Glazgas ruošiasi naujiems dideliems klimato aktyvistų protestams

ŠaltinisAFP-BNS

Škotijos miestas Glazgas, kuriame vyksta tarptautinė klimato konferencija COP26, šeštadienį ruošiasi antrai didelių protestų dienai, aktyvistams piktinantis delsimu spręsti pasaulinę klimato krizę.

Ankstesnę dieną švedų paauglė aktyvistė Greta Thunberg (Greta Tunberg) Glazgo gatves užplūdusiems protestuotojams pareiškė, kad Jungtinių Tautų klimato konferencija tapo dar viena „nesėkme“.

Planuojama, kad šeštadienį daugelyje pasaulio miesto, pradedant Paryžiumi ir Sidnėjumi, baigiant Nairobiu ir Seulu, vyks daugiau kaip 200 renginių, per kuriuos bus reikalaujama nedelsiant imtis veiksmų ir suteikti jau dabar klimato kaitos smarkiausiai veikiamoms bendruomenėms, ypač neturtingesnėse Pietų šalyse.

Glazge organizatoriai ir policija nurodė, kad šeštadienio demonstracijose gali dalyvauti iki 50 tūkst. žmonių. Eitynės vyks netoli miesto centre esančio budriai saugomo suvažiavimų centro, kur vyksta COP26.

Delegatai iš beveik 200 šalių susirinko Glazge nutarti dėl konkrečių priemonių, kaip bus įgyvendinami 2015 metų Paryžiaus sutarties tikslai – neleisti pasaulio klimatui iki šio šimtmečio pabaigos atšilti daugiau kaip 1,5–2 Celsijaus laipsniais, palyginus su laikotarpiu iki pramonės revoliucijos.

COP26 deryboms įpusėjus kai kurios šalys pasižadėjo mažinti savo išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekius. Taip pat buvo paskelbta atskirų susitarimų palaipsniui atsisakyti anglių deginimo, liautis finansuoti iškastinio kuro projektus užsienyje ir mažinti metano išlakas.

Tačiau šią savaitę paskelbtoje naujoje studijoje nurodoma, kad pasaulyje išmetamo anglies dvideginio kiekis šiemet vėl padidės iki lygio, buvusio prieš koronaviruso pandemiją, paralyžiavusią ekonomiką.

Aktyvistams ligšioliniai COP26 pasiekimai didelio įspūdžio nepadarė.

„Jie negali ignoruoti mokslo konsensuso ir negali ignoruoti mūsų, – sakė G. Thunberg. – Tai jau nebėra klimato konferencija. Dabar tai jau pasaulinis žaliojo smegenų plovimo (angl. greenwashing) festivalis.“

Australijos didmiesčiuose Sidnėjuje ir Melburne tarp į gatves išėjusių protestuotojų buvo vilkinčių kostiumus, vaizduojančių anglių gabalus arba ministrą pirmininką Scottą Morrisoną, uolų kasybos pramonės rėmėją. Aktyvistai derybas Glazge vadino „apgaule“, o savo šalies lyderį – „absoliučia gėda“.

„Pakaks tuščiažodžiauti. Realių veiksmų dėl klimato – dabar“, – skelbė vieno transparanto, nešto per demonstraciją Sidnėjuje, užrašas.

Pietų Korėjos sostinėje Seule apie 500 protestuotojų irgi reikalavo nedelsiant imtis veiksmų, kad būtų suteikta pagalba bendruomenėms, jau dabar kenčiančioms dėl planetos atšilimo.

Pietų Korėja turi mažai energijos išteklių ir yra priklausoma nuo importuojamų anglių – pigaus, bet labai taršaus kuro, kurį deginant 12-oje pagal dydį pasaulio ekonomikoje pagaminama apie 40 proc. suvartojamos elektros energijos, kaip rodo Tarptautinės energijos agentūros (TEA) duomenys.

Pietų Korėja siekia tapti klimatui neutrali iki 2050 metų, bet vietos aktyvistai perspėja, kad šis tikslas negali būti pasiektas, jeigu nebus imtasi fundamentalių pokyčių.

„Per COP26 vyksta „bla bla bla“, kaip ir tikėtasi“, – sakoma grupės „Climate Strike“, vienos iš šeštadienio demonstracijos Seule organizatorių, pranešime.

Glazgo centre taip pat buvo sustiprintos saugumo priemonės, ruošiantis planuojamoms demonstracijoms, organizuojamoms įvairių grupių, įskaitant radikaliąją „Extinction Rebellion“.

„Daug tūkstančių mūsiškių šiandien žygiuoja visame pasaulyje, reikalaudami nedelsiamų ir rimtų veiksmų“, – sakė škotų aktyvistė Mikaela Loach (Mikaela Louč).

„Siunčiame aiškią žinią, kad šiltų žodžių nepakanka – ir kad kitą savaitę per derybas privalome pamatyti rimtą konkrečių planų sustiprinimą“, – pridūrė ji.

„Tai negali tęstis“

COP26 derybos tęsis šeštadienį, o sekmadienį bus pristabdytos. Vėliau laukia įtempta „šaudyklinės diplomatijos“ savaitė, ministrams atvykstant galutinai susitarti dėl sunkiai pasiektų kompromisų.

Šalys vis dar turi patikslinti, kaip Paryžiaus susitarimu numatyti įsipareigojimai bus praktiškai įgyvendinti, įskaitant taršos leidimų rinkas reglamentuojančias taisykles, bendrus ataskaitų teikimo terminus ir skaidrumą.

Vis dėlto JT perspėjo, kad įgyvendinus iki šiol per konferenciją pateiktus nacionalinius klimato planus pasaulio klimatas per šį šimtmetį įšils net maždaug 2,7 laipsnio, o tai, anot mokslininkų, gali sukelti katastrofinių padarinių.

Nuo pramonės revoliucijos pasaulio klimato vidutinė temperatūra yra padidėjusi 1,1 laipsnio, bet bendruomenės visame pasaulyje susiduria su vis intensyvesniais gaisrais, sausra, gyventojų perkėlimu į kitas vietas ir ekonominiais padariniais, kuriuos sukelia visuotinis atšilimas.

„Ramiojo vandenyno klimato karių“ narė iš Samoa Brianna Fruean (Briana Fruijan), kalbėjusi pasaulio lyderių viršūnių susitikimo pradžioje, sakė, kad atėjo laikas lyderiams atsižvelgti į protestuotojų reikalavimus.

„Tai negali tęstis, – sakė ji. – Mes atsisakome būti tik šios krizės aukomis. Mes neskęstame – mes kovojame, ir šeštadienį pasaulis mus išgirs.“

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte
Exit mobile version