Gegužės 25 d., sekmadienio, šv. Mišiose už miestą Kauno arkikatedroje bazilikoje arkivyskupas Kęstutis Kėvalas atkreipė dėmesį, jog Kaunas nuo pat miesto privilegijų suteikimo buvo reikšmingas politinis, kultūrinis ir religinis centras, tapęs ir Europos miestų šeimos dalimi.
Miesto istorija, klestėjimas buvo labai susijęs su Lietuvos atsivėrimu Europos krikščioniškajai erdvei. Santaka, senamiestis – miesto plėtros židiniai, neatskiriamai susiję su vienuolynų bendruomenių įsikūrimu, bažnyčių statybomis, pirklių apsigyvenimu.
Čia vyko ir modernios, demokratinės Lietuvos kūrimo darbai. Suklestėjo Lietuvos universitetas, kurio studentai tęsdavo studijas geriausiuose Europos universitetuose. Buvo sukurta originali miesto architektūra, pelniusi pripažinimą kaip UNESCO paveldas.
Pasak ganytojo, brangu, jog Kaunas turi savitą sąsają su popiežiumi Leonu XIV, kuris yra augustinų vienuolis. O juk augustinai buvo įsikūrę Kaune. Nuo 1700 metų iki carinės imperijos persekiojimų klestėjo vienuolynas. Senamiestyje, Rotušės aikštėje turime likusių pastatų. Vienuoliai augustinai pamokslavo ir Kauno arkikatedroje, vykdė švietėjišką veiklą.
„Turime ankstesnių kartų paliktą uždavinį puoselėti vertybes, kuriančias kultūrą, stiprinančias tikėjimą. Meldžiamės, kad neprarastume drąsos, kūrybos entuziazmo, nežiūrint to, kad kartais spaudžia įvairios įtampos, kad nebūgštautume, nenusimintume, bet vienas kitam dovanotume ramybę“, – sakė arkivyskupas K. Kėvalas Kauno arkikatedroje VI Velykų sekmadienį, miesto gimtadienio dienomis.
