Kaupaitė savo mintis apie mokyklų steigimą ar vyskupo prašymą statyti ligoninę priėmė kaip Dievo valios išraišką.

Migrantė iš Lietuvos Marija įsteigė seserų vienuoliją norėdama padėti, kad vargstančios lietuvių migrantų darbininkų šeimos savo vaikus ugdytų tikinčiais krikščionimis ir sąmoningais lietuviais, su seserimis kazimierietėmis atsidėjo vaikų ir jaunimo ugdymui, steigė mokyklas, vėliau XX amžiaus antrajame dešimtmetyje gripo pandemijai apėmus ir JAV, suvokdama, jog „trūksta gydytojų ir kitų, kurie slaugytų“, pradėjo steigti ligonines.

Kazimiera gimė 1880-01-06 Gudelių km. ir buvo penktas vaikas šeimoje.

1902 m. spalio mėn. išvyko į Ingenbolį, Šveicariją pas Šv. Kryžiaus gailestingąsias seseris mokytis ir gryninti pašaukimą. Atvykusios iš Šveicarijos, 1905 m spalio mėn. trys postulantės tuoj pradėjo savo vienuolinį pasiruošimą Šv. Marijos Nekalčiausios Širdies Tarnaičių vienuolyne, Skrantone, Pensilvanijoje.

1907 m. balandžio 19 d. popiežius Pijus X leido kurti lietuvišką Šv. Kazimiero seserų vienuoliją.

1911 m. Šv. Kazimiero seserų kongregacija perkėlė savo centrą į Čikagą. Vienuolyną pašventino liepos 2 d. arkiv. James Edward Quigley. Vienuolės kazimierietės įkūrė mieste ir mokyklų, ir ligoninių.

1913 rugpjūčio 24 d. pirmoje seserų generalinėje kapituloje Marija Kaupaitė buvo išrinkta Šv. Kazimiero seserų kongregacijos motina. Dar 5 kartus buvo perrinkta ir generalinės Motinos pareigas ėjo iki mirties.

1918 m. siaučiant gripui, JAV Raudonasis Kryžius atsiuntė didžiausią padėką M. Kaupaitei ir kitoms sesėms už pasiaukojantį darbą slaugant ligonius. Už kilnius gailestingumo ir artimo meilės darbus JAV katalikiškų ligoninių asociacija suteikė jai „pasižymėjusios tarnystės kryžių“ Susikūrus nepriklausomai Lietuvai Kauno vyskupas Pranciškus Karevičius kreipėsi į kardinolą G.V. Mundeleiną ir paprašė atsiųsti į Lietuvą Šv. Kazimiero kongregacijos seserų, kad jos čia įsikurtų ir steigtų mokyklas. Motinos Marija ir keturios seserys: Immaculata Dvaranauskaitė, Ana Marija Rakauskaitė, Angela Braškaitė ir Katarina Balčaitytė.

1920 m. spalio 2 d. atvyko į Lietuvą. Joms buvo pasiūlyta įsikurti apleistame kamaldulių Pažaislio vienuolyne. Bažnyčia tuo metu buvo be stogo ir be langų, vidus apgriuvęs. Pažaisliui atkurti kazimierietės 1920–1940 m. išleido apie 800 tūkst. litų ir tik apie 10 proc. šios sumos buvo gauta iš valstybės. Seselių Kazimieriečių vyresniąja Lietuvoje buvo paskirta sesuo Judita Dvaranauskaitė. Kazimierietės Lietuvoje atidarė 29 pradžios mokyklas, 3 aukštesniąsias mokyklas. „Saulės“ namuose Kaune įkūrė Šv. Kazimiero seserų mergaičių gimnaziją.

1933 m. Lietuvos Vyriausybė už nuopelnus lietuvybei Motinai Marijai įteikė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 3-iojo laipsnio ordiną. Motina Marija mirė nuo kaulų vėžio Čikagoje 1940 m. balandžio 17 d.

1986 metais pradėta Kaupaitės skelbimo palaimintąja byla ir Motinai Marijai suteiktas Dievo tarnaitės titulas.

1994 m. paskirta komisija jos dorybėms tirti. Po penkių metų Motinos Marijos palaikai iš lietuvių Šv. Kazimiero kapinių buvo perkelti į Čikagos vienuolijos centrinių namų koplyčią.

2001 m. spalio mėn. Čikagos kard. Francisas George Positio įteikia popiežiui Jonui Pauliui II.

2010 liepos 1 d. popiežius Benediktas XVI paskelbė motiną Mariją Garbingąja Dievo tarnaite (Venerabilis).

Melskimės. O mylimasis Jėzau, meldžiame Tave, kad Tavo tarnaitė Marija Kazimiera Kaupaitė, kuri šioje žemėje gyveno artimai susivienijusi su Tavimi, galėtų per Nekaltosios Dievo Motinos Marijos ir šventojo Kazimiero užtarimą būti pažymėta regimais ženklais ir stebuklais. Todėl Tave prašome, kad didesnei Tavo garbei ir sielų išganymui Tavo galybe ji būtų paskelbta palaimintąja. Amen.

Tėve mūsų, Sveika Marija, Garbė Dievui Tėvui

Video apybraižą apie Mariją Kaupaitę sukūrė kun. Robertas Skrinskas.

The post Kas ji Marija Kazimiera Kaupaitė? appeared first on LAIKMETIS.

Lucile Randon (Liusil Randon), dabar vadinama seserimi Andre (Andrė), gimė Pietų Prancūzijoje 1904 metų vasario 11 dieną, likus dešimtmečiui iki Pirmojo pasaulinio karo.

Dabar ji gyvena slaugos namuose Tulone, Viduržemio jūros pakrantėje. Kiekvieną rytą ji pradeda nuo pusryčių, o paskui dalyvauja rytinėse pamaldose, nors vienuolės akys jau nebemato.

„Ji yra labai laiminga, jai labai patinka toks dėmesys“, – sakė slaugos namų komunikacijos direktorius Davidas Tavella (Davidas Tavela). Jis pridūrė, kad antradienį bus surengta trumpa spaudos konferencija.

„Tačiau tai dar ne pabaiga, nes jos tikrasis tikslas yra aplenkti Jeanne Calment (Žan Kalman)“ – prancūzę, kuri mirė 1997 metais, kaip pranešama, būdama 122 metų.

Šiemet sesuo Andre sulaukė ranka rašyto naujametinio sveikinimo iš prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) ir daugybės dėžučių su šokoladu ir laiškų iš kitų sveikintojų.

nes jos tikrasis tikslas yra aplenkti Jeanne Calment – prancūzę, kuri mirė 1997 metais, kaip pranešama, būdama 122 metų

„Visada žavėjau savo išmintimi ir protu, bet dabar žmonėms tai rūpi mažiau, nes esu užsispyrėlė“, – juokaudama sakė ji interviu naujienų agentūrai AFP savo 118-o gimtadienio proga.

„Jau galvoju trauktis iš šio pasaulio, bet niekas neleidžia“, – sakė ji.

Prieš duodama vienuolės įžadus L. Randon yra dirbusi guvernante Paryžiuje. Šį laikotarpį ji prisimena kaip laimingiausią jos gyvenime.

Tarptautinės ilgaamžiškumo duomenų bazės (IDL) ir Guinesso (Gineso) pasaulio rekordų knygos anksčiau seniausiu žmogumi pasaulyje laikyta 119 metų japonė Kane Tanaka (Kanė Tanaka) mirė balandžio 19 dieną, pirmadienį pranešė vietos pareigūnai.

Po jos mirties „sesuo Andre tikrai tapo seniausiu žmogumi ir gerokai lenkia kitus, nes po jos seniausia yra 115 metų lenkė“, sakė IDL ir Nacionalinio demografijos studijų instituto (INED) informatikas ir stebėtojas Laurent'as Toussaint'as (Loranas Tusenas).

Daugiausia šimtamečių gyvena vadinamosiose pasaulio mėlynosiose zonose, kur žmonių amžiaus trukmės vidurkis viršija vidutinį. Tokioms zonoms priskiriama Okinava Japonijoje ir Sardinija Italijoje.

Nors Prancūzija  į šią zoną nepatenka, šalyje gyvena 30 tūkst. šimtamečių ir vyresnių žmonių, iš kurių 40 yra perkopę 110 metų, skelbia nacionalinė statistikos tarnyba „Insee“.

The post Prancūzijos vienuolė Andre tapo vyriausiu pasaulio žmogumi appeared first on LAIKMETIS.

Jūsų Ekscelencija Prezidente, Ekscelencijos užsienio šalių ambasadoriai, vyskupai, gerbiamoji Seimo Pirmininke, Seimo nariai, Vyriausybės vyrai ir moterys, garbūs Sausio 13-osios minėjimo dalyviai!

Kai sužinojau, kad esame nominuoti premijai, prieš akis iškilo Juozo Zikaro Laisvės statula. Ne tiek ji, kiek aukštas jos pjedestalas su jame įamžintomis kovomis, vedusiomis Lietuvą į laisvę. Dėkoju Lietuvos Respublikos Seimui, kad skirdamas Laisvės premiją „Kronikos“ bendradarbiams pasiuntė žmonėms žinią, jog ginti tikėjimo laisvę reiškia ginti pagrindines žmogaus teises ir siekį būti mąstančiu, atsakingu žmogumi. Laisvės statulos papėdėje regiu visus tuos, kurie nepakluso svetimai ideologijai ir prieš kuriuos vykdytus nusikaltimus viešino „Kronika“.

Stebuklas, kad, žinant KGB sekimo mastą, „Kronika“ ėjo septyniolika metų. Sunaikinti jos nepavyko ne todėl, kad leidusieji ar bendradarbiavusieji būtų buvę išskirtinai drąsūs, bebaimiai, turintys ypatingų galių išlikti. Taip nebuvo. Už „Kronikos“ dauginimą ir platinimą buvo nuteista 14 žmonių, jų kalinimo ir tremties metus sudėjus kartu už kiekvieną išėjusį „Kronikos“ numerį, o jų – 81, yra sudėta maždaug vienerių metų nelaisvės kalėjime ar tremtyje auka... Pasiaukojimas dėl kilnaus reikalo visada anksčiau ar vėliau yra vaisingas. Bet ar to būtų užtekę? Tikrai ne. Tuos metus jautėme ir juos išgyvenome kaip dovyduko kovą su galijotu, ir kiekvienas, prisidėjęs prie „Kronikos“ leidimo, galėtų konkrečiais faktais paliudyti apie Apvaizdos ranką, ypatingai juos globojusią pačiais sunkiausiais „Kronikai“ momentais.

Šiandien visus Lietuvos žmones, ypač to laikmečio bendraminčius, noriu sveikinti su pergale – ištikimybė Dievui, Tėvynei, žmogui buvo ir lieka prasminga ir palaiminta.

Pamenu, ūgtelėjusią tėvai mane mokė, jei reikėtų rinktis tiesą ar laisvę, rinktis tiesą: „Nepamiršk, kad per visus amžius žmonės dėl tiesos, tikėjimo, sąžinės laisvės sudėjo labai dideles aukas... Mūsiškės – tik dar vienas lašas skausmo vandenyne. Prasilenksi su tiesa, pasiklysi,“ – sakydavo mama.

„Kronikos“ stiprybė – faktai. O tiesos, panašiai kaip ir šviesos, po puodu nepavoši. Tiesoje glūdi laisvės galia, o melo kojos trumpos ir molinės. Žinoma, galima žmogų ir tautas pavergti iš išorės – surakinti grandinėmis ar pančiais, bet aukos jauseną, kuri mus daro bejėgius, prisiimame patys – iš vidaus, jos neįsileisdamas žmogus, nors ir gimęs su grandinėmis, gali būti laisvas. Mat laisvė ir tiesa – dovana nuo Dievo... Krikščioniui tai – Jėzus Kristus, liudijęs apie save: „Aš esu Tiesa, Kelias ir Gyvenimas. Tiesa padarys jus laisvus.“

Iš šiandien žinomų pasaulio mąstytojų, o jie nelyginant senieji pranašai, girdėti perspėjantys žodžiai, kad pasaulyje nyksta pati objektyvios tiesos samprata, kad žmonės turėtų išsigąsti, susimąstyti, nes jai išnykus dėl praktinių sumetimų melas gali tapti tiesa. Manau, kad Sausio 13-oji kiekvienam ir kiekvienai yra geras laikas permąstyti savo santykį su tiesa ir laisve: laisvas nuo ko? laisvas kam? Laisvės be moralės ir atsakomybės nebūna.

laisvas nuo ko? laisvas kam? Laisvės be moralės ir atsakomybės nebūna.

Šiais metais Sausio 13-ąją yra trisdešimt pirmas kartas, kai stovime čia ir prisimenam... Duok Dieve, kad toji atmintis mumyse ir per kartas neišblėstų. Istorija – sausi faktai. Atmindami mes jiems suteikiame prasmę, o patys įgauname tapatybę. Esame tuo, kuo mus padarė praeitis. Žydų kilmės anglų intelektualas filosofas, teologas, rabinas Jonatanas Saksas (Jonathan Sacks) yra sakęs: „Tą palikimą renkuosi saugoti kitų kartų labui, nes, priešingu atveju, be tapatybės kas aš – dulkė ant begalybės paviršiaus“.

Sausio 13-osios naktį su jaunimo grupe iš Kybartų buvau prie Seimo rūmų, tikriausiai kaip ir dauguma jūsų. Per naktį išgyventa, išjausta, viltasi ir melstasi tiek ir taip, kad atrodė ne naktis, o šimtmetis. Nepaisydami grėsmingos nežinios, kurią stiprino kaustantis šaltis, nerimo ir baimės, agresijos akivaizdoje, dvasios vienybę ir jos jėgą tiesiog apčiuopiamai jautėme: už tiesą ir laisvę buvome pasirengę žūti. Šiandien, kaip ir kasmet, susirenkame ne žūti, o gyventi, kad žuvusiųjų auka įgautų prasmę, kad tik ji, Lietuva, būtų laisva ir teisinga... kad joje žmogui būtų gera gimti ir augti. Užbaigti savo kalbą noriu to paties J. Sakso žodžiais:

„Mylėkime savo artimą. Mylėkime ateivį, išgirskime šauksmą to, kurio kiti negirdi. Išgelbėkime vargstantį iš jo vargų. Rūpinkimės visų orumu. Paskatinkime turintį daugiau, nei jam reikia, dalytis savo palaima su tais, kurie turi mažai. Pamaitinkime alkstantį, priglauskime benamį, pagydykime sergantį kūnu ir dvasia. Kovokime su neteisybe, kad ir kas ją darytų ir kad ir kam ji būtų daroma... Tai moraliniai, ne ekonominiai ar politiniai dalykai. Tačiau be jų laisvė negyvuos. Moralė nėra pasirinkimas. Ji – būtinybė. <...> kartais, gelbėdamas kito kūną, išgelbsti savo sielą.“

Pretenzingai neklauskime, ką man davė laisvėje gyvenimas. Klauskime – ko iš manęs nori gyvenimas ir ką aš jam galiu duoti?

Nuo savęs norėčiau palinkėti, kad kaip tą lemtingąją Sausio 13-osios naktį jautėme vieni kitus, taip ir šiandien jaustume. Kad mūsų rūpestį savimi labiau ir sparčiau keistų rūpestis mumis, nes be tvaraus „mes“ nebus ir tikro „aš“.

Su laisve!

The post Vienuolė B. Mališkaitė: Sausio 13-oji yra laikas permąstyti savo santykį su tiesa ir laisve appeared first on LAIKMETIS.

Popiežius Pranciškus sulaužė Katalikų Bažnyčios papročius ir paskyrė moterį svarbius doktrinos klausimus sprendžiančio Vyskupų sinodo pasekretore.

Prancūzė Nathalie Becquart (Natali Bekar) yra pirmoji moteris šiame balso teisę turinčiame poste. Ji yra viena iš dviejų šeštadienį paskirtų Vyskupų sinodo generalinio sekretoriaus pavaduotojų.

52 metų ksaveriečių kongregacijos vienuolė N. Becquart nuo 2019 metų buvo Sinodo konsultantė.

Jos paskyrimas rodo popiežiaus troškimą, kad „moterys labiau dalyvautų Bažnyčios atpažinimo ir sprendimų priėmimo procese“, sakė sinodo generalinis sekretorius kardinolas Mario Grechas (Marijus Grekas).

Ankstesniuose sinoduose dalyvaudavo vis daugiau moterų eksperčių ir klausytojų, sakė jis.

„Su sesers N. Becquart paskyrimu Sinodo sekretoriato pasekretore ir galimybe jai dalyvauti turint balsavimo teisę moterims buvo plačiau atvertos durys“, – pridūrė kardinolas M. Grechas.

Kitu pasekretoriumi buvo paskirtas ispanų augustinų vienuolis Luisas Marinas de San Martinas.

The post Popiežius pirmą kartą į aukštą postą Vyskupų sinode paskyrė moterį appeared first on LAIKMETIS.