Kardinolui Walteriui Kasperiui, buvusiam Vatikano ekumenizmo skatinimo žinybos vadovui, atrodo, kad dabar yra priežasčių steigti moterų diakonatą, nes sinodinei Bažnyčiai reikės labiau „broliškos ir seseriškos“ kultūros.
„Mano asmenine nuomone, nuolatinio diakonato atvėrimas moterims remiasi gerais teologiniais argumentais ir būtų prasmingas pastoracinis žingsnis“, – savo autobiografijoje, kuri pasirodys birželio 10 d. rašo buvęs Popiežiškosios krikščionių vienybės skatinimo tarybos pirmininkas.
„Moterys ir vyrai prieš Dievą turi tą patį orumą, todėl jų charizmos turi būti atpažįstamos ir gerbiamos“, – teigia 92 metų vokiečių kardinolas knygoje Der Wahrheit auf der Spur („Tiesos pėdsakais“).
„Ateityje mums vis dar reikės gerų vyskupų ir kunigų, bet sinodinėje Bažnyčioje baigiasi klerikalizmo ir savavališkų vyskupų sprendimų era“, – tęsia jis. „Pasauliečiai nori ir turi būti išklausyti, tad jie taip pat gali tikėtis atskaitingumo iš vyskupų ir kunigų.“
Kard. Kasperis pažymi, kad pašaukimų sumažėjimas gali sugrąžinti Bažnyčią prie senosios Bažnyčios padėties. Moterų diakonato šalininkai dažnai remiasi šv. Pauliaus laiškuose minimais tokio tarnavimo pavyzdžiais.
„Ankstyvoji Bažnyčia nėra šventas palikamas, apie kurį šiandien kai kas svajoja; tai buvo šventa pradžia, iš kurios mūsų Bažnyčia išaugo – kaip mažas garstyčios grūdelis į didelį medį“, – pažymi jis.
Romos kardinolas, atkreipdamas dėmesį į pasaulinius tikėjimo pokyčius, pažymėjo, kad raida Pietų pusrutulyje gali „suteikti Bažnyčiai naują impulsą ir netrukus priversti mus, europiečius, pasirodyti pasenusiais“.
Nors anksčiau kard. Kasperis abejojo moterų diakonatu – ypač po to, kai anglikonų bendruomenė suskilo dėl moterų kunigių ir vyskupių šventimų, kai jis 2001–2010 m. vadovavo Vatikano ekumenizmo tarnybai – dabar jis sako, kad tai klausimas, kurio Roma nebegali vengti.
„Tai – didi tema. Be atsivertimo, maldos ir atgailos, visos reformos, kad ir kokios nuoširdžios būtų, neturi ateities“, – pažymėjo jis.
