500 nenutrūkstantį Dievo garbinimą.
Garsinančią žinią visai šaliai apie Šiluvos šventovę ir maldą joje už vienybę ir taiką Lietuvoje ir pasaulyje perdavė LRT televizijos, „Marijos radijo“ tiesioginės transliacijos.
Apaštalinį nuncijų, brolius vyskupus, kunigus, diakonus, seminaristus, visus piligrimus džiugiai sveikinęs Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas pagarsino dar vieną ypatingą žinią – iš Šiluvos perduodamas sveikinimas popiežiui Leonui XIV, švenčiančiam 70 metų amžiaus jubiliejų. Už Šventąjį Tėvą vėliau melstasi ir Visuotinėje maldoje, ypač kad jo pastangos dėl taikos ir brolybės brandintų vaisius.
Arkivyskupas Georgas Gänsweinas italų kalba paskelbė savo homilijos pradžią apie malonę ir džiaugsmą švęsti Kryžiaus Išaukštinimą, kuris Rytų Bažnyčioje prilyginamas Velykoms, Didžiąją dalį homilijos lietuvių kalba paskui perskaitė apaštalinio nuncijaus sekretorius kunigas Donatas Litvinas.
„Šventasis Kryžius, kuris yra šios dienos Eucharistijos šventimo centre, yra Kristaus Kryžius, kurį Jėzus laisvai ir iš meilės prisiėmė. Meilės paslaptis yra aukščiausių mūsų Dievo jausmų, kuriuos Jis jautė ir jaus kiekvienam iš mūsų, išraiška. Kas gali mylėti labiau nei tėvas ar motina?“ – be kita, buvo sakoma arkivyskupo G. Gänsweino homilijoje.
Jėzus, prislėgtas blogio paslapties, miršta ant kryžiaus ir nugali blogį „iš vidaus“. Taip atsitinka pagal Tėvo valią: tik Jėzaus kryžiumi ir Jo vardu esame išgelbėti.
„Kristus apreiškė Tėvą kaip gerą, gailestingą Tėvą, už kurio meilę nereikia mokėti. Jis pirmas pamilo ir myli net tada, kai gyvename, tarsi Jo nebūtų, laukia, kai esame toli nuo“, – be kita, sakyta nuncijaus homilijoje, pabrėžiant, jog tokia pasaulį gelbėjanti meilė yra skirta kiekvienam.
Jubiliejaus metų Šilinių kulminacijai buvo parengta ypatinga muzikinė dovana. Liturgijoje nuskambėjo Lietuvos piligrimystės Romoje giedojimo programa, kuri buvo specialiai parengta ir atlikta lankant didžiąsias Romos bazilikas kovo 1–4 d. Liturgijos giedojime dalyvavo choras „Veritas“, bernardinų giedojimo mokyklos choras „Serafimas“, vyrų vokalinis ansamblis „Inžinieriai“, vargonininkė Renata Marcinkute-Lesieur ir koncertinės įstaigos „Kauno Santaka“ (vadovaujamos Vaido Andriuškevičiaus) pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“. Dirigavo šio projekto įkvėpėja ir vadovė maestro Vita Liaudanskaitė-Vaitkevičienė.
Jubiliejaus metų atgarsiu atlaiduose tapo ir kitas ženklas – tai Šiluvos bazilikai padovanota Švč. Mergelės Marijos didžiosios bazilikos Romoje šventųjų durų plyta. Ji tarsi atspindys gilios dvasinės giminystės tarp šių šventovių, į kurią susiejo Jubiliejaus metai bei ta pati Dievo Motinos meilės patirtis, ilgametė ir nenutrūkstanti Dievo garbinimo tradicija.
„Esame pasaulio dalis, didelės šeimos – Bažnyčios – dalis“, – džiugiai sakė arkivyskupas K. Kėvalas, paskelbdamas šią naujieną.
Atnašų procesijoje švenčianti bendruomenė pasidalijo savo dovanomis. Be duonos ir vyno atnašų prie altoriaus buvo atnešti du nauji leidiniai.
Kauno arkivyskupija viliasi, jog palaimintąja bus paskelbta jos kandidatė Dievo tarnaitė Adelė Dirsytė. Kankinystės 70 metų proga parengtas albumas („Artumos“ leidykla, 20025) buvo skirtas padovanoti apaštaliniam nuncijui. Šiluvos piligrimų centro vadovės Silvijos Čižaitės-Rudokienės drauge su vyru Kastyčiu Rudoku parengta žmonių liudijimų apie Šiluvoje patirtas malones knyga padovanota Šiluvos savanoriams, kurie per savanorystę irgi atranda jų prosenelių, senelių, tėvų galbūt lankytą ar lankomą šventovę.
Dėkingumo žodžius užbaigiant Eucharistiją tarė arkivyskupas K. Kėvalas, tarp jų ir transliuotojams – LRT televizijai, „Marijos radijui“.
