2025 m. gegužės 25 d. popiežius Leonas XIV iškilmingai įžengė į Švč. Išganytojo, Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono Evangelisto baziliką, kuri yra jo – Romos vyskupo – katedra. Šia proga Šventasis Tėvas aukojo Mišias Romos vyskupijos bendruomenei. „Galiu patikinti, kad jus myliu, kad noriu jums tarnauti ir atiduoti visas savo nedideles jėgas, tą nedaug, ką turiu ir kuo esu“, – sakė Leonas, pakartodamas savo pirmtakų šv. Pijaus X ir pal. Jono Pauliaus I pažadą.
„Romos Bažnyčia yra didingos istorijos, įsišaknijusios Petro, Pauliaus ir daugybės kankinių liudijime, paveldėtoja ir turi unikalią misiją, kurią gerai atskleidžia tai, kas užrašyta ant šios katedros fasado: būti Mater omnium Ecclesiarum – visų Bažnyčių Motina“, – sakė homilijoje Leonas XIV.
Jis priminė dažną popiežiaus Pranciškaus kvietimą dokumentuose ir katechezėse, mąstyti apie motinišką Bažnyčios matmenį, kurį išreiškia švelnumas, aukojimasis, klausymasis, leidžiantis atsiliepti į savo vaikų poreikius ir lūkesčius, kartais pirmiau, nei jie išsakomi garsiai.
„Tegul šios savybės ryškėja visoje Dievo tautoje, taip pat ir čia, mūsų didelėje vyskupijos šeimoje: tikinčiuosiuose, ganytojuose, pirmiausia manyje“, – kalbėjo Romos vyskupas. Jis citavo Mišiose skaitytą skaitinį iš Apaštalų darbų, kuris pateikia esminių akcentų. Pirmosios krikščionių bendruomenės nariai Antiochijoje sprendė kalbėdamiesi, kartais ginčydamiesi, nelengvą klausimą, reikalavusį kantrybės ir įsiklausymo, dėl to, ko reikalauti iš naujai atsivertusiųjų.
Paulius ir Barnabas nuvyko pasitarti į Jeruzalę, į Bažnyčią motiną, pas apaštalus: jie nesprendžia vieni, bet siekia bendrystės. Petras ir kiti apaštalai apsvarstė klausimą ir pareiškė: „ Šventajai Dvasiai ir mums pasirodė teisinga neužkrauti jums daugiau naštų, išskyrus tai, kas būtina“. Tokiu būdu problema tapo proga mąstyti ir augti. Tuo pat metu matome, kad teisingas sprendimas pasiektas įsiklausius, meldžiantis, siekiant atsiversti. Tik tokioje įtampoje buvo galima išgirsti Šventosios Dvasios balsą, sakantį, kokį kelią rinktis.
Šventoji Dvasia išmokys visko ir viską primins (žr. Jn 14, 26), sekmadienio Evangelijos skaitytose eilutėse pažada Viešpats. O Šventoji Dvasia Viešpaties žodžių, pasak popiežiaus Leono, mus moko visų pirma įspausdama juos į mūsų širdis, įrašydama jo įsakymą ne ant akmeninių lentelių, bet mūsų širdyse, kad patys taptume „Kristaus raidėmis“ vienas kitam.
Pastaraisiais keliais metais Romos vyskupija stengėsi išgirsti, suprasti, atsiliepti, mylėti, pranašiškai evangelizuoti tokioje sudėtingoje tikrovėje. Tai sunkus, bet Romos Bažnyčios, ne kartą parodžiusios, kad moka plačiai mąstyti, vertas kelias.
„Trokštu ir įsipareigoju įžengti į šią didžiulę statybų aikštelę, išklausydamas, kiek tik pajėgsiu, visus, kad kartu mokytumėmės, suprastume ir spręstume. […] Prašau jūsų padėti man tai daryti bendra malda ir meilės darbais, prisimindami šv. Leono Didžiojo žodžius: „Visas gėris, kurį padarome vykdydami savo tarnystę, yra Kristaus darbas““, – sakė popiežius ir Romos vyskupas iškilmingo įžengimo į savo katedrą Mišiose.
Galite pasikliaukite manimi, krikščionimi su jumis ir vyskupu jums
„Ramybė jums! Brangūs broliai ir seserys, visa Romos bendruomene, man labai malonu šį vakarą būti su jumis ir dalyvauti liturginiame akte, kuriuo šventėme mano, kaip jūsų naujojo Romos vyskupo, Įžengimą. Ačiū jums visiems!“, – po iškilmingų įžengimo Mišių į savo katedrą Romos vyskupijoje sakė Leonas XIV, kreipdamasis į tikinčiuosius iš Šv. Jono Laterane centrinio – Palaiminimų – balkono.
„Gyvenkime savo tikėjimu, ypač šiais Jubiliejaus metais, ieškodami vilties ir stengdamiesi patys būti liudijimu, teikiančiu viltį pasauliui, kuris taip daug kenčia: tiek daug skausmo dėl karų, smurto, skurdo! Tačiau Viešpats prašo, kad mes, krikščionys, visada būtume gyvu liudijimu. Gyvenkime savo tikėjimu, širdyje jauskime, kad Jėzus Kristus yra šalia ir žinokime, kad jis mus visada lydi mūsų kelionėje“, – sakė Šventasis Tėvas.
Šventoji Dvasia Viešpaties žodžių, pasak popiežiaus Leono, mus moko visų pirma įspausdama juos į mūsų širdis, įrašydama jo įsakymą ne ant akmeninių lentelių, bet mūsų širdyse, kad patys taptume „Kristaus raidėmis“ vienas kitam.
„Ačiū, kad einate kartu! Eikime visi kartu! Galite pasikliaukite manimi, krikščionimi su jumis ir vyskupu jums. Ačiū jums visiems!“, – kalbėjo popiežius, palaiminęs aikštėje prie Šv. Jono Laterane bazilikos buvusius tikinčiuosius ir visą Romos miestą. „Gero vakaro visiems! Visada gyvenkime su tokiu džiaugsmu“, – atsiliepdamas į džiugius sveikinimus iš aikštės pridūrė Leonas XIV.
Nusileidęs į aikštę, dar kartą pasveikinęs ir pamojavęs Romos vyskupijos tikintiesiems, kunigams ir vienuoliams, Leonas XIV sėdo į atvirą papamobilį ir už kelių minučių atvyko prie Švč. M. Marijos Didžiosios bazilikos, paskutinės gegužės 25 dienos stotelės.
Prie centrinio įėjimo į vieną iš keturių didžiųjų Popiežiškųjų Romos bazilikų popiežių pasitiko ir į vidų palydėjo kardinolas Stanislovas Rylko, bazilikos arkikunigas, ir kardinolas Rolandas Makrickas, bazilikos arkikunigas koadjutorius. Šio vizito tikslas – liturgiškai pagerbti Romos vyskupijai, Romos miestui ir tikintiesiems brangią Švč. M. Marijos ikoną Salus Populi Romani („Romiečių sveikatą“).
Po trumpos liturginės įžangos ir bazilikos choro giesmės, dalyvaujant dideliam būriui tikinčiųjų, popiežius Leonas XIV sukalbėjo specialų maldavimą, prašydamas Dievo Motinos užtarimo. Apeigų pabaigoje palaiminęs visus buvusius bazilikoje, popiežius vėl stabtelėjo prie savo pirmtako – popiežiaus Pranciškaus, labai mylėjusio šią vietą – kapo, trumpai pasimeldė.
Kaip ir Šv. Jono Laterano bazilikoje, Leonas XIV pakilo į centrinį Didžiosios Marijos bazilikos baloną, iš kurio sveikino didelę aikštėje buvusią minią, ją laimino ir sveikino.
„Ramybė jums! Labas vakaras. Ačiū, kad susirinkote čia, prieš šią baziliką šią popietę, šį vakarą, kai visi, susibūrę kaip Romos vyskupijos nariai, minime jos naujojo vyskupo tarnystės pradžią. Labai džiaugiuosi jus visus čia matydamas ir iš širdies dėkoju.“
„Dėkoju visiems, kurie dirba šioje bazilikoje, dviem kardinolams, kurie lydi mane šį vakarą, ir daugybei žmonių, kurie savo atsidavimu padeda mums gyventi maldos ir pamaldumo gyvenimą, ypač, priartėti prie Jėzaus Motinos, Dievo Motinos, Švč. M. Marijos. Tai puiki proga atnaujinti pamaldumą Marijai –Salus Popoli Romani – kuri daug kartų lydėjo Romos žmones, kai jiems ko nors reikėjo.“
„Prašome Dievą, jo Motinai užtariant, palaiminimo visiems, jūsų šeimoms, jūsų artimiesiems ir kad padėtų mums visiems, kaip vienai Dievo šeimai, eiti kartu Bažnyčioje“, – sakė popiežius Leonas, prieš pakviesdamas visus sukalbėti „sveika, Marija“ maldą. Su visais atsisveikinęs, popiežius išvyko į Vatikaną.
