Japonija yra vienintelė iš Didžiojo septyneto (G-7) šalių, nepripažįstančių tos pačios lyties asmenų sąjungų, o jos konstitucijoje rašoma, kad „santuoka gali būti sudaroma tik abiejų lyčių abipusiu sutarimu“.

Tačiau pastaraisiais metais vietos administracijos visoje šalyje ėmėsi veiksmų pripažinti tos pačios lyties žmonių partnerystes, nors šis pripažinimas nėra susijęs su tokiomis pačiomis kaip santuokos pagal įstatymą teisėmis.

„Pastaruosius du mėnesius rinkome visuomenės nuomones ir girdėjome [tos pačios lyties asmenų porų] nuomones... kad jos nori būti pripažintos kaip partneriai“, – naujienų agentūrai AFP sakė Tokijo vyriausybės atstovas.

Sostinės vyriausybė planuoja kitą mėnesį paprašyti įstatymų leidėjų pritarti vieno vietos potvarkio persvarstymui. Spalį pareigūnai pradės priimti paraiškas dėl liudijimų, o lapkritį – juos išdavinėti.

Miestas galvoja pasiūlyti partnerystės liudijimą turėsiantiems žmonėms įvairių paslaugų, šiuo metu prieinamų tik susituokusiems asmenims, įskaitant galimybę kreiptis dėl miesto administruojamų butų, sakė atstovas.

Tokijo Šibujos rajono merija 2015 metais tapo pirmąja Japonijos vieta, pradėjusia išduoti tos pačios lyties asmenų poroms simboliškus „partnerystės“ pažymėjimus

Tokijo Šibujos rajono merija 2015 metais tapo pirmąja Japonijos vieta, pradėjusia išduoti tos pačios lyties asmenų poroms simboliškus „partnerystės“ pažymėjimus.

Šibujos pavyzdžiu pasekė daug kitų savivaldybių – aktyvistai sako, kad šiuo metu daugiau kaip 200 pripažįsta vienalytes partnerystes ir suteikia tokioms poroms įvairių teisių, įskaitant galimybes lankyti partnerį ligoninėje ir drauge nuomotis nekilnojamąjį turtą.

Pernai šalies šiaurėje esančio Saporo miesto teismas priėmė svarbų sprendimą, kad tos pačios lyties asmenų santuokų nepripažinimas Japonijoje yra nekonstitucinis. Aktyvistai šį verdiktą vadina svarbia pergale.

Tačiau Japonijos premjeras Fumio Kishida (Fumijas Kišida) atsargiai vertina galimybę daryti kokius nors įstatymų pakeitimus nacionaliniu lygiu.

Taivanas šiuo metu yra vienintelė vieta Azijoje, kur egzistuoja santuokų lygybė. Beprecedentį žingsnį legalizuoti tos pačios lyties asmenų sąjungas sala žengė 2019-aisiais.

The post Tokijas pripažins tos pačios lyties asmenų partnerystes appeared first on LAIKMETIS.

Šis tikslas buvo pasiektas ir Tokijuje Long iškovojo ketvirtąjį iš eilės aukso medalį ir dar labiau įtvirtino savo legendinį statusą. Ji yra labiausiai tituluota aktyvi parolimpietė, turinti 25 parolimpinius medalius, įskaitant 14 aukso medalių.

Savo „Instagram“ paskyroje, besidžiaugdama šiuo pasiekimu, ji padėkojo Jėzui.

Ji taip pat viešai kalba apie savo tikėjimo kelią. „Tai įvyko ne per naktį; tai buvo treji metai, kuriuos praleidau studijuodama Bibliją, būdama bažnyčioje, turėdamas tikinčiųjų bendruomenę, tačiau ir vėl kovojau su Dievu dėl visko“, - sakė ji. - „Vis dėlto 2013 m. birželio mėn. tiesiog pajutau širdyje, kad nenoriu suabejoti, ar esu tikinti, ar ne. Didžiausias dalykas, kurį nuolat kartojau, buvo: „Aš norėjau atiduoti Dievui visą savo širdį, o ne tik dalį savęs“.

The post Legendinė JAV plaukikė J. Long, iškovojusi 14 -ąjį aukso medalį, padėkojo Jėzui appeared first on LAIKMETIS.

„Takelių žvaigždė“ Sydney McLaughlin tylėjo socialiniuose tinkluose per šias Tokijo olimpines žaidynes. Tačiau praėjusią savaitę ji nutraukė šią tylą ilgu „Instagram“ įrašu, šlovinančiu Dievą.

„Tai, ką turiu Kristuje, yra daug daugiau už tai, ką turiu ar neturiu gyvenime. Niekada gyvenime nemačiau Dievo nesėkmės. Bet kurio žmogaus gyvenime. Vien todėl, kad aš negaliu laimėti visų lenktynių ar priimti visų mano širdies troškimų, dar nereiškia, kad Dievas patyrė nesėkmę. Jo valia Tobula. Ir Jis paruošė mane tokiai akimirkai. Kad galėčiau panaudoti Jo suteiktas dovanas, kad visą dėmesį nukreipčiau į Jį“.

„2x olimpietė, olimpinė čempionė, pasaulio rekordininkė. Ačiū Tau, Dieve", - rašo ji.

Prieš kurį laiką socialiniuose tinkluose dar viena JAV rinktinės žvaigždė prakalbo apie tikėjimą ir krikščionybės svarbą jos gyvenime. Amerikietė Allyson Felix, daugiausiai apdovanojimų istorijoje iškovojusia moteris-olimpietė, atskleidė, kad jos dalyvavimas olimpiadoje buvo Dievo malonė.

Skaitykite:

Daugiausiai titulų iškovojusi moteris-olimpietė dėkoja Dievui ir krikščionims tėvams

The post Pasaulio rekordininkė S. McLaughlin: „Tai, ką turiu Kristuje, yra daug daugiau nei visa kita“ appeared first on LAIKMETIS.

„Neabejoju, kad sportininkai olimpiadoje padarė viską, kas buvo jų jėgoms. Atletams dalyvavimas olimpinėse žaidynėse yra karjeros viršūnė, kurią labai sunku pasiekti. Nuoširdžiai dėkoju jiems. Atmetus ypatingai sudėtingą pasirengimą pandemijos sąlygomis ir varžybų trūkumą, turime pripažinti – esame duobėje“, – sakoma pirmadienį paskelbtame ministrės komentare.

J. Šiugždinienė sako, kad reikia kuo greičiau sutarti dėl sportininkų rengimo sistemos ir tam nepakaks Seimui teikiamo Sporto įstatymo pakeitimų, todėl rugpjūčio pabaigoje kviečiama darbo grupė, kad iki kitų metų pasiūlytų būtinus žingsnius aukštojo sportinio meistriškumo sistemai sustiprinti. 

Ministrės vertinimu, reikia dar kartą įsivertinti strateginių sporto šakų sąrašą, ir jų turėtų būti „ne daugiau 15, o dar geriau 10, kad valstybė galėtų užtikrinti reikalingą finansavimą ir pasirengimą“.

„Labai svarbu, kad su strateginėmis sporto šakomis būtų susieta ir sporto infrastruktūra – bazės, nes kol kas finansavome bet ką ir bet kaip. Lietuvoje labai trūksta tarptautinio lygio sporto bazių, kuriose galėtų treniruotis aukščiausio lygio sportininkai“, – sakoma ministrės komentare.

J. Šiugždinienė taip pat pabrėžia, kad aukštas sportinis meistriškumas yra vystomas per federacijas, o šiuo metu akivaizdu, kad „federacijoms reikia pagalbos įvairiose srityse – pradedant strateginiu veiklos planavimu, efektyviu ir skaidriu finansų valdymu ir baigiant sportininkų motyvavimu“.

Ministrė taip pat apgailestauja, kad pavasarį Seime nebuvo patvirtintas Sporto įstatymo pakeitimo projektas, kuris, anot jos, būtų leidęs didinti finansavimą, sportininkams mokėti didesnes stipendijas.

„Nuo 2016 metų aukšto meistriškumo sportui skiriamas biudžetas nedidėjo, o įstatymo projekte numatyti pokyčiai leistų jį padvigubinti – nuo 7 iki 14 mln. eurų per metus. Kita svarbi įstatymo projekte numatyta permaina – didesnės valstybės stipendijos sportininkams“, – tvirtina J. Šiugždinienė.

Lietuva sekmadienį pasibaigusiose Tokijo olimpinėse žaidynėse laimėjo vieną medalį: šiuolaikinės penkiakovės atstovė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė iškovojo sidabrą.

The post Ministrė J. Šiugždinienė apie sporto situaciją: esame duobėje appeared first on LAIKMETIS.

Arkivyskupas pateikė šį prašymą visiems užsienio olimpinių ir parolimpinių žaidynių dalyviams ir žiūrovams. „Tokijo vyskupijoje daug galvojome apie galimybes priimti svečius iš užsienio ir tikinčiuosius mūsų parapijose, kad patenkintume jų dvasinius poreikius šio didžiojo tarptautinio renginio dienomis“, - pažymėjo arkivyskupas. - Tačiau apdairumas turi vyrauti ir mes nusprendėme atšaukti visus šiuos planus, kad nepakenktume vietos gyventojų, olimpinių ir parolimpinių žaidynių dalyvių ir žiūrovų sveikatai“.

Tokijo miesto pareigūnai dėl koronaviruso plitimo paskelbė dar vieną nepaprastąją padėtį likus dviem savaitėms iki olimpinių žaidynių, kurias planuojama atidaryti liepos 23 d. Taip pat įvestas draudimas masiškai lankytis olimpiniuose sporto renginiuose, siekiant užkirsti kelią galimam naujam koronaviruso protrūkiui mieste. Tai jau ketvirtoji nepaprastoji padėtis mieste per pandemiją.

The post Tokijo katalikų arkivyskupas prašo olimpiečių susilaikyti nuo vietinių šventyklų lankymo appeared first on LAIKMETIS.