„Grigeo Klaipėda“ siūlo susitarti taikiai dėl 48 mln. eurų žalos gamtai

ŠaltinisBNS

Medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio popieriaus gamybos įmonių grupės „Grigeo“ kartono gamybos įmonė „Grigeo Klaipėda“ dėl Kuršių marių taršos jai aplinkosaugininkų priskaičiuotą 48 mln. eurų žalą gamtai siūlo kompensuoti pašalindama teršalus iš marių bei modernizuodama miesto nuotekų valymo įrenginius.

Įmonė parengė aplinkos atkūrimo priemonių planą ir pasiūlė Aplinkos apsaugos departamentui (AAD) ginčą, kurį jau nagrinėja teismas, spręsti taikiai, pranešė bendrovė.

Pasak bendrovės generalinio direktoriaus Tomo Eikino, žala gamtai būtų panaikinta išimant teršalus iš Kuršių marių.

„Su aukščiausio lygio ekspertais per pastaruosius metus parengėme ir teismui bei institucijoms pateikėme itin detalų, pagal geriausią tarptautinę praktiką parengtą teršalų iš marių išėmimo planą“, – bendrovės pranešime sako T. Eikinas.

Planas numato išpjauti teršalus kaupiančias nendres Kuršių mariose ir modernizuoti „Klaipėdos vandens“ paviršinių nuotekų valymo įrenginius. 

Anot T. Eikino, teršalai būtų pradėti šalinti, jeigu tam pritartų AAD, o jei bylą nagrinėjantis Šiaulių apygardos teismas patvirtintų „Grigeo Klaipėdos“ ir departamento taikos sutartį, tai būtų bendrovės įsipareigojimų vykdymo garantas.

Planas numato išpjauti teršalus kaupiančias nendres Kuršių mariose ir modernizuoti „Klaipėdos vandens“ paviršinių nuotekų valymo įrenginius

AAD įmonei yra pareiškęs daugiau kaip 48 mln. eurų civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje dėl Kuršių marių taršos. 

Bendrovės teigimu, parengtame plane būtų išimti visi ieškinyje nurodyti teršalai ir taip būtų pasiektas Europos Sąjungos bei Lietuvos teisėje numatytas prioritetas žalą gamtai šalinti pirminės aplinkos būklės atkūrimu. 

Taip pat nurodoma, jog, pagal žalos atlyginimo apskaičiavimo metodiką pažeidėjui suderinus teršalų surinkimo būdus su aplinkos apsaugos institucija, sukurtas aplinkosauginis efektas kompensuotų žalą gamtai. Pasiūlymu taip pat žadama atlyginti visas AAD išlaidas, susijusias su aplinkos atkūrimu.

„Grigeo Klaipėdos“ tarša į viešumą iškilo 2020 metų sausį. Ikiteisminis tyrimas pradėtas įtarus, kad į Kuršių marias patenka nevalytos gamybinės nuotekos, o su tuo susijusi įmonės dokumentacija gali būti klastojama. Įtarta, jog įmonė nuotekas į Kuršių maras slapta leido ne vienus metus.

Byloje kaltinimai dėl piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo ir disponavimo jais bei aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimų pareikšti akcinei bendrovei „Grigeo Klaipėda“ ir dar 14 esamų bei buvusių šios įmonės darbuotojų. 

Be T. Eikino ir pagrindinio „Grigeo“ grupės akcininko Gintauto Pangonio, kaltinimai pareikšti Vakarų medienos grupės konsultantui, dabar pensininkui Arūnui Pasvenskui, „VMG Klaipėda service“ direktoriui Aivarui Petrokui, „Grigeo investicijų valdymo“ generaliniam direktoriui Robertui Krutikovui, „Grigeo Klaipėdos“ finansų direktoriui Vidmantui Mačiukui, gamybos direktoriui Žygimantui Žilevičiui, technologijų grupės vadovui Irmantui Zubrui, inžinieriui-technologui Martynui Butkevičiui, operatoriui Vasilijui Jefimovui, nuotekų valymo operatoriui Arūnui Skierui, ekologei Ritai Liakstutytei bei dviem dabar jau į pensiją išėjusiems darbuotojams Rimantui Jonui Bieliauskui bei Rimai Ivaškevičienei.

Kaltinamieji, būdami valstybės tarnautojui prilyginamu asmeniu, anot prokurorės G. Skersinskytės, veikė organizuotoje grupėje su kitais asmenimis, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdami turtinės ir kitos asmeninės naudos, klastojo dokumentus, sistemingai pažeidinėjo teisės aktus, dėl ko buvo padaryta didelė žala Kuršių marioms, Baltijos jūros vandeniui, moliuskams, vėžiagyviams, žuvims ir galimai didelė žala paukščiams ir gyvūnams. 

Bylos nagrinėjimas Šiaulių apygardos teisme tęsis kovo 3-iąją.

1 KOMENTARAS

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte
Exit mobile version