Italijos pirmininkavimas G-7 susitikime Turine – „atidžiai stebimas“

ŠaltinisAFP-BNS

Didžiojo septyneto (G-7) šalių aplinkos ministrai pirmadienį Turine dalyvauja aplinkosaugos ir klimato kaitos derybose, ekspertams raginant labiau išsivysčiusias pramonines šalis pasinaudoti savo politine įtaka, turtu ir technologijomis, kad būtų atsisakyta iškastinio kuro naudojimo. 

Šiaurės Italijos mieste vykstantis G-7 susitikimas yra pirmoji didelė politinė sesija nuo gruodžio, kai Jungtinių Tautų klimato kaitos aukščiausiojo lygio susitikime COP28 pasaulis įsipareigojo atsisakyti anglies, naftos ir dujų.

Nauja pasaulinio klimato instituto ataskaita rodo, kad G-7 toli gražu nepasiekia užsibrėžtų tikslų.

Sekmadienį Turine šimtai protestuotojų dalyvavo demonstracijoje. Kai kas degino G-7 lyderių nuotraukas, kaltindami juos, kad dėl klimato krizės jie nuvylė ateities kartas.

Roma, kuri rotacijos tvarka pirmininkauja G-7, teigia norinti, kad Turinas taptų „strategine jungtimi“ tarp pernai Dubajuje įvykusio COP28 ir lapkritį Azerbaidžane planuojamos klimato kaitos konferencijos COP29.

siekiama, kad COP28 nustatyta kryptis taptų praktinė, reali ir konkreti.

„Siekiama, kad COP28 nustatyta kryptis taptų praktinė, reali ir konkreti“, – prieš susitikimą sakė Italijos aplinkos ir energetinio saugumo ministras Gilberto Pichetto Fratinas (Džilbertas Piketas Fratinas).

Pasak jo, Italijoje, kuri dėl ledynų nykimo, gaisrų ir sausrų tapo karštuoju klimato krizės tašku, svarbūs darbotvarkės klausimai bus susiję su biologine įvairove, ekosistemomis ir šiltėjančiomis jūromis.

Turine lankosi Dubajaus ir Azerbaidžano, taip pat Brazilijos, kurioje šiemet vyks Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalių susitikimas, delegacijos.

„Novatoriški finansavimo modeliai“

G-7 narių, įskaitant Kanadą, Prancūziją, Vokietiją, Japoniją, Jungtinę Karalystę ir JAV, aplinkos ministrai per dvi dienas surengs keturias darbo sesijas XVII amžiuje pastatytuose buvusiuose karališkuosiuose Venarijos rūmuose.

Aplinkosaugininkai nori sužinoti, kaip ketinama įgyvendinti Dubajuje pasiektą susitarimą iki 2030 metų padvigubinti energijos vartojimo efektyvumo rodiklį ir patrigubinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos pajėgumus.

Derybose bus pabrėžta būtinybė įvairinti svarbiausių medžiagų, reikalingų atsinaujinančiosios energijos sistemoms, šaltinius ir pakartotinai naudoti naudingąsias iškasenas, kad būtų išvengta pernelyg didelės priklausomybės nuo Kinijos, kuri dominuoja žaliųjų technologijų srityje.

Italija teigia, kad su į Turiną pakviestomis Afrikos delegacijomis bus aptarti retųjų žemės elementų ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos klausimai.

Kanada, Prancūzija, Vokietija ir Jungtinė Karalystė siekia sudaryti pasaulinę sutartį dėl plastiko taršos mažinimo ir tikimasi, kad jos pasinaudos G-7 šalių susitikimu, kad palenktų į savo pusę JAV ir Japoniją.

Klimato kaitos stebėtojai tikisi, kad bus padidinta parama mažiau išsivysčiusioms šalims, siekiančioms sumažinti anglies dvideginio išmetimą pramoninėje gamyboje, o ekspertai patars dėl ypač sudėtingų sektorių, pavyzdžiui, cemento ir plieno.

Gali būti įsipareigota skirti daugiau lėšų prisitaikymui prie klimato kaitos.

Pasak italų, G-7 šalys aptars novatoriškus finansavimo modelius, atsižvelgdamas į raginimus pažeidžiamoms šalims suteikti daugiau galimybių gauti finansavimą.

„Bus atidžiai stebimas“

Politikos instituto „Climate Analytics“ duomenimis, 2021 metais G-7 kartu sudarė apie 38 proc. pasaulio ekonomikos ir buvo atsakinga už 21 proc. viso išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio.

Praėjusią savaitę instituto parengtoje ataskaitoje teigiama, kad nė viena grupės narė neartėja prie tikslo iki 2030-ųjų sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, todėl geriausiu atveju emisijas pavyks apriboti „perpus mažiau, nei reikia“.

Ketvirtadienį JAV baigė rengti plataus masto planus, kaip apriboti iškastinio kuro elektrinių išmetamų teršalų kiekį, ir nurodė anglimis kūrenamoms elektrinėms iki 2032 metų 90 proc. sumažinti anglies dioksido emisiją.

Prancūzija greičiausiai sieks, kad G-7 iki 2030-ųjų laipsniškai atsisakytų anglių, tačiau Japonija nenori nustatyti konkrečios datos.

Vokietija – didžiausia teršėja Europoje – kaip ir Italija nenori atsisakyti dujų.

Italijos kraštutinių dešiniųjų ministrė pirmininkė Giorgia Meloni (Džordža Meloni) ne kartą žadėjo paversti Italiją Europos dujų rinkos centru, ieškoti naujų tiekėjų Viduržemio jūros regione ir Afrikoje bei plėsti dujų infrastruktūrą.

Italų klimato tyrimų centro ECCO įkūrėjas Luca Bergamaschi (Liuka Bergamaskis) suabejojo Italijos teiginiu, kad dujos yra būtinos jos energetiniam saugumui užtikrinti, ir teigė, kad jos susidomėjimas naujomis technologijomis, tokiomis kaip branduolių sintezė, yra klaidingas.

Pasak jo, G-7 sprendimai „daro didelį poveikį rinkoms ir investuotojų idėjoms bei lūkesčiams“, o Italijos pirmininkavimas Turine „bus atidžiai stebimas“.

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte
Exit mobile version