JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį paskelbė, kad amerikiečių aviacijos smūgiai visiškai sunaikino pagrindinius Irano branduolinius objektus. Tai ženklina dramatišką JAV įsitraukimą į Izraelio karinę kampaniją prieš Teheraną ir kelia didelę riziką viso regiono stabilumui.
Smūgiai – karinis ir simbolinis lūžis
Kalbėdamas iš Baltųjų rūmų, D. Trumpas pareiškė, kad smūgiai Forde, Isfahane ir Natanze buvo „įspūdinga karinė sėkmė“. Taikyta į svarbiausius urano sodrinimo kompleksus, kai kurie iš jų – požeminiai, apsaugoti nuo įprastos ginkluotės. Atakai buvo panaudoti B-2 bombonešiai ir sparnuotosios raketos „Tomahawk“, paleistos iš povandeninių laivų.
Pasak JAV prezidento, tai yra aiški žinia Iranui: „Artimųjų Rytų chuliganas dabar privalo siekti taikos.“ D. Trumpas taip pat perspėjo, kad jei Teheranas nesutiks derėtis, būsimos atakos bus „daug didesnės“.
Šie pareiškimai akivaizdžiai keičia ankstesnę D. Trumpo poziciją – prezidentas dar prieš kelias dienas sakė norįs „išvengti dar vieno amžino karo“. Visgi greitas sprendimas smogti parodė, kad Vašingtonas pasiryžęs aktyviai įsikišti, jei to pareikalaus regioninė dinamika.
Netanyahu: „Pažadas įvykdytas“
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu savo ruožtu paskelbė, kad smūgiai – tai „pažado sunaikinti Irano branduolinius objektus“ išpildymas. Jis gyrė „idealų koordinavimą“ tarp jo ir D. Trumpo, taip pat tarp Izraelio ir JAV kariuomenių.
„Tai istorijos posūkis, kuris gali nuvesti Artimuosius Rytus į klestėjimo ir taikos erą“, – sakė Netanyahu. Jis pakartojo bendrą JAV–Izraelio poziciją: „Pirma eina jėga, o tada – taika.“
Iranas grasina atsaku, bet nepripažįsta žalos
Iranas pasmerkė JAV veiksmus kaip „neteisėtus ir nusikalstamus“. Užsienio reikalų viceministras Abbasas Araghchi pareiškė, kad Teheranas pasilieka teisę gintis „visomis priemonėmis“. Jis pabrėžė, kad ši operacija „turės amžinas pasekmes“.
Nepaisant pareiškimų apie sunaikinimą, Irano valdžia tvirtina, kad smūgių padariniai buvo riboti. Valstybinė žiniasklaida patvirtino, kad buvo atakuoti objektai Forde, Natanze ir Isfahane, tačiau radioaktyvaus užteršimo neaptikta. Tai patvirtino ir JT Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA), nurodžiusi, kad kol kas nefiksuotas joks padidėjęs radiacijos lygis.
Karo pavojus regione auga
JAV ir Izraelio veiksmai jau sulaukė atsako: Tel Avive ir Jeruzalėje aidėjo oro pavojaus sirenos, pranešta apie raketų smūgius. Iranui artimi Jemeno husiai perspėjo atnaujinsią atakas prieš JAV laivus Raudonojoje jūroje. Įtampa auga ir Irake, kur anksčiau buvo atakuojamos JAV bazės.
Nors D. Trumpas kol kas nemini režimo pakeitimo, jis yra įvardijęs Irano aukščiausiąjį vadovą Ali Khamenei kaip „lengvą taikinį“. Toks retorikos tonas rodo, kad konfrontacija gali greitai išplisti.
Diplomatijos langas užsidaro?
Dar ketvirtadienį D. Trumpas žadėjo duoti Iranui dvi savaites apsispręsti dėl taikos. Tačiau smūgiai surengti vos po kelių dienų, be išankstinio perspėjimo, o tai verčia manyti, kad JAV sąmoningai pasirinko eskalaciją.
Dabar diplomatinis langas, jei toks dar egzistuoja, sparčiai užsidarinėja. Izraelis pareiškė ketinąs tęsti spaudimą iki visiško Irano pajėgumų sunaikinimo. JAV žingsnis galutinai panaikina Teherano iliuziją, kad Vašingtonas liks nuošalyje.
Vertinimas
Smūgiai prieš Irano branduolinius objektus – tai ne tik karinis veiksmas, bet ir geopolitinis lūžis. JAV įsikišimas rodo, kad Artimuosiuose Rytuose baigėsi viena diplomatinio delsimo era ir prasidėjo naujas, daug pavojingesnis etapas.
Kyla pavojus visuotiniam regioniniam karui, kurio epicentras – Iranas, Izraelis ir Persijos įlankos šalys. Tai gali turėti pasaulinių padarinių – nuo naftos rinkų šoko iki migracijos bangų. Viena aišku – po šios nakties Artimieji Rytai jau nebus tokie, kokie buvo vakar.
