Ketvirtadienį Strasbūre (Prancūzijoje) įsikūręs Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) atmetė translyčio vyro skundą, reikalaujantį ilgos versijos gimimo liudijime pakeisti įrašą apie jo lytį.
Strasbūre įsikūręs EŽTT pritarė Lenkijos teismo sprendimui, nurodydamas, jog pagal Varšuvos įstatymus asmeniui, pakeitusiam lytį, nėra numatytas įrašo apie jo lytį pakeitimas ilgos versijos gimimo liudijime ir tai nėra laikoma diskriminuojančiu veiksmu.
52-iejų metų Lenkijos piliečiui, gyvenančiam Prancūzijoje, 1992 m. teismo sprendimu buvo išduotas atnaujintas trumpos versijos gimimo liudijimas po to, kai jam buvo atlikta lyties keitimo operacija. 2011 m. jis kreipėsi į atsakingas Lenkijos institucijas dėl naujo ilgos versijos gimimo liudijimo išdavimo, tačiau jo prašymas buvo atmestas.
Varšuvos institucijos pareiškė, kad ilgos versijos gimimo liudijime yra nurodyta gimusiojo asmens lytis; kaip tai yra žinoma, daugelis Europos šalių nekeičia ilgos versijos gimimo liudijimo įrašo tuo atveju, jei asmuo atlieka lyties keitimo operaciją. Trumpos versijos gimimo liudijimas daug dažniau naudojamas kaip asmens tapatybės dokumentas, tuo tarpu ilgos versijos gimimo liudijimas yra civilinės būklės akto įrašas.
Pirmasis EŽTT skyrius pritarė Lenkijos sprendimui, konstatuodamas, jog kiekviena šalis turi teisę tvarkyti tikslius gimimo įrašus, be to, pabrėžė, kad atsisakymas atlikti pakeitimus ilgos versijos gimimo liudijime neturi reikšmingos įtakos žmogaus gyvenimo kokybei.
Septynių teisėjų kolegija konstatavo faktą, kad „pareiškėjas neįrodė, jog jis patyrė kokių nors rimtų neigiamų pasekmių ar nesusipratimų dėl to, kad gimimo metu nustatyta lytis yra nurodyta ir jo gimimo liudijimo įraše.”
Vyras, Teismo dokumentuose save įvardijęs kaip Y., pareiškė, kad jis kreipėsi į teismą dėl Prancūzijos pilietybės suteikimo ir su prašymu įsivaikinti vaiką. 1993 m. jis vedė prancūzę, o 2001 m. pora susilaukė dukros. Teismas pareiškė, kad jo vedybų sutartyje ir dukros gimimo liudijime yra nurodyta, jog jis yra vyriškosios lyties asmuo.
Pastaraisiais metais pagal Konvenciją 1959 m. Strasbūre įsteigtas EŽTT nagrinėjo ne vieną bylą, susijusią su lyties nustatymo atvejais.
Pirmojoje byloje, nagrinėtoje 1986 m., buvo atmestas skundas translyčio vyro, kuris negalėjo pakeisti teisinių dokumentų Jungtinėje Karalystėje, jam neįrodžius patirtos diskriminacijos. Tačiau 1992 m. Teismas pirmą kartą priėmė sprendimą, pagal kurį translyčio asmens teisės buvo laikomos pažeistomis, kai Prancūzija atsisakė išduoti atnaujintą asmens tapatybės kortelę asmeniui, kuriam buvo atlikta lyties keitimo operacija.
Praėjus dešimčiai metų Teismas konstatavo, kad nėra faktų, patvirtinančių, jog visuotinai pripažinti translyčiai asmenys patiria diskriminaciją, norėdami įsidarbinti ar sudaryti santuoką.
