Tik visiškam savanaudžiui ir apie savo vaikų bei anūkų ateitį negalvojančiam žmogui yra nesvarbus mūsų gamtos išsaugojimas. Tik godulio užvaldytas žmogus gali būti prieš gamtą. Kiekvienam sveiko proto žmogui aišku, kad mes esame gamtos dalis ir turime harmoningai gyventi joje kartu su kita gyvybe taip, kaip tai sukūrė Dievas.
Tačiau dabartinė žalioji ideologija vargu ar yra apie tokį požiūrį. Ji tapo politiškai ideologizuota ir vis labiau tarnauja „biznelių“ interesams. Joje vis labiau reiškiasi su logika besikertantys, sunkiai suvokiami prieštaravimai. Kažkas negerai su pasaulio suvokimu, jei aistringai gelbėji kačiukus, bet visiškai nebrangini žmogaus gyvybės nuo pat jos pradėjimo. Vis daugėja faktų, kurie verčia mokslą ir sveiką protą abejoti žymia ES naudojamų žaliosios propagandos teiginių.
Sovietmečiu mokslininkai, net rašydami mokslines disertacijas tiksliųjų ir gamtos mokslų srityse, turėjo privalomai cituoti kokius nors komunistų partijos ideologinius nutarimus ir patvirtinti savo ištikimybę tuometinei ideologijai bei pagrįsti savo atradimų ir išradimų svarbą komunizmo statybai. Tame laikmetyje komunistams, kaip žmonėms neigiantiems Kūrėją, užėjo noras susidievinti.
Pavyzdžiui, sovietmečiu komunistų partija nusprendė pakeisti didžiųjų Sibiro upių tekėjimo kryptį, kad jos tekėtų ne į šiaurę, bet pietus ir tam skyrė didžiules lėšas… Tai buvo laikoma mokslo pažanga, nes taip, ideologiškai teisingai balsuodami, nusprendė politikai. Deja, bet ir dabar vyksta labai panašiai. Net rašantiems projektus mokslininkams reikia būtinai „pasimelsti“ žaliajai ideologijai, kitaip pinigėlių negausi, todėl reikia pritarti siauro požiūrio (ne objektyviems) teiginiams. Viešai sukritikavus tokius teiginius beveik neabejotinai galima laukti neigiamo atsako.
Daugelis viešų „pliurpologų“, atseit demonstruodami savo moksliškumą, įprato kažką pasakyti apie klimato atšilimą bei būtinybę su tuo kovoti. Iš tiesų mokslininkai kol kas tik sutaria, kad klimatas keičiasi, bet nėra visiško sutarimo, dėl kokių priežasčių taip vyksta. Mokslas dažnai dar nesugeba tiksliai prognozuoti artimiausių galimų audrų, bet ideologizuoti aktyvistai su užtikrintumu kalba apie tai, koks bus klimatas po 50 metų.
Kiekvienas mokslą šiek tiek gyvenimą išmanantis žino, kad visos prognozės yra riboto tikslumo, o ypač 50 metų į priekį“. Mokslininkai tą žino, bet aktyvistai apie paklaidas pamiršta ir kalba kaip apie faktą. Ir šiaip, tikras mokslininkas visada žino, kad žmonijos žinios apie pasaulį, priklausomai nuo mūsų patirties, yra besikeičiančios. Verta neužmiršti, kad savu laiku viduramžių vakarų pasaulio valdovų namuose namiškiai stengėsi nesiprausti, nes taip jiems patarinėjo to meto iškiliausi gydytojai, t. y. dvaras buvo modernus…
Todėl visada, priimant sprendimus, reikia įvertinti žinių santykinumą. Žalieji ideologai, ignoruodami mokslinę diskusiją, siekia politiniu balsavimu pagrįsti savo teiginių moksliškumą, ypač jei iš to gali pasidaryti pinigų. Dažnai už to kyšo godulys, to beatodairiškai reklamai negaila pinigų, pasitelkiami net „šalia mokslo negulėję“ aktyvistai. Turbūt dėl to neatsitiktinai kaip žaliosios politikos lydere buvo pasirinkta dar mokyklos nebaigusi, pamokų stropiai matyt nelankiusi, mokinukė, Greta
Thunberg. Žalieji propagandistams mergaitės likimas nesvarbus, nesvarbu kas nutiks dar politinėms kovoms nepasiruošusiam vaikui, svarbu bet kuria kaina prastumti savo sumanymus.
Jau dabar akivaizdu, kad Žaliosios energetikos politikos diegiami „perlenkimai“ gali būti žalingi ES ateičiai. Pavyzdžių yra daug ir jų gausėja. ES komisarai mėgsta šnektelėti apie būsimą ES ekonominę pažangą ir ekonomikos konkurencingumo kėlimą. Kiekvienam ekonomistui aišku, kad pramonės konkurencingumas priklauso nuo energetikos kainų. Kaip ES gali konkuruoti su JAV, jeigu mes didžia dalimi dėl savo „žalumo“ už energijos vienetą mokame 2 kartus, o lyginant su Kinija kone 3 kartus daugiau?
Neišmintingai ir bet kuria kaina įgyvendinant „žaliąjį kursą”, mes verčiame pas mus veikiančias įmones mokėti už elektrą brangiau, o šalia to noriai perkame prekes iš kito pasaulio šalių, kurios gamina jas pigiau, nes naudoja „nešvarią“ energiją. Čia kaip ir su pagalba Ukrainai – duodame pinigų jai apsiginti, bet dar daugiau pinigų išleidžiame naftos ir dujų iš Rusijos pirkimui! Sunku suprasti kaip gali save skelbti mokslo pažangos nešėju, net ir įtikėjus, kad dėl visko kaltas žmogus, kai galvoji, jog pasaulio klimatą užtenka pakeisti tik Europoje!
Bet jau girdžiu norinčius man paprieštarauti ir teigiančius, kad CO2 (anglies dioksidas) naikina mūsų žaliąją planetą. Niekas nesiginčys, kad yra blogai, jog kertame miškus, mažindami biologinę įvairovę. Betkaip tada suprasti buvusį norą, siekiant įgyvendinant „atsinaujinančios“ energetikos užmačias, viską užsodinti karklais?
Beje su CO2 kenksmingumu gamtai nėra viskas taip paprasta. Net iš mokyklos laikų žinome, kad augalams augti reikia – ir saulės, ir CO2, ir vandens. Taigi, kuo daugiau anglies dioksido, tuo daugiau žalumynų. Ir tai vyksta– žaliosios masės pasaulyje sparčiai daugėja, bet tai reiškia, kad ir daugiau deguonies žmonėms kvėpuoti žalumynai pagamina. Beje, verta prisiminti, kad vienas ugnikalnio išsiveržimas gali mūsų visus CO2 mažinimo biznio planus paversti niekais…
Skaičiavimai rodo, kad, net jei CO2 ir būtų visa ko priežastis, didžiausios investicijos klimato šilimo nesustabdys. Lėšas geriau skirti žmonių galimybei prisitaikyti pokyčiams ir ypač pagalbai neturtingoms šalims. Milžiniškos neišmintingos išlaidos atima pinigus būtent iš tokių šalių, ir gali jos žmones palikti juos be namų ir be maisto.
Su energijos rūšių „žalumu“ irgi vyksta keisti dalykai. Dar neseniai atominė energija buvo „ne žalia“. Dabar Prancūzijos politinės įtakos dėka ji „pažaliavo“. Kaip ir anksčiau „ne žalios“ gamtinės dujos Vokietijos dėka reabilituotos. Tačiau ir toliau ES stengiasi pagreitintai susodinti mus už į iš esmės kinietiškus elektrinius automobilius, išmesti dar gerai veikiančius ir netaršius senus, užmirštant, kad naujiems pagaminti reikia daug CO2… Na, bet čia jau šventvagiškos mintys, žiūrint tų akimis, kurie meldžiasi „vartojimo dievui“.
Besaikio vartojimo politikos niekas nesikėsina keisti, nors logiškai mąstant – nevartokime tiek, kiek nereikia, nekeiskime be reikalo mašinų, valgykime ne tik „nugarinės file“ ir energijos vartosime mažiau bei daugiau badaujančių pasaulio gyventojų pamaitinsime. Bet ES komisarai, noriai ir legaliai (!!!) dalyvaujantys verslo kompanijų priėmimuose, primygtinai liepia dar važiuojančias, dar tinkamos naudoti mašinas išmesti ir persėsti į kitas, kurias gaminanti vėl išmesime krūvą CO2…
Na ir visiškas žaliųjų „mokslininkų“ šedevras yra teiginys, jog karvės jau „nebe žalios“… Taigi Dievas jas sutvėrė ne žaliomis, ir todėl su jomis reikia kovoti… Galvojate, kad aš juokauju? Jei aplankysite ES Parlamentą, ten restoranų valgiaraštyje rasite pažymėta – jautiena – „ne žalia“, o vištiena – „žalia“…
Vargšės mūsų karvutės! Kiek žiūrime TV įvairių reportažų apie gamtines katastrofas. Tikrai tai baugina, tačiau … jos vyko visada. Nustebsite sužinoję, kad santykinė jų keliama žala pasaulio bendrajam vidaus produktui ženkliai mažėja. Žmogus prisitaiko: stato stipresnius pastatus, papildomai apsaugo savo turtą ir kt. Bet biznis yra biznis – reikia gąsdinti…
Galima būtų tęsti. Tačiau svarbiausia ir pražūtingiausia mums, kad ES žalioji propaganda įkyriai perša vieną mintį, jog visų bėdų šaltinis yra žmogus! Todėl, jeigu žmonių bus mažiau, bus geriau!.. Kažkaip tai labai panašu su LGBT ideologija, panašu, jos artimos viena kitai juo labiau, kad ir propagandistai dažnai tie patys.
Krikščionybė ragina mylėti vienas kitą ir vienas kito nežudyti, tausoti gamtos dovanas, harmonijoje išmintingai sugyvenanti su gyvūnais bei augalais ir daugintis, o ne išmirti. Tai turėtų būti tikroji žalioji politika. Norėčiau tikėti, kad išmintis leis atsisakyti ideologinių žaliosios politikos perlenkimų ir mūsų karvutės neverks“.
